Kriptovaliuta yra virtualūs pinigai, kurie, skirtingai nuo tradicinių, neturi fizinės išraiškos. Tokios valiutos vienetas yra „coin“, kuris iš vertus iš anglų kalbos reiškia „moneta“. Šio piniginio vieneto teigiama savybė yra apsauga nuo klastojimo, nes joje užšifruoti duomenys, kurių negalima dubliuoti. Pagrindinis kriptografinės valiutos bruožas yra tai, kad čia nėra vidinio ar išorinio administratoriaus. Todėl bankai, mokesčių, teisminės ir kitos valstybinės ar privačios įstaigos negali turėti įtakos bet kokiems mokėjimo sistemos dalyvių sandoriams.
Kriptovaliutos pervedimas yra negrįžtamas – niekas negali atšaukti, blokuoti, užginčyti ar priversti (be privataus rakto) atlikti sandorį. Tačiau sandorio dalyviai savanoriškai gali laikinai užblokuoti savo kriptovaliutas kaip užstatą arba nustatyti, kad norint užbaigti ar atšaukti sandorį reikalingas abiejų šalių (arba pasirinktų papildomų) sutikimas.
Visos kriptovaliutos egzistuoja „Blockchain“ technologijos dėka, kurios veikimo principą geriau suprasite pažvelgę į info grafiką:
Norint suprasti kriptovaliutos esmę, verta pabrėžti jos pranašumus ir trūkumus.
Teigiami bruožai:
- Kodo atvirumas. Dėl šios savybės visi gali įsigyti virtualių monetų. Nepaisant proceso sudėtingumo, daugelis žmonių vis dar užsidirba savo pragyvenimui tokiu būdu.
- Anonimiškumas. Skirtingai nei klasikiniai elektroninių pinigų, kurių operacijas lengva stebėti, gauti informacijos apie kriptografinės valiutos krepšelio savininką nepavyks. Galima gauti tik piniginės numerį ir ribotus duomenis apie paskyroje esančią sumą.
- Decentralizavimas. Kriptovaliuta yra nepriklausomas pinigų vienetas. Jo emisija nėra reguliuojama ir nekontroliuojamas lėšų pervedimas į sąskaitą. Būtent ši savybė pritraukia daugelį internautų.
- Ribota emisija. Paprastai, kriptografinė valiuta išleidžiama ribota apimtimi, dėl kurios tampa neįmanoma infliacijos rizika dėl per didelio emisijos aktyvumo.
- Patikimumas. Nulaužti, suklastoti ar atlikti kitas panašias manipuliacijas su virtualia valiuta nepavyks, nes ji patikimai apsaugota.
Neigiamos savybės
- Nėra garantijų. Kiekvienas vartotojas yra asmeniškai atsakingas už savo santaupas. Nėra reguliavimo mechanizmų, todėl vagystės atveju, įrodyti viską ir sugrąžinti pinigus vargu ar pavyks.
- Nepastovumas. Kriptografinė valiuta yra nenuspėjama, nes priklauso nuo dabartinės paklausos, kuri, savo ruožtu, gali pasikeisti atsižvelgiant į teisės aktų pakeitimus, visuomenės ir specialistų nuomones bei kitus veiksnius. Dėl šios priežasties neretai pasitaiko kriptovaliutos žymių kainos svyravimų.
- Uždraudimo rizika. Valstybės struktūros atsargiai vertina kriptografines valiutas. Daugelyje šalių jos naudojimui taikomi apribojimai, o pažeidėjai gali būti baudžiami ar net sodinami į kalėjimus. Tuo pačiu metu keliose Europos valstybėse vis dar yra ieškoma kompromisų naudojant tokius pinigus. Neseniai Bitkoinais pradėjo prekiauti Čikagos CBOE birža, todėl ateityje galime tikėtis didesnio kriptovaliutų legitimumo.
- Nuostolių rizika. Elektroninių pinigų prieigos raktas yra specialus slaptažodis. Jei jį praradote, piniginėje esančios lėšos tampa nepasiekiamos.
- Didėjant blokų formavimo sudėtingumui, virtualios valiutos kaisimas praranda vis sparčiau savo aktualumą. Įrangos pirkimo ir elektros energijos apmokėjimo išlaidos paprasčiausiai neatsiperka. Štai kodėl pastaruosius metus populiarėja specialios bendrovės, turinčios reikiamus pajėgumus ir siūlančios vadinamą kriptovaliutos kasimą debesyje (Cloud mainingą).
Terminas „kriptovaliuta“ išpopuliarėjo po to, kai buvo paskelbtas straipsnis apie bicoin – skaitmeninę valiutą ir mokėjimo sistemą. Bitkoinas – Satoshi Nakamoto sumanymas, tačiau koks asmuo ar žmonių grupė slepiasi po šiuo slapyvardžiu vis dar nėra žinoma. Decentralizuotos mokėjimo sistemos Nakamoto koncepcija pateikta 2008 m. Spalio 31 d. Jo pagrindiniai principai yra: visų dalyvių anonimiškumas, apsauga nuo sukčiavimo ir nepriklausomybė nuo kontroliuojančių organizacijų.
