Nežinote kaip išsirinkti kompiuterį, konkrečiai kokį kompiuterį pirkti, kaip parinkti komponentus kompiuteriui. Skaitykite toliau ir sužinosite kaip išsirinkti kompiuterį žaidimams, darbui, siųsti failus kompiuteriu internetu ir t.t.
Jūs vis dar ieškote atsakymo į klausimus kokį pirkti kompiuterį , kokius pasirinkti komponentus kompiuteriui kad jis kainuotų nedaug bet kad jis veiktų gerai ir greitai. Ir nesvarbu kokį kompiuterį rinksimės, žaidimams, darbui, namams, mokslui svarbu kad suvokti kad pasirinkti kompiuterį gali kiekvienas. Šį straipsnį rašome kad padėti Jums teisingai išsirinkti kompiuterį pagal savo poreikius, galimybes ir kad vėliau dėl to netektų gailėtis.
Kaip išsirinkti kompiuterį. Kokį kompiuterį pirkti 2013. Kaip pasirinkti optimalią kompiuterio komplektaciją.
Pirmą žingsnį link gero kompiuterio jau padarėme, t.y. pasiryžome daugiau sužinoti apie kompiuterius ir jo komponentus. Šios žinios reikalingos nepriklausomai nuo to kam renkatės kompiuterį žaidimams, darbui, namams ar mokslui. Ir nesvarbu ar jis kainuoja 700 ar 7000 litų.
Galima nusipirkti kompiuterį už 700 ir išspausti maksimalų darbo našumą. Taip pat galima išsirinkti kompiuterį už 7000 ir neteisingai parinkus komplektaciją pačiam arba patikėjus tai padaryti nekvalifikuotam pardavėjui, prarasti 50% galimo našumo. Noras išsirinkti kompiuterį kažkuo panašus į Formulė 1 lenktynes – mašinų išvaizda panaši, bet laimi tik vienetai ir teisinga komlektacija tame vaidina ne paskutinę rolę.
Kokį kompiuterį pirkti žaidimams ar kitiems poreikiams 2013 metais paaiškinsime išsamiai ir suprantamai kad ir žmogus neturintis techninių žinių galėtų teisingai išsirinkti gerą kompiuterį be sunkumų.
Kaip nusipirkti PC ir ką teks išrinkti kompiuteriui
Iš ko sudarytas kompiuteris galite matyti nuotraukoje. Teisingas šių kompontų parinkimas užtikrina kokybišką kompiuterio darbą ir funkcionalą. Perkant kompiuterį Jums teks pasirinkti penkis pagrindinius komponentus:
- centrinis procesorius
- motininė plokštė (pagrindinė plokštė)
- operatyvinė atmintis (RAM)
- vaizdo plokštė
- kietasis diskas (HDD, SSD)
Papildomai dar reikės pirkti korpusą ir maitinimo bloką.
Atrodo išsirinkti kompiuterį žaidimams, darbui, namams, mokslui labai paprasta, taip ir būtų jei ne pora „bet”. Kompiuterių parduotuvėse panašių komponentų šimtai, jie turi skirtingus parametrus, kainas. Kokį kompiuterį pirkti iš šios gausybės, kur pridėti o kur atimti?
Be to dar reikia atsižvekgti į tai kokiam tikslui perkate kompiuterį: žaidimams, darbui, pramogoms, mokslams. Be šito yra dar vienas svarbus faktorius – išsirinkti kompiuterį reikia ir pagal kainą.
Čia ir prasideda visi sunkumai. Pirkėjai užduoda įvairių klausimų – kaip pasirinkti kompiuterį žaidimams už 1200lt o našumas būtų kaip už 3000lt. Ilgai laužo galvą kaip išsirinkti galingą kompiuterį žaidimams beveik už dyką ir sunkiai nori suprasti kad taip nebūna.
Visgi pirmiausia perkant kompiuterį reikėtų apsispręsti dėl buidžeto ir tik po to klausti pardavėjo kokį kompiuterį pirkti žaidimams ar kitam tikslui. Žinant sumą, kurią esate pasiryžę skirti kompiuteriui bus lengviau pasiūlyti Jums tinkamą variantą. Toliau apžvelgsime konkrečius variantus.
Kompiuteriai darbui tai nebūtinai įrenginiai stovintys buire, tai tiesiog bendras pigių kompiuterių pavadinimas. Jie pajėgūs atlikti tik operacijas internete ir su dokumentais. Net filmų žiūrėjimas gali strigti jei nebus pilnavertės vaizdo plokštės, žaidimai arba visiškai nepasileis arba siaubingai stabdys. Juk paprastai kompiuteriuose darbui naudojama integruota vaizdo plokštė.
