Sony televizoriai, kompiuteriai, telefonai, žaidimų konsolės ir kita technika

Istorija ir įkūrėjas

Vienas “Sony” korporacijos įkūrėjų ir ilgametis kompanijos vadovas Akio Morita yra vienas žymiausių japonų verslininkas ir sėkmės pavyzdys. Net “Time” žurnalas yra išrinkęs Akio Moritą vienu iš „20 pačių įtakingiausių XX amžiaus verslininkų“.   “Sony” brendas yra seniai tapęs japoniškos kokybės simboliu, kai kuriose pasaulio vietose žinomesnis net už “Coca-Cola” ar “Nike”, o Amerikoje yra tapęs toks savas, jog dauguma amerikiečių yra įsitikinę, kad “Sony” yra JAV kompanija.

Žinoma, sunku suabejoti „Sony“ gaminių kokybe, ypač atsimenant jų siekiamybę ir kultinį statusą mūsų namuose okupacijos bei tiesiog vartojant juos šiandien, tačiau didžiausias Akio Moritos nuopelnas yra tas, kad būtent jis pavertė buitinę elektrotechniką tokia, kokią mes pažįstame ir šiandien – skirtą pramogoms, pažinimui, bendravimui ir geriausiems pojūčiams.

Akio Morita gimė 1921 metų sausio 26 dieną turtingoje šeimoje, kuri jau nuo XVII amžiaus Japonijoje užsiėmė garbinga sakės, miso sriubos ir sojos padažo gamyba. Todėl ir pats Akio nuo pat mažens buvo ruošiamas perimti šeimyninį verslą, kaip ir penkiolika kartų pirmtakų prieš jį, ir jau nuo dešimties metų kartu su tėvu dalyvaudavo kompanijos valdybos posėdžiuose.

Moritos šeima buvo gana vakarietiška tuometinės Japonijos standartais – turėjo gramofoną ir amerikietiškos muzikos plokštelių. Galbūt būtent tas gramofonas ir atskleidė mažajam Moritai jo tikrąjį pašaukimą – garso technologijas. Dar būdamas paauglys Akio Morita ypatingai domėjosi fizika ir matematika ir, dideliam tėvų nusivylimui, galų gale pasidarė aišku, kad jo visai netraukia šeimos verslas. Morita įstojo studijuoti fizikos į Osakos Imperinį Universitetą, kurį baigęs 1944 metais buvo pašauktas į Japonijos karo laivyną. Tiesa, į inžinerinę tarnybą – Akio Morita tapo grupės, kuriančios į šilumą taikančių raketų kūrimą. Toje grupėje jis susidraugavo su elektronikos inžinieriumi Masaru Ibuka, būsimuoju verslo partneriu visam gyvenimui.

Japonijai kapituliavus, Akio Morita įsidarbino Tokijo Technologijų institute. Jo šalis tuo metu išgyveno blogiausią savo istorijos etapą – visi didieji miestai buvo negailestingai subombarduoti, šalies infrastruktūra – sunaikinta, šalyje siautė badas, o trys milijonai darbingų vyrų buvo padėję galvas kovoje už daugumos net nematytą savo imperatorių. Tačiau Moritai ir jo draugui Ibukai buvo aišku, kad inžinerija turi aiškią perspektyvą – naujos gyvenimo kokybės sukūrimą. 1946 metais jie kartu įkūrė „Tokijo Telekomunikacijų Inžinerinę korporaciją“. Susimetę 500 dolerių, įsigijo apgriautą universalinę parduotuvę Nagojoje ir pasisamdė 20 darbuotojų, nors iš pradžių net aiškiai nežinojo, ką jie norėjo gaminti – aišku buvo vieną – ką nors iš elektronikos srities.

