Nešiojamas kompiuteris – portatyvinis prietaisas, sukurtas pagal principą viskas viename, yra vienas populiariausių mobiliųjų elektronikos prietaisų. Kompaktiškas korpusas sujungia sisteminį bloką, monitorių, klaviatūrą, pelę, akustinę sistemą ir, priklausomai nuo komplektacijos, kitus periferinius įrenginius, išvaduoja nuo kabelių būtinybės ir problemų transportuojant.
Kiekvienas nešiojamas kompiuteris turi savyje didelį kiekį technologinių, skaičiavimo technikos, miniatiūrizacijos ir dizaino pasiekimų. Daugybė komponentų ir sistemų sudarančių nešiojamą kompiuterį, daugybė parametrų, kaip procesoriaus dažnis arba vaizdo plokštės atmintis, gali gluminti kiekvieną vartotoją, kuris nėra kompiuterių specialistas.
Bet žinant vien pagrindinius parametrus galima sėkmingai pasirinkti nešiojamą kompiuterį pagal optimalų kainos, kokybės ir našumo santykį. Jei perskaitysite visą šį straipsnį galėsite tą atlikti savarankiškai kada Jums to prireiks.
Ekranas
Vienas svarbiausių parametrų lemiančių nešiojamo kompiuterio kainą ir paskirtį – ekrano įstrižainė, kuri matuojama coliais (1 colis = 2,45cm) ir rašoma taip – 15,6″. Labiausiai paplitę ekranai turintys nuo 7 iki 18 colių įstrižainę, bet egzistuoja ir didesnių.
Skystųjų kristalų ekranas (LCD ekranas, angl. LCD – Liquid Crystal Display) – sukurtas skystų kristalų pagrindu. Jį sudaro smulkių langelių, vadinamų pikseliais (picture element arba picture сell – mažiausias loginis vaizdo elementas), matrica.
Pagrindinis ekrano parametras raiška – jį sudarančių pikselių kiekis. Ekrano raiška rašoma skaičiais, nusakančiais pikselių kiekį pagal horizontalę ir vertikalę. Pvz. 1440х900 matrica turi 1440 pikselių pagal horizontalę ir 900 pagal vertikalę. Kuo didesnė raiška tuo vaizdas bus labiau detalizuotas.
Šiuolaikinių nešiojamų kompiuterių dominuojanti ekrano raiška yra nuo 1024х600 iki 1920×1080 pikselių. Ji žinoma priklauso nuo ekrano matmenų bet nėra prie jų griežtai pririšta.
Dar galima rasti monitorių staliniams kompiuteriams turinčių kraštinių santykį 4:3, kaip kineskopinių televizorių, bet nešiojami kompiuteriai su tokiomis matricomis jau nebegaminami. Plačiaekranių kompiuterių 16:9 ir 16:10 ekranų gamyba pigesnę už tradicinę ir, nežiūrint šiek tiek mažesnio paviršiaus, suteikia daugiau erdvės darbui, kas patogu redaguojant lenteles ir kitus duomenis.
16:9 formatas yra standartinis didelės raiškos vaizdui ir leidžia žiūrėti DVD ir Blu-Ray filmus originalia raiška, be nupjovimų ir juodų juostų.
Skystų kristalų matrica vienas pagrindinių sistemos energijos naudotojų, todėl beveik kiekvienas gamintojas skiria dėmesio savo firminės technologijos kūrimui, turinčiai geras energijos sąnaudų charakteristikas, raišką, kontrastą, ryškumą ir spalvas.
LCD ekranai dabar labai ištobulinti. Vidutinio lygio matrica leidžia matyti neiškraipytą vaizdą ir spalvas praktiškai bet kokiu apžvalgos kampu, o ekrano ryškumas nesukuria diskomforto dirbant dirbant kompiuteriu dienos ar dirbtinėje šviesoje.
Spindinti ekrano danga pagerina kontrastą ir spalvų atvaizdavimą, matinė – sumažina išorinių šviesos šaltinių atspindžių intensyvumą.
Procesorius
Centrinis procesorius (angl. CPU, Central Processing Unit) atliekantis pagrindinius skaičiavimus yra visų programų vykdytojas, tame tarpe ir operacinės sistemos. Centrinis procesorius – svarbiausias kompiuterio komponentas.
Pagrindiniai procesoriaus parametrai.:
- branduolių skaičius
- taktinis dažnis
- kešo atminties dydis
- sisteminės magistralės dažnis
Šiuolaikinių nešiojamų kompiuterių procesorius gali turėti 1, 2 arba 4 branduolius.