Kompiuteris namams tai vidutinis lygis. Čia jau galima žiūrėti filmus, žaisti kai kuriuos žaidimus bet ne su maksimaliais grafiniais nustatymais. Toks kompiuteris tiks daugumai vartotojų ir nebus brangus. Geriausia pačiam susirinkti komponentus o ne rinktis gatavus sprendimus nes į jų kainą įkaičiuotas surinkimas, legali programinė įranga kuri gali būti nebūtina ir t.t. Geriau viską daryti pačiam juk 2013 kompiuteris tapo paprastu konstruktoriumi, kurį surinkti neteisingai praktiškai nerealu.
Kompiuteriai žaidimams. Tai taip pat tik bendras priimtas pavadinimas, kuris nereiškia kad kompiuteris bus naudojamas tik žaidimams žaisti. Pavadinimas kompiuteris žaidimams reiškia kad jo komponentų galai labai rimta ir galinga. Toks kompiuteris leis mums apdoroti didžiulius grafinius elementus programose PhotoShop arba 3D Max, karpyti ir konvertuoti video padoriu greičiu, atlikti sudėtingus skaičiavimus. Tokie kompiuteriai surenkami pačių vartotojų dažnai ne iš karto, nes yra gana brangūs.
Pavyzdžiui pirmiausia perkama gera motininė plokštė su paskaičiavimu į ateitį, po to į ją įstatoma brangi vaizdo pokštė, procesorius, RAM’ai. Pirmiausia viena vaizdo plokštė, po to antra dėl SLI rėžimo. Pirmiausia viena 4GB operatyvinė atmintis, po to antra rėžimams Double-Channel arba net Triple-channel, priklausomai nuo konfigūracijos.
Taigi, jei Jums reikia daugiau nei patikrinti elektroninį paštą ir rinkti tekstą Microsoft Word, bet nežaidžiate paskutinių žaidimų industrijos naujienų i neapdorojate kelių gigabaitų video namų kompiuteris Jums tiks.
Dabar apžvelgsime visus kompiuterio komponentus ir kiekvienam iš jų parinksime vykusius variantus namų kompiuteriui, kuris kainuotų 2000 – 3000 litų. Pabaigoje gausime nebrangų kompiuterį kuris džiugintų jo sąvininką greičiu ir potencialu.
Renkamės monitorių
Pradėsime ne nuo sisteminio bloko, o monitoriaus, juk tai pats pirmas dalykas ką mato vartotojas ir jei vaizdas bus apgailėtinas kokia nauda iš galingų komponentų?
Kaip pasirinkti monitorių kad jis džiugintų aiškiu ir ryškiu vaizdu? Tai dau paprasčiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tikiuosi kad jau visiems suprantama kad apei CRT monitorius kalbos būti dabar negali. Tai praeities atgyvena, net nežinau ar juos dar kas nors parduoda. bet kokiu atveju pamirškite juos kaip susapnuotą košmarą.
Žinoma tai bus skystų kristalų monitorius su 2-8 milisekundžių reakcijos laiku, greičiausiai plačiaekranis, tai jau taip pat beveik standartas. Raiška 1920×1080 žiūrėti filmus Full HD, galima imti ir 1280х720 raiškos bet kam jei kaina skiriasi 100 – 200lt?
Apžvalgos kampas nėra toks svarbus kaip apie jį kalba ir rašo daugelis gamintojų. Horizontalus 170 ir 160 laipsnių kampas – įprastas variantas, juk Jūs nesiruošiate į jį žiūrėti padėję ant lovos ar sofos kaip knygą, ar ne? Visi žiūri į monitorių tiesiu kampu ir net esant nežymiam nukrypimui nepraras aiškumo.
Matrica greičiausiai bus TFT TN nes IPS kainuoja daug daugiau ir ją pirkti verta tik tikriems estetams arba fotografams kuriems svarbus tikslus spalvų perdavimas. kompromisinis variantas MVA nėra paplitęs, todėl lieka TN, bet jo pilnai pakanka, juk technologija gerai atidirbta ir je iį pagalbą atėjo LED technologija (vietoj florescensinės), kur ivartoja mažiau energijos ir geriau atvaizduoja spalvas. Taip pat rekomenduoju rinktis įsigyti monitorių su matiniu ekranu, spindinčių neimam.
Pateiksime keletą pavyzdžių kad suprastumėte apie ką eina kalba. Štai monitorius Samsung S23B370H tinkamas variantas su TN matrica. Jei norite IPS atkreipkite dėmesį į DELL U2312HM arba ASUS PA238Q.