Taip prasidėjo „Sony“ istorija. Pirmąsias detales partneriai įsigijo juodojoje rinkoje, o pirmasis kompanijos gaminys buvo elektrinė ryžių viryklė, kuriama maisto stygiaus nualintai Japonijos visuomenei (deja, jis niekada netapo masiniu gaminiu). Kompanija pradėjo gaminti radijo detales, vėliau elektra šildomus krėslus ir elektrinius megafonus. 1950 metais Moritos ir Ibukos kompanija pagamino pirmąjį Japonijoje juostinį magnetofoną. Nors jis svėrė beveik 40 kilogramų, tačiau buvo rinkos sensacija, padariusi juos turtingais. Tačiau jiems norėjosi kažko daugiau, juoba kad pasaulyje jau siautė tranzitorių mada. Pasiskolinę 25 tūkstančių dolerių, Morita ir Ibuka įsigijo iš amerikiečių kompanijos „AT&T Bell Laboratories“ licenciją tranzistoriams gaminti, ir po ketverių metų darbo, 1957 metais pagamino pirmąjį pasaulyje tranzistorinį kišeninį radijo imtuvą – kelialapį į kitas rinkas. Dar kitais metais jų kompanija pakeitė pavadinimą į „Sony“ (nuo lotyniško žodžio „sonus“ – „garsas“ ir amerikietišką žargonizmą „sonny“, reiškiantį „kietas vaikinas“) – norint užkariauti pasaulį reikėjo trumpo ir lankstaus pavadinimo, visiems lengvai ištariamo. 1959 metais „Sony“ sukūrė ir pirmąjį tranzistorinį televizorių, tačiau tai buvo labai brangus produktas, kurio pardavimai nedžiugino, skirtingai nuo 1968 metais sukurtos “Trinitron” televizorių serijos. Tačiau „Sony“ pirmoji padarė televizorius mažesnius, kurie iš svetainės galėjo būti perkeliami į bet kurią namo vietą – o tai buvo visiškai nauja.

„Svarbiausia versle – daryti tai, ko nedaro kiti“, – kartodavo Morita. 1961 metais „Sony“ tapo pirmąja Japonijos kompanija, listinguojama Niujorko biržoje. Vėliau pirmoji sukūrė buitinį video grotuvą (Morita visą gyvenimą pergyveno dėl to, kad jo sukurtas video atnešė pornografiją į padorių žmonių namus), pirmąją buitinę video kamerą, kompaktinį diską CD (kartu su „Philips“), pirmąją žaidimų konsolę „PlayStation“, pirmuosius kompiuterius „Vaio“, skirtus žiūrėti video vaizdus ar klausytis muzikos.

Tačiau labiausiai “Sony” išgarsino visiems mums gerai pažįstamas “Walkman” – nešiojamas grotuvas.

WALKMAN

Dar 1979 metais Masaru Ibuka paprašė „Sony“ garso inžinierių sukurti nešiojamą kasetinį grotuvą, per kurį jis galėtų klausytis savo mėgstamų operų ilgų skrydžių metu. Kai to grotuvas prototipas buvo parodytas Moritai, anas visą savaitgalį krapštėsi su juo, o pirmadienį paskelbė direktorių valdybai, kad tai bus naujasis ir ypatingas „Sony“ kompanijos gaminys.

Morita matė šiame nešiojamame grotuve didelį potencialą, jis suvokė, kad jaunimas negali gyventi be savo muzikos, ir tikėjo, kad tai bus jiems geriausia išeitis.  Tačiau naujuoju gaminiu netikėjo pati „Sony“ direktorių valdyba. Direktorių nuomone, tuometiniai žmonės nenorės pirkti grotuvo, kuris pats negali pats įrašinėti muzikos. Antra, Japonijoje ausinės visada asocijavosi su nusilpusia klausa, todėl buvo rizikinga siūlyti rinkai grotuvą, kurio klausyti galima tik per ausines. Tačiau Morita buvo įsitikinęs, kad muzikos klausymas per ausines gali tapti nauja mada ir kultūriniu fenomenu. Tais pačiais 1979 metais „Walkman“ pasirodė parduotuvėse – Moritos pastangomis, be jokio išankstinio rinkos tyrimo ir… tapo tikra sensacija. 1981 metais „Walkman“ buvo geriausiai pasaulyje atpažįstamas prekės ženklas, o Amerikos jaunimo tarpe „Sony“ buvo trečias prekės ženklas po „Nike“ ir „Tommy Hilfiger“ – Moritos nuojauta neapvylė. Iš viso „Sony“ pagamino 500 milijonų „Walkman“ grotuvų, ir jų gamybą nutraukė tik 2010 metais, sukūrusi apie 130 grotuvo modelių. „Walkman“ triumfą pakartojo tik „Apple“ „iPodas“ 2004 metais.

Pirmasis kasetinis nešiojamas stereo grotuvas Sony Walkman. 1979m.

3. Sony produkcijos principai

• Sėkmės formulės

„Nėra tokio dalyko, kaip sėkmės formulė“, – mėgdavo kartoti Akio Morita, – „yra tik pažinimas ir suvokimas, kaip jį pritaikyti greitai besikeičiančiame pasaulyje. Svarbiausia

išmokti sujungti savo vidines galimybes su mokymosi principais.”

• STEBĖK, KUO GYVENA PASAULIS

Akio Morita nekentė rinkos tyrimų. Jis tikėjo paprastu pasaulio stebėjimu. Ką žmonės veikia gatvėje? Ką jie vilki? Ko jie klausosi? Ką gali „Sony“ sukurti tokio, kas pagerintų jų savijautą? „Įdėmiai stebėk, kaip žmonės gyvena, tikėk savo intuicija, klausk savęs, ko jie gali norėti ir tada pateik jiems tai“, – kartodavo Morita savo kompanijos darbuotojams. Pasak amžininkų, jo domėjimasis pasauliu buvo “vaikiškai nuoširdus”, ir jis iki pat gilios senatvės praleisdavo daug laiko savo kompanijos tyrimų laboratorijose, kamantinėdamas dizainerius, kaip dar patobulinti “Sony” gaminius. 1953 metais Akio Morita keliavo po JAV, Vokietiją ir Olandiją. Jį pribloškė ekonominė JAV ir pokarinės Vokietijos galybė, tačiau didžiausią įspūdį padarė Nyderlandų „Philips“, gyvuojančios jau nuo 1891 metų, pasiekimai. Įvertinęs, kokiame nedideliame Olandijos miestelyje Eindhovene atsiradusi „Philips“ pavirto pasauline elektrotechnikos milžine, „jeigu olandai tokiomis sąlygomis tiek pasiekė, tai nematau priežasčių, kodėl mums gali nepavykti“, – rašė Akio Morita savo autobiografinėje knygoje „Pagaminta Japonijoje“ apie apsilankymą „Philips“ gamyklose. Tačiau pagrindinis Akio Moritos siekis buvo įsivyrauti JAV rinkose – tam ir buvo sukurtas pavadinimas „Sony“. Jis nepagailėjo pinigų įsigyti tranzistorių technologijas iš amerikiečių, nes matė, kaip auga “rokenrolo karta”, kuri norėjo ne tik klausytis šokių muzikos, bet ir turėti galimybę jos klausytis visur – jiems ir buvo sukurtas nešiojamas radijo imtuvas.

• NEBIJOK BENDRAUTI SU ŽMONĖMIS

Paradoksalu, bet Japonijoje “Sony” įkūrėju visada buvo laikomas Ibuka, kuris kaip inžinierius ir sukūrė daugiausiai kompanijos gaminių. Juoba kad jis ir išbuvo “Sony” preizdentu iki 1971 metų. Tačiau Akio Morita (visada laikomas jaunesniuoju Ibukos partneriu) buvo neabejotinai geriausias kompanijos pardavėjas ir rinkodaros genijus. Jau būdamas milijonieriumi, Morita nesidrovėjo vaikščioti po Niujorką ir siūlyti elektronikos pardavėjams prekiauti “Sony” tranzistriniais radijo imtuvais.

Akio Morita turėjo japonams nebūdingas pilkas akis, dėl ko sklido gandai, kad jis turi rusiško kraujo. Galbūt tai ir teisybė, nes savo charakteriu Morita buvo šiltas ir komunikabilus žmogus. Nors jis niekada neišmoko puikiai kalbėti angliškai, tačiau jo kalbos jausmingumas ir nuoširdumas pavergdavo kiekvieną pašnekovą. Jis buvo tikras „šoumenas“, pats filmavosi reklamose, jau sulaukęs garbingo amžiaus pradėjo šokinėti su parašiutu, nardyti ir plaukioti banglente. Jo asmeniniais draugais buvo visa tuometinė Amerikos grietinėlė, pradedant dainininke Cyndi Lauper, salonų liūtu Davidu Rockefelleriu ir baigiant dirigentu Leonardu Bernsteinu.

• PAŽADINK KŪRYBINGUMĄ

“Viso verslo esmė yra jo kūrybingumas”, – sakydavo Morita. Jo nuomone, ypač trijose srityse – technologiniuose išradimuose, produktų planavime ir rinkodaroje, kurios negali sėkmingai fnkcionuoti viena be kitos. Todėl svarbiausia vadovo užduotis – pažadinti darbuotojų kūrybingumą. “Sony” visada vengė konvejerinio darbo metodų, vietoje to ilgai naudojusi (kol pagrindinė gamyba nebuvo sukoncentruota Kinijoje) “spiralinių stalų” sistema, pagal kurią visi gaminiai buvo surenkami rankomis, prisitaikant prie darbuotojo reikmių, o ne konvejerio juostos greičio. Nors dirbant tokia sistema produktyvumas buvo dešimtčia procentų mažesnis nei gaminant konvejeriu, tačiau įgalino visus darbus atlikti kruopščiau. Todėl “Sony” gaminiai visada ir garsėjo savo ypatinga kokybe. Morita nebijojo gaminti brangiai – pirmasis tranzistorinis radijo imtuvas kainavo ne ką pigiau nei tuometiniai televizoriai ir tik 30 kartų pigiau už tuometinį vidutinišką automobilį. Tačiau būtent Morita pasiekė tai, kad ženklas “Pagaminta Japonijoje” pavirto kokybės, o ne pigienos simboliu.

Sony produkcijos apsauga

Skandalingai pagarsėjusi su savo „Trojos Arklio“ apsaugomis nuo muzikos CD kopijavimo, „Sony“ kompanija vėl lipa ant to paties grėblio. Tiesa, šį kartą „Sony“ patikimai apsisaugojo išankstiniais teismo sprendimais ir išankstiniu vartotojų sutikimu, atnaujinant „PlayStation 3“ aparatinę programinę įrangą.

Kompanija apie savo ketinimus jau pranešė seniau, praėjusių metų pavasarį pakeitusi „PlayStation 3“ įrenginio naudojimosi licenciją. Jau tuomet kompanija aiškiai vartotojams davė suprasti, jog vartotojų pirkti įrenginiai, vartotojams nepriklauso. Kompanija tiesiog maloniai vartotojams leidžia naudotis jų sukurtais įrenginiais, o prireikus ji bet kada gali pakeisti įrenginio funkcionalumą, jei jis pasirodys kompanijai netinkamas.

Jei tikėti „PlayStation 3′ entuziastais, kuriančiais naujas savadarbes aparatines programas šiam žaidimų kompiuteriui ir erzinantiems „Sony“ kompaniją, tai  kompanija akivaizdžiai tai patvirtino savo veiksmais.

Anot „Jail Break Science“ svetainės naujienos, naujausioje oficialioje „Sony“ programinėje yra „Trojos arklio“ kodas, „Sony“ kompanijai leidžiantis bet kada prisijungti prie jūsų „PlayStation 3“ kompiuterio ir ten šeimininkauti. Vartotojui prisijungus prie oficialaus PSN tinklo, kompanija kompiuteryje gali sužadinti savo programą, kuri gali vartotojo patogumui gali patikrinti kompiuterio programinį inventorių, atnaujinti tvarkykles, ištrinti piratines žaidimų kopijas, išjungti galimybę įkrauti „Linux“ sistemą ir taip toliau.

Jei jūs manote, kad kompanija negali to padaryti — jūs klystate, nes jūs pats sutikote su naujausios programinės įrangos naudojimosi taisyklėmis, parodytomis drauge su naujausia „Play Station3“ aparatinės programinės įrangos pataisa. Taip sakant mielai kviečiame, mes jums pasiūlysime kokios tik norite spalvos kilpas, iš švelnaus šilko, kad negraužtų jūsų kaklų, juk męs rūpinamės savo vergvartotojais…

Na, o nenorintys diegti šios pataisos — liks be galimybės žaisti žaidimus tinkle, naudotis vaizdo įrašų ir kitų skaitmeninių paslaugų platinimo portalu ir t.t.

Beje, tokią pačią taktiką taiko ir „Microsoft“, kuri blokuoja modifikuotus „Xbox 360“ kompiuterius ir aptikusi „čipuotą“ kompiuterį, nebeleidžia jam naudotis tinklo paslaugomis. Visam laikui.

„Sony“ užpatentavo būdą pirštais imituoti ginklą

Turbūt ne kartą matėme, kaip vaikai žaidžia karą, o vietoj žaislinių ginklų naudoja savo pirštus, kurių rodomasis atstoja vamzdį, o nykštys – gaiduką. Viskas paprasta ir žinoma iki smulkmenų, o jei tai žino net vaikai, kodėl gi nepabandžius šios pirštų kombinacijos panaudoti ir sąveikaujant su interaktyviais video bei kompiuteriniais žaidimais?

Štai kompanija „Sony“ sugalvojo užregistruoti būtent tokį patentą, kuris apjungia pirštų kombinacijas kaip virtualių ginklų naudojimą įvairiuose žaidimuose. Reikia pripažinti, kad japonai aktyviai dalyvavo registruojant naujus patentus šia tema, taigi galima spėti, kad „Sony“ ruošiasi greitu metu anonsuoti kažką panašaus į firminį „Kinect“, kuriame yra integruotos kameros, gebančios atpažinti įvairius vartotojų judesius.

Japonų kompanijos pateiktame dokumente teigiama, jog „žaidėjas, pavyzdžiui, gali šaudyti įvairių gestų dėka, o jo rankos padėties pokyčiai gali būti atvaizduojami ekrane kaip ginklo lokacijos keitimas“. Aišku, visa tai gaubs ir speciali garsinė aplinka, kuri padėtų vaizdo kamerai matyti „ginklą“ už kliūčių ar sienų kampų, pasitelkiant garso bangas. Šiuo metu „Microsoft“ žaidimų valdiklio „Kinect“ kameros veikia infraraudonųjų spindulių diapazone, o tai kiek riboja funkcionalumą, taigi japonai gali sugalvoti ką nors pažangesnio.

Kompanija „Sony“ puikiai žino, jog su naujos kartos „Microsoft“ žaidimų konsolės XBOX 720 pasirodymu vartotojus pasieks ir naujas „Kinect“ kontroleris, kuris žymiai tiksliau seks vartotojų judesius. Žinant „Kinect“ populiarumą (ir ne tik žaidimų sferoje), japonai tikrai nori pasiūlyti savo analogą, kuris neleistų konkurentui įgauti pranašumo. Antra vertus, „Sony“ nebus pirmoji tokių valdiklių rinkoje, tad „Microsoft“, jei tik sugalvos, kad taip reikia, gali imtis jau išbandytų kovos su konkurentai priemonių – patentinio bylinėjimosi, o tai, atsižvelgiant į ne pačius geriausius kompanijai „Sony“ laikus, nesukeltų didelio džiaugsmo.

JAPONIŠKA KORPORACINĖ KULTŪRA

“Verslo klasėje” jau buvo aprašyti pasikeitimai pasaulinėje “Sony” korporacijoje, kai kompanijai pradėjo vadovauti pirmas kompanijos istorijoje ne japonas, amerikietis seras Howardas Stringeris. Kaip, jos padalinio vadovo manymu, pasikeitė “Sony”? Ar tebelieka ji japoniška kompanija?

“Sony” akivaizdžiai tebėra japoniška kompanija”, – teigia M.Langas. – “Be abejo, vienas žmogus negali iškart pakeisti struktūros, kurioje dirba 150 tūkstančių darbuotojų. Ką iš esmės padarė seras Howardas – jis pateikė mums aiškią viziją, ką “Sony” turi padaryti, kad pasikeistų. Jis turi labai realistišką ir pragmatišką požiūrį į tai, ką reikia padaryti, kad tie pasikeitimai įvyktų, ir tai yra kur kas svarbiau, nei dabartinės “Sony” korporacinės kultūros pakeitimas. ‘Sony’ korporacinė kultūra visada koncentravosi ties siekiu kurti technologines inovacijas, ir šis siekis visada buvo mūsų DNR dalimi. Pasikeitus vadovui viršuje, dar nereiškia, kad pati kompanija iškart pasikeis. ‘Sony’ turi neapčiuopiamą aurą, kuri vadinasi ‘Sony šeima’, ir ši aura išliko nepakitusi visų sunkumų ar pasikeitimų laikais. Tačiau tai yra pagrindas to, kuo “Sony” yra ir šiandien. Aš tikiu sero Howardo vizija, tikiu, kad jis teisus sakydamas, kad mes turime būti labiau pasiruošę pokyčiams pasaulyje, ir įvairioms verslo grupėms kompanijos viduje išties reikia daugiau bendradarbiauti tarpusavyje. Tai esminis sėkmės rinkose komponentas”.

“Šiuolaikinėse rinkose nebeliko kompanijų, turinčių nekintančias pozicijas, ir pačios ‘Sony’ strateginę viziją reikia adaptuoti naujiems laikams. Mūsų pagrindinis tikslas – dizainas ir programinės įrangos, įgalinančios visus mūsų gaminius bei paslaugas komunikuoti tarpusavyje, sukūrimas. Didžiausias Europos elektrotechnikos gamintojas  “Philips” pabandė tai padaryti, tačiau ir jiems kol kas nepavyksta to sėkmingai komercializuoti. Nors toks jų siekis, mano manymu, yra teisingas. Kitos kompanijos investuoja savo resursus tik kai kuriuose specifiniuose savo produktų segmentuose. Pavyzdžiui, korėjiečių kompanijos nelabai rūpinasi savo produktų komunikavimu tarpusavyje, nes tieisog neturi plataus gaminių asortimento, kokį turi ‘Sony’ ar ‘Philips’. O mums  reikia programinės įrangos, kuri būtų lengva naudoti ir draugiška vartotojui…” M.Lango teigimu, kol kas tokia produktų integraciją pavyko sukurti tik “Apple” kompanijai, nors ir mažame segmente – tai nešiojamieji muzikiniai grotuvai “iPod”.

Sony Lietuvoje

Ar Šiaurės šalys bendroje pasaulinėje “Sony” struktūroje atlieka kokį nors tendencijų kūrimo vaidmenį? Anot M.Lango, pagrindinės produktų vystymo grupės tebelieka įsikūrusios Japonijoje, tačiau “Šiaurės Europos šalys korporacijos viduje yra laikomos flagmanais skaitmeninės televizijos plėtroje. Todėl šiais laikais Suomijoje nuolat gyvena grupė ‘Sony’ inžinierių iš Tokijo, stebinčių skaitmeninės televizijos progresą”.

Savo vizito Lietuvoje metu M.Langas taip pat turėjo progos susitikti su keletu buitinės elektrotechnikos pardavimo tinklų vadovų ir buvo “nustebintas jų profesionalumo”, todėl tiki, kad “mūsų verslas čia turi gerą ateitį”. Ar Šiaurės šalių konktekste Baltijos šalys yra kuo nors ypatingos “Sony” korporacijai? “Deja, Baltijos šalys yra vis dar maža apyvartos dalis, sudarančios mažiau nei 10 procentų iš visos Šiaurės šalių regiono apyvartos”, – juokiasi M.Langas, – “Jūsų rinkos yra ramios, jose nėra turbulencijos, nes Baltijos šalyse trūksta ‘pardavimo tigrų’, didelių paradvimo tinklų, tokių kaip “Saturn” ar “Mediamarkt”. Pardavimų tinklai, veikiantys Lietuvoje yra pakankamai dideli tokių apimčių rinkoms, tačiau jos neturi pakankamai galios ir agresyvumo, kaip kiti pasaulinių rinkų žaidėjai…”

Vienas veiksnys, su kuriuo Rytų Europoje neišvengiamai privalo skaitytis bet kuris dabartinis elektrotechnikos rinkos žaidėjas – tai korėjietiškų prekės ženklų dominavimas, kas, rinkos specialistų nuomone, yra būtent tai, kuo iš esmės mūsų šalių rinkos skiriasi nuo vakarietiškųjų, kur dominuoja japoniški ir europietiški prekių ženklai. “Korėjietiški prekių ženklai yra agresyvūs ir kitose Šiaurės šalyse”, – nesutinka M.Langas, – “tokios kompanijos kaip “Samsung” turi aiškią strategiją tose rinkose, į kurias žengia, ir visos santykinai išsivysčiusios šalys jiems yra svarbios”.

TECHNOLOGINIAI IŠŠŪKIAI

Kai kurių sociologų teigimu, technologijų dominavimas žmogaus gyvenime jau yra pasiekęs pavojingą ribą – mūsų bendravimas ir buitis pasidarė tokiais elektrifikuotais, jog kartais atrodo, jog žmogus tapo tiesiog priedėliu prie aparatų, kurių paