Seimas priėmė Technologijų ir inovacijų įstatymą ir Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus (projektai Nr. XIIIP-2269(3), Nr. XIIIP-2270(3), kuriais įtvirtinama technologijų ir inovacijų sistemos sandara, technologijų ir inovacijų politiką formuojančios ir įgyvendinančios institucijos, technologijų ir inovacijų veiklą vykdantys subjektai, technologijų ir inovacijų veiklos finansavimas ir skatinimas. Už pagrindinį teisės aktą balsavo 93 Seimo nariai, susilaikė 6 parlamentarai.
Priimtomis nuostatomis siekiama sukurti darnią teisinę aplinką, įstatymu nustatančią pagrindines mokslo, technologijų ir inovacijų viešojo valdymo sritis. Šiuo metu eksperimentinė plėtra, kaip technologijų srities veikla, buvo reglamentuojama vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu, kurio paskirtis reguliuoti ne technologijų sritį, o mokslą ir studijas. Todėl iki šiol inovacijos versle ir viešajame sektoriuje yra skatinamos remiantis Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis, kurios yra skirtos mokslo ir studijų sistemos valstybiniam reguliavimui ir finansavimui.
Nauju reglamentavimu nuspręsta aiškiai apibrėžti viso inovacijų ciklo ir jo etapų sampratą, valstybės paramos visų subjektų vykdomai eksperimentinei plėtrai ir inovacinei veiklai principus, derančius su Europos Sąjungos taikomais valstybės pagalbos reikalavimais. Nutarta sukurti efektyvią mokslo technologijų inovacijų politikos koordinavimo ir strateginio valdymo sistemą, kuri užtikrins mokslo ir studijų sistemos bei technologijų ir inovacijų sistemos sąveiką. Taip pat nuspręsta optimizuoti institucinę mokslo technologijų inovacijų sistemos sandarą ir sumažinti agentūrų skaičių, formuojančių ir įgyvendinančių technologijų ir inovacijų politiką bei teikiančių viešąsias paslaugas technologijų ir inovacijų srityje, siekiant kuo efektyviau panaudoti valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos lėšas.
Seimas pritarė siūlymui įkurti Vyriausybės komisiją – Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybą, kuriai pirmininkaus Ministras Pirmininkas. Taip siekiama darnesnio horizontalaus mokslo technologijų, inovacijų viešojo reguliavimo srities politikos koordinavimo ir strateginio valdymo. Į šią tarybą bus įtraukti mokslo ir verslo atstovai, kad ji būtų labiau nepriklausoma ir ekspertinė.
Pagal naujas nuostatas Ūkio ministerija perims eksperimentinės plėtros reguliavimą ir bus atsakinga už naujo produkto veiklų skatinimą nuo idėjos iki to produkto pateikimo rinkai. Ūkio ministerijos kompetencijai bus priskirtas valstybės politikos formavimas technologijų ir inovacijų srityje. Technologijų ir inovacijų srities politikai įgyvendinti bus įkurta Inovacijų agentūra.
Priimtais teisės aktais taip pat nutarta sudaryti prielaidas įkurti valstybinį inovacijų skatinimo fondą, kuris teiktų neatlygintiną arba grąžintiną paramą inovatyviam verslui, ypač besikuriančioms ir jaunoms įmonėms.
Ūkio ministerijai ir Švietimo ir mokslo ministerijai nuspręsta pavesti parengti ilgalaikę mokslo, technologijų ir inovacijų plėtros strategiją, kurią Vyriausybės teikimu tvirtintų Seimas.
Kaip yra teigęs ūkio ministro Virginijus Sinkevičius, šie siūlymai sudarys palankias ir aiškias sąlygas verslui ir mokslo bendradarbiavimui, paremtam abipuse nauda, ir užtikrins efektyvesnį mokslinių tyrimų rezultatų komercializavimą, padidins šalies ekonominę pažangą ir konkurencingumą.