Tai viskas apie monitorius. Toliau pereisim prie periferijos, be kurios darbas su kompiuteriu neįmanomas.
Periferija. Renkamės pelę ir klaviatūrą.
Kaip jau minėjome periferija labai svarbus elementas todėl nereikia taupyti jos sąskaita. Žinoma pirkti už 500lt belaidę giroskopinę pelę Jūsų neraginu bet ir už 10lt jos pirkti neverta. Ji tai sunkiai slysta tai žymeklis pradeda virpėti ir panašiai. Dauguma pigių pelių turi žemą dpi, ko pasekoje esant dideliam monitoriui patirsite daug nepatogumų.
Pagrindinis patarimas – nepirkite pigių bevielių įrenginių. Jei trūksta lėšų geriau imkite su laidu, nes kitaip daugeliu atveju atsiranda problemų su signalu. jei pinigų netrūksta imame kokybišką belaidę pelę ir klaviatūrą.
Pradėsim nuo pelės pasirinkimo. Ji turi būti patogi, gerai tikti delno dydžiui. Nepirkite pelių skirtų naudoti su nešiojamais kompiuteriais stacionariam. Dirbant su tokia pele rankos greitai pavargsta, nes ją laikyti nepatogu. Delnas turi pilnai atsigulti ant pelės korpuso, o ne remtis į stalą. Taip pat neverta vaikytis mygtukų skaičiaus, dauguma jų aplamai daugelis nenaudoja. Bet 2, daugiausia 4 mygtukus galima leisti, jei jie netrukdo darbui. DPI – paveikslėlio raiška, o kalbant apie pelę tai greitis, kuriuo pelė juda ekrane. Tiksliau atstumo santykis, kuriuo pajudinote pelę fiziškai su tuo kuriuo pelė pajudėjo ekrane. Kuo didesnis ekranas tuo didesnio DPI patogiam darbui reikia. jei monitorius yra Full HD 1920×1080 px raiškos Jums reikės mažiausiai 800 dpi, o dar geriau 1200. Tada nereikės atlikti papildomų judesių norint perkelti pelę į norimą vietą. Geros pelės pavyzdys A4Tech XL-750BK, ir aplamai 7 A4TECH serija labai gera.
Klaviatūra turėtų būti standartinė, kad būtų kuo mažiau papildomų ir nereikalingų mygtukų, tada jis bus patogesnė ir tarnaus ilgiau. Rinkitės klaviatūrą su trumpu klavišų judesiu, tai yra neaukštus ponus klavišus. Jei mokate spausdinti nežiūrint į klaviatūrą tai priprasti prie jos nebus sunku ir tai užims ne daugiau 1-2 dienų. Joje taip pat gali būti lizdai ausinėms, mikrofonui ir USB. Tai priklauso nuo Jūsų poreikių. Geros klaviatūros, kuri tilps į namų kompiuterio biudžetą, pavyzdys – Logitech K200.
Su periferija išsiaiškinome. Dabar pereisime prie svarbiausio – sisteminio bloko. Pradėsime nuo korpuso todėl kad labai dažnai žmonės neskiria dėmesio „dėžei”, o veltui. Kodėl skaitykite toliau.
Kiek svarbus korpusas sisteminiam blokui.
Daugelis mano kad nėra prasmės pirkti gerą korpusą. Prisuki visą geležį kad ir ant kartono dėžės, svarbiausia kad nenukristų. Esmė tame kad galingi komponentai, ypač vaizdo plokštė ir procesorius labai stipriai kaista. Vaizdo plokštės be aušinimo sistemos temperatūra gali pakilti virš 150 laipsnių. Kada ant jos yra aušinimo sistema ji nuveda temperatūrą į aplinkinius oro sluoksnius. Čia ir prireiks gerai apgalvotas korpusas, kad oras galėtų laisvai judėti į korpusą ir iš jo, kad aušinimo sistema galėtų tinkamai veikti. Kitu atveju kompiuteris pradės išsijunginėti avariniu būdu.
Jei nenorite visą laiką laikyti korpuso atidaryto pasirūpinkite kad jis turėtų integruotus aušintuvus įpūtimui ir išpūtimui. Dar vienas momentas: jei tarp patenkančio ir išeinančio oro kiekių nebus balanso, korpuso viduje kaupsis dulkės ir jį teks nuolat valyti.
Dydis taip pat svarbu. Pavyzdžiui daugelis šiuolaikinių vaizdo plokščių yra įspūdingų matmenų. Procesoriaus aušintuvas taip pat gali būti didelis. Tai gali privesti prie to kad komponentai vienas kitam trukdys ir jų bus neįmanoma įstatyti. Įsitikinkite kad korpusas pakankamai erdvus sutalpinti visus Jūsų pirktus komponentus. Pavyzdys – Thermaltake V5.
Lengvas maitinimo bloko pasirinkimas
Paskutiniu metu gamintojai rečiau į korpusus montuoja maitinimo blokus todėl juos tenka pirkti atskirai. Iš tiesų tai yra teisinga, todėl kad standartiniai maitinimo blokai. kurie buvo korpusu0se dažniausiai buvo silpni ir juos vis viena tekdavo keisti o juk jo kaina įeidavo į dėžės. Dabar mes perkame korpusą atskirai o maitinimo bloką parenkame pagal savo poreikius. Reikia pažymėti kad augant kompiuterių našumui jo vartojam energija neauga proporcionaliai.
Taip, ji didėja, bet labiausiai dėl vaizdo plokščių, o procesorių ir kietųjų diskų apetitas šioje srityje labai neauga. CPU techproceso sumažinimas leidžia mažiau vartoti energijos. Tarp kietųjų diskų atsiranda taip vadinami „žalieji” modeliai (Green), kurie vartoja mažiau energijos ir išsikiria mažiau šilumos. O vaizdo plokštės reikalauja vis daugiau ir daugiau vatų. Būtent dėl to mums reikės 600-800 vatų maitinimo bloko. Be to pageidautina kad laidai galėtų atsijungti nuo paties bloko. Tai leis sutaupyti erdvės korpuse viskas bus daug patogiau,gražiau ir praktiškiau. Todėl galite taikytis įtokius modelius kaip Thermaltake TR2 RX 650W (laidai atsisega) и Thermaltake TR2 600W (laidai neatsisega).
Dabar pereisim prie įdomiausios dalies – komponentų. Pirmiausia rinksimės motininę plokštę, nes nuo jos priklauso kokį procesorių, vaizdo plokštę, RAM ir kietąjį diską įstatysime.
Pagrindinė (motininė) plokštė – kompiuterio pagrindas.
Pateiksime tik pagrindinę informaciją kad neperkrauti Jūsų nebūtinomis žiniomis. Iš visų pagrindinės plokštės parametrų galima išskirti pagrindinius:
- soketas (nuo jo priklauso procesoriaus tipas)
- operatyvinės atminties lizdai (kiekis, tipas)
- vaizdo plokštės lizdas(kiekis, tipas)
Kas liečia lizdus IDE arba PCI pamirškite juos, tai praeities atgyvena. Dar galima šiek tiek pateisinti PCI-E 1x, 2x ir t.t. bet ir jie nėra tas parametras, į kurį verta atkreipti dėmesį perkant motininę plokštę.
Soketas gali Intel arba AMD procesoriui. Be to kiekvienas iš jų taip pat gali būti skirtingi. Pavyzdžiui šiuo metu Intel aktualūs LGA 2011 ir LGA1155. AMD turi AM3 ir AM3+ soketus. Bet greitai situacija kaip visada pasikeis. Operatyvinė atmintis turi būti DDR3, 4 slotai. Vaizdo plokščių du PCI-E 16x lizdai, PCI-E palaikymas, pageidautina 3.0 versijos. Pavyzdžiu gali būti ASRock Z77 Pro3, kurioje yra viskas ko reikia kompiuteriui namams ir netgi eksperimentams su turbinimu (oveclocking).
Operatyvinė atmintis – nieko sudėtingo
Po to kai pasirinkome motininę mūsų jau niekas nesustabdys – mes išėjome į finišo teisiąją renkant kompiuterį. Pasirinkti operatyvinę atmintinę nėra sudėtinga. Jis bus DDR3, kurios bendras kiekis ne mažiau 4gb, dažnis 1066 — 2800 MGz.
Tokį kiekį galima gauti įvairiais būdais. Galima nusipirkti vieną 4GB modulį, bet geriau du po 2GB. Ir pagal kainą ir pagal našumą tai bus geriau. Pavyzdžiui paimsime Kingston KVR1333D3N9/4G du vienetus, turėsime 8GB ir puikų našumą už nedidelę kainą. Beje, 32 bitų operacinės sistemos mato tik 3GB RAM, todėl reikės diegti tik 64 bitų OS. Gal Jums teko girdėti apie RAM taimingus bet keisti jų nereikėtų neturint turbinimo žinių, standartinių nustatymų pilnai pakaks.
Vaizdo plokštė: veina, dvi ar nulis?
Kadangi kalbama apie nebrangų namų kompiuterį, o ne galingą žaidimams tai vaizdo plokštė bus viena. Užtai galima jai skirti šiek tiek daugiau nei dviem pigesnėms palaikančioms SLI arba CrossFire. Gausime gerą vaizdo plokštę, kuri tenkins net šiuolaikinių žaidimų reikalavimus tik ne aukščiausiais parametrais.
Lizdas bus tik PCI-E 16x, kito varianto būti negali. Reikėtų orentuotis į 1GB atminties plokštes, daugiau mums neleis užsibrėžtas biudžetas ir to mums nereikia. Tinkami variantai yra GeForce GTX 650 Ti arba Radeon HD 7850. Abi turi gerą spartinimo potencialą, jei Jus tai įdomu. Bet ir standartinių nustatymų pilnai pakaks kasdienėms reikmėms ir maloniam poilsiui žiūrint Full HD filmus, žaidžiant Crysis 2 ir panašiai. Dauguma vaizdo plokščių dar ir gražiai atrodo.
Atskirai reikia paminėti integruotas vaizdo plokštes. Ne, ne tai ne apie integruotas į motininę plokštes kurios stabdė net dirbant su Wordu. Tai visiškai nauja sistemos gamybos technologija, kada viename kristale yra procesorius ir grafikos branduolys. Jiems priklauso AMD A-Series, o Intel dauguma šiuolaikinių procesorių turi tokį branduolį. Kas liečia jų našumą tai pagal testus jo pakanka net kai kuriems žaidimams, bet tai individualu kiekvienam procesoriui, reikia skaityti testus. Jei norite sutaupyti vaizdo plokštės sąskaita dabar galite tai padaryti lengvai. Tipinis AMD pavyzdys A10-5800K, už priimtiną kainą gaunate gerą procesorių ir neblogą vaizdą. Iš Intel žiūrėkite Core i3 – Core i7 liniją, bet integruoti AMD branduoliai daug geresni.
Renkame gerą procesorių – kompiuterio širdį
Nuo procesoriaus labiausiai priklauso kompiuterio našumas. Visus skaičiavimus atlieka procesorius, todėl jo galios turi būti pakankamai ir netgi daugiau, žiūrint į ateitį. Reikia paminėti kad daugumą procesorių galima turbinti, t.y. galima padidinti našumą nepermokant. Bet tai atskira tema. Procesoriaus pagrindiniai parametrai:
- soketas
- dažnis
- branduolių skaičius
- kešo dydis įvairiuose lygiuose
Kadangi soketą pasirinkome motininėje teks pagal jį pirkti ir procesorių. Mūsų atveju tai LGA 1155. Todėl mums tiks Intel Core nuo i3 iki i7, tik kainų diapazonas čia per daug didelis. Nebrangiam variantui tiks Core i3, pavyzdžiui Intel Core i3-3240 Ivy Bridge. Jo našumo pakaks darbui ir kai kuriems žaidimams. Branduolių skaičius 2, dažnis 3400MGz, 3-čio lygio kešas 3MB. Į šiuos skaičius žiūrėkite rinkdamiesi procesorių.
Kietasis diskas ar debesys?
Paskutiniu metu matosi tendencija saugoti duomenis internete. Tokios technologijos vadinamos debesų pvz. Google Drive, DropBox. Dėl to daugelis gali apsieiti su 200GB disku ir dėl to nejausti diskomforto ir atminties trūkumo.
Bet jeigu Jūs norite saugoti pas save kompiuteryje muzikos kolekciją, geros kokybės filmus, didelės raiškos nuotraukas ir daug visko, tai Jums tiesiog būtinas talpus kietasis diskas. Manau 1TB daugeliui pakaks.
Namų kompiuteriui tiks 3,5 colių kietasis diskas, apsisukimų 7200 per minutę. Prijungimo sąsaja SATA, mainų buferis proporcingas disko talpai. Pvz. 500GB diskui buferis bus 16-32Mb, o 1TB jau 32-64Mb. Pavyzdžiai: Western Digital WD10EZRX ir Seagate ST1000DM003.
SSD diskai net ir dabar yra brangūs ir juos kažin ar verta naudot įpaprastame namų kompiuteryje. Bet jei leidžia biudžetas galite jį įsigyti suinstaliuoti operaciniai sistemai ir programoms. SSD greitis daug didesnis, jie nekelia triukšmo, neturi judančių detalių, patikimesni ir naudoja mažiau energijos.
Išvados
Dabar galite surinkti kompiuterį patys be pašalinių pagalbos. Sugebėsite susirinkti nebrangų arba gana galingą kompiuterį. Siūlau nesivaikyti pačių naujausių gaminių, nes technologijos labai sparčiai tobulėja ir pinga, o perkant pačius naujausius produktus galima labai permokėti.