Dar neseniai tam, kad padidinti procesoriaus našumą, pagrinde buvo didinamas jo taktinis dažnis, kas priveda prie jo perkaitimo ir tai privertė gamintojus ieškoti kitų būdų paspartinti procesoriaus darbą. Sprendimu tapo daugiabranduoliniai procesoriai, pagerinantys sistemos darbo spartą, vykdydami keletą programų srautų vienu metu.
Daugiabranduolinių procesorių pranašumas prieš vieno branduolio labai priklauso nuo programinės įrangos – senos programos papildomų branduolių nenaudoja arba tai daro labai ribotai. Naudojant tokias programas naujas procesorius gali veikti netgi lėčiau nei vieno branduolio. Naujos programos sugeba pasinaudoti keleto branduolių privalumais. o operacinės sistemos dabar automatiškai paskirsto krūvį tarp jų.
Procesoriaus taktinis dažnis – tai procesoriaus skaičiavimų atlikimo greitis, matuojamas gigahercais ir tiesiogiai įtakoja skaičiavimo galią. Atsiradus kelių branduolių procesoriams šis parametras netgi sumažėjo ir nebėra pagrindinis našumo rodiklis.
Kešo atmintis – supergreita operatyvinė atmintis nuo 1 iki 8MB, esanti procesoriaus kristale. Talpi kešo atmintis pirmiausia reikalinga multimedijos, žaidimų ir video darbo pagreitinimui.
Sisteminės magistralės dažnis – magistralės atliekamų taktų per sekundę skaičius (angl. FSB — „Front Side Bus”), magistraliniame kanale, kuriame procesorius keičiasi duomenimis su operatyvine atmintimi ir kitais prietaisais. Įtakos turi ir sisteminės magistralės pajėgumas, kuris parodo duomenų bitų kiekį perduodamą per vieną taktą. Abu šie parametrai tiesiogiai įtakoja našumą.
Dažniausiai nešiojamuose kompiuteriuose naudojami dviejų Amerikos Intel ir AMD procesoriai. Konkurencija tarp jų skatina naujų technologijų paiešką ir mažina kainas.
Intel procesoriai dažnai tampa techniniu proveržiu skaičiavimo technikos srityje, todėl ši kompanija laikoma pasauliniu lyderiu, bet jų gaminių kainos yra ganau aukštos.
AMD procesoriai atvikščiai, pristatomi kaip ekonomiški ir nebrangūs, be to dėl Intel konkurencijos kompanija priverta naudoti nestandartinius sprendimus tam kad pasiekti palyginamą našumą ir mažą kainą. Dabar AMD procesoriai pirmauja pagal našumo ir energijos sąnaudų santykį.
Dabar procesorių gamyba eina branduolių didinimo ir jų tarpusavio sąveikos optimizavimo keliu.
Video sistema
Vaizdo plokštė formuoja ir perduoda vaizdą į ekraną. Kaip ir stacionariuose, nešiojamuose kompiuteriuose naudojama integruota arba atskira vaizdo plokštė.
Integruota vaizdo plokštė yra pagrindinės plokštės dalis ir grafikos apdorojimui naudoja procesoriaus, RAM ir perdavimo kanalų resursus. Šios vaizdo plokštės yra pigesnės ir naudoja mažiau energijos, bet dėl priverstinio resursų dalijimosi, nėra našios. Ji gerai susitvarko su dvimačiu vaizdu (langai, tekstas, nuotraukos, video) bet turi problemų apdorojant tirmatį vaizdą. Nežiūrint to daugelis integruotų plokščių pajėgia rodyti HD vaizdą ir paleisti daug resursų nereikalaujančius žaidimus.
Atskira grafikos sistema turi savo procesorių, pritaikytą vaizdo informacijos apdorojimui ir išvedimui, atskirą operatyvinę atmintį, ko dėka yra našesnė ir turi daugiau galimybių. Ji turi trimatės grafikos spartintuvą, kuris leidžia išgauti priimtiną kadrų dažnį žaidimuose ir kitose 3D programose.
Pagrindiniai vaizdo plokštės parametrai:
- grafinis procesorius
- Video atminties tipas
- atminties talpa
- atminties magistralės pajėgumas
Grafinis procesorius (angl. GPU — Graphic Processing Unit) kaip ir centrinis gali turėti skirtingą architektūrą, parametrus ir našumą. Vaizdo plokštės pavadinimas paprastai nurodo šeimą, kuriai priklauso GPU.
Atmintis naudojama saugoti paruoštus kadrus ir duomenis naudojimui, tokius kaip tekstūros, kordinatės ir kita. Gali būti integruota arba atskira. Integruotos vaizdo plokštės neturi savo atminties ir tam naudoja sisteminę operatyvinę atmintį (RAM), kas neigiamai atsiliepia darbo greičiui.
Talpesnė atmintis leidžia saugiti daugiau duomenų, todėl yra ypač svarbi esant didelės raiškos ekranui. kaip ir centrinis, grafikos procesorius keičiasi duomenimis per magistralinį kanalą, todėl jos našumas taip pat turi įtakos darbui.
Grafikos technologijų srityje lyderiai yra Amerikos kompanija NVidia Corporation ir Kanados ATi Technologies Inc., atliekančios tyrimus ir gaminančios naujus vaizdo plokščių ir procesorių modelius. Plokštes pagal licenziją taip pat gamina GigaByte, Asus, MSI ir kiti.
Klausimas „kuri vaizdo plokštė geresnė ATI ar nVidia?” neturi vienareikšmio atsakymo. Kompanijos aršiai konkuruoja tarpusavyje periodiškai aplenkdamos viena kitą rinkos lyderio pozicijoje, siūlydamo vartotojams funkcionalius ir našius produktus. Todėl lyginti galima tik tam tikros kartos ir šeimos vaizdo plokštes.
Integruotas vaizdo plokštes gamina Intel ir AMD.
Beveik visi nešiojami kompiuteriai turi sąsajas vaizdo išvedimui į išorinius prietaisus – monitorių, televizorių arba projektorių. Papildomi ekranai gali dirbti klonavimo arba išplėtimo rėžimuose, padidindami erdvę darbui.
Vaizdo išėjimų tipai nešiojamuose kompiuteriuose
D-Sub (VGA). Analoginis išėjimas, naudojamas monitorių ir projektorių pajungimui. Kokybė priklauso nuo naudojamo kabelio ilgio ir kokybės.
S-Video. Analoginis išėjimas, naudojamas vaizdo perdavimui į televizorių.
DVI. Skaitmeninis standartas naudojamas monitorių ir projektorių prijungimui. Perduoda geresnį vaizdą nei D-Sub, nes naudoja skaitmeninį signalo formatą ir nenaudoja dvigubo skaitmeninio-analoginio konvertavimo. 4,5m DVI kabelis gali perduoti 1920х1200 vaizdą, o 15m iki 1280×1024 pikselių.
HDMI. Skaitmeninis standartas galintis perduoti aukštos raiškos vaizdą (iki 2560×1440) ir daugiakanalį garsą per vieną kalbelį.
DisplayPort. Skaitmeninis standartas skirtas pakeisti DVI aukštos kokybės ir profesionalios grafiko srityse. Pranašumas yra matmenyse, video sistemų konstrukcijų supaprastinime ir galimybėje perduoti garsą. DisplayPort pralaidumas ir atsparumas trikdžiams didesnis nei HDMI ir DVI, todėl leidžia perduoti didesnės raiškos ir gilesnių spalvų vaizdą iki 15m ilgio kabeliu.
Jei neplanuojate jungti kompiuterio prie išorinių prietaisų, šios jungtys nėra būtinos.
Kietasis diskas
Didelė kietojo disko talpa leidžia saugoti daigiau duomenų kompiuteryje. Šiuo metu paplitusios dvi diskų technologijos: magnetinis diskas ir flash atmintis.
Kietojo disko (Hard Disk Drive — HDD) pagrindą sudaro vienas arba keli besisukantys diskai, kuriuose informacija saugoma įmagnetintose sekcijose ir nuskaitoma specialios judrios galvutės pagalba. Diskai labai jautrūs stipriems magnetiniams laukams, mechaniniams smūgiams, todėl reikalauja specialių duomenų apsaugos technologijų. Jei palyginus su SSD dirba lėtai ir kelia triukšmą. HDD privalumas – žema kaina.
SSD ( Solid State Drive, Solid State Disk) paremti flash atminties technologija, panašia į tą kuri naudojama USB atmintinėse. Jie pasižymi dideliu greičiu, atsparumu smūgiams ir visiškai nekelai triukšmo, nes neturi besisukančių detalių. Nešiojami kompiuteriai turintys SSD diską išsiskiria dideliu darbo greičiu. Vienintelis jų trūkumas – gana didelė kaina.
Operatyvinė atmintis
Operatyvine atmintimi (angl. RAM – Random-access memory) vadinamas įsimenantis prietaisas, skirtas duomenų saugojimui procesoriaus darbo metu. Trūkstant operatyvinės atminties net ir labai galingas procesorius negalės užtikrinti spartaus kompiuterio darbo. Turėkite omenyje kad 32 bitų operacinės sistemos mato tik 3GB RAM’ų, 64 bitų palaiko iki 128gb. Tad jei įsigijote nešiojamą kompiuterį su 4gb RAM’ų ar daugiau, būtinai instaliuokite 64 bitų OS.
Šiuolaikiniuose nešiojamuose kompiuteriuose dažniausiai naudojama DDR2 ir DDR3 tipo atmintis. DDR3 pasižymi didesniu pralaidumu nei DDR2 ir vartoja 40% mažiau energijos, to dėka išskiria mažiau šilumos ir nesukelia problemų kompiuterio aušinimui.
Operatyvinės atmintis skiriasi nuo pastovios (kietojo disko):
- Duomenų saugojimui RAM reikalingas maitinimas, išjungus kompiuterį duomenys joje prarandami.
- RAM darbo greitis daug didesnis nei HDD ir SSD.
- Kietųjų diskų talpa jau matuojama teraibaitas, didžiausias vienas RAM’o modulis šiuo metu gali būti 8GB.
- RAM’o kaina maždaug 100 kartų didesnė už kietojo disko, jei vertinsime talpos vienetą.
Komunikacijos galimybės
Tinklai
Visuose šiuolaikiniuose nešiojamuose kompiuteriuose yra komunikacijos priemonių rinkinys leidžiantis keistis duomenimis su išoriniu pasauliu. Šie įrenginiai gali būti įmontuoti kompiuteryje arba prijungiami per USB portą ar ExpressCard.
Modemas skirtas prisijungti prie telefono linijos RJ-11/RJ-12. Tokio sujungimo duomenų perdavimo greitis tik 56kb/s todėl dabar modemai praktiškai nebenaudojami.
Ethernet RJ-45 lizdas skirtas prisijungti prie kabelinių tinklų. Šis standartas plačiai naudojamas biuro ar namų tinklams kurti dėl gana nedidelės kainos ir priimtino greičio.
Wi-Fi leidia prisijungti prie tinklo nenaudojant laidų, bet netinkamas tinklo ryšių organizavimui.
Prijungiamos duomenų laikmenos
Ne visus duomenis patogu perduoti tinklu todėl tam plačiai naudojamos prijungiamos duomenų laikmenos: optiniai diskai (CD, DVD), atminties kortelės, USB atmintinės.
Kompiuterio darbo trukmė
Visi kompiuterio komponentai, pradedant ekranu, procesoriumi ir baigiant klaviatūra, vartoja energiją. Energija naudojama net ir tada jei kompiuteris tik įjungtas, nors nieko su juo nedaroma.
Kompiuterio darbo trukmė priklauso nuo daugelio faktorių:
- akumuliatoriaus talpos
- komponentų ekonomiškumo
- kompiuterio našumo
- darbo rėžimo
- ekrano ryškumo
- papildomų įrengimų darbo
Tiesiog rašydami tekstą tai galėsite daryti neįkrovę kompiuterio daug ilgiau nei žaisdami trimatį žaidimą su garsu. Nešiojamas kompiuteris su dideliu ekranu ir galingu procesoriumi vartos daugiau energijos nei mažesnis „kolega”.
Akumuliatoriaus talpos didinimas, išsaugant nedidelius gabaritus, sukelia juos kuriančius inžinierius verčia ieškoti vis efektyvesnių technologijų. Populiarus energijos vartojimo mažinimo būdas – elementų miniatiūrizacija, kas taip pat padeda sumažinti ir kompiuterį.
Modernizacija
Šiuolaikiniai nešiojami kompiuteriai, kaip ir stacionarūs, gali būti modernizuojami. Galima pakeisti procesorių, vaizdo plokštę, kietąjį diską, pridėti RAM’ų. Bet ši operacija reikalauja specialių žinių, todėl geriau šį darbą patikėti specialistams.
Operacinė sistema (OS)
Labiausiai paplitusi Lietuvoje Windows šeima: Windows XP, Windows Vista, Windows 7, Windows 8. Šios operacinės turi daug komplektacijų, skirtų įvairiems poreikiams: bazinę, naminę, profesionalią, korporatyvinę, media centro ir kitas.
Mac OS firminė Apple OS
Linux/Unix operacinės sistemos dažniausiai nemokamos bet neįprastos ir reikalauja iš vartotojo aukštesnės kvalifikacijos.
Free DOS – nedidelė gamintojų gudrybė. Nors vartotojas gauna pilnai veikiantį kompiuterį su nemokama OS, kas sumažina jo kainą, bet Free DOS aplinkoje neveikia daugelis programų, todėl dažniausiai ją tenka keisti į kitą operacinę sistemą. Jei patys nesugebate to padaryti tikriausias nesunkiai tarp kaimynų rasite tokį žmogų.
Dabar turite pakankamai teorinių žinių tam, kad galėtumėte pasirinkti nešiojamą kompiuterį.