Bitkoinų tinklas susideda iš tarpusavyje susijusių sandorių blokų. Kiekviename tolesniame bloke saugoma informacija apie ankstesnį tam, kad būtų galima juos sujungti į vieną grandinę ir gauti informaciją apie visus anksčiau įvykdytus sandorius (bet ne apie bitkoino savininkus). Naujų blokų kūrimo procesas vadinamas kasyba. Norint, kad naujas blokas būtų rodomas tinkle, jam būtina sukurti kriptografinį parašą. Kaip atlygį už tai gaunate naujus bitkoinus. Beje, jų emisija nėra begalinis procesas. Iš anksto žinoma, kad jų galima sukurti ne daugiau kaip 21 milijoną.
Iš pradžių buvo gana lengva sukurti blokus, todėl ir pavieniai maineriai įstengdavo tai padaryti. Laikui bėgant sudėtingumas išaugo ir dabar kriptovaliutos kasimas reikalauja didžiulės skaičiavimo galios, todėl tuo užsiimantys asmenys ir kompanijos pradėjo jungtis į vadinamus poolus ir tokiu būdu išgauna naujus bitkoinus bendromis pastangomis.
Kriptovaliutų įvairovė
Šiuo metu egzistuoja keletas tūkstančių įvairiausių kriptografinių valiutų, tačiau 50 proc. iš jų yra muilo burbulai. Populiariausios ir patikimiausios dabar yra:
Bitkoinai
Bitkoinai yra populiariausia kriptovaliuta ir, vaizdžiai kalbant, žanro protėvis. Savo atsiradimu Bitkoinus sukūrė visų kitų panašių valiutų kūrimo pagrindą. Kūrėjais laikoma anonimiška programuotojų grupė, save vadinanti Satoshi Nakamoto.
Reikėtų pažymėti, kad BTC kūrėjai paliko atvirą savo kūrinio kodą, kuris leido kitiems specialistams šiuo pagrindu kurti naujus kriptografinės valiutos tipus. BTC išleidimas ribojamas 21 mln. (Šiuo metu ši riba dar nepasiekta).
Ethereum
Ethereum (liet. vadinama Eteriu) yra platforma decentralizuotų internetinių paslaugų, grindžiamų Blockchain technologijos pagrindu, veikianti išmaniųjų sutarčių pagrindu, įdiegta kaip viena decentralizuota virtualioji mašina. Ši kriptovaliuta 2013 m buvo pasiūlyta žurnalo „Bitcoin Magazine“ įkūrėjo prie Vitaliko Buterino. Internete ji pasirodė 2015 m. liepos 30 d. Būdama atvira platforma (open source – atviro kodo), Ethereum labai supaprastina blokchain technologijos įdiegimą. Tai paaiškina susidomėjimą šia kriptovaliuta ne tik startuolių, tačiau didelių programinės įrangos kūrėjų, tokių kaip Microsoft, IBM ir Acronis. Susidomėjimą taip pat rodo finansinės bendrovės, įskaitant rusų banką „Sberbank“.
Skirtingai nuo kitų kriptografinių valiutų, autoriai neapriboja Ethereum vaidmens mokėjimais, tačiau siūlo jį, pavyzdžiui, kaip priemonę keistis ištekliais arba užregistruoti sandorius per išmanias sutartis. Šios kriptovaliutos kapitalizacija jau viršijo trisdešimt milijardų dolerių.
Litecoin
Šis piniginis vienetas buvo įkurtas programuotojo Charlie Lee, kuris praeityje dirbo „Google“. Litecoin buvo paleistas 2011 m. Pagrindinė šio kūrinio idėja – tapti sidabro analogu skaitmeninėje finansų rinkoje, atsižvelgiant į tai, kad jau gerai žinomas Bitkoinas dažnai asocijuojamas su auksu. LTC emisija apribota 84 milijonais.
Zcash
Zcash yra „Zerocoin Electric Coin Company“ sukurta atvirojo kodo kriptovaliuta, kuri užtikrina konfidencialumą ir pasirenkamą sandorių skaidrumą. Zcash mokėjimai skelbiami viešoje blokų grandinėje, tačiau siuntėjas, gavėjas ir sandorio suma lieka privatūs. Zcash prekinis ženklas ZEC, nėra oficialus ISO 4217. Kaip ir Bitcoin, Zcash turi nustatytą 21 milijonų vienetų atsargą. Pirmą kartą valiuta buvo anonsuota 2016 m. sausio 20 d.
Šiuo metu bene geriausias uždarbio būdas iš kriptovaliutų yra Bitcoin kasimas.
- Kodo atvirumas
- Anonimiškumas
- Patikimumas
- Pastovumas
- Nuostolių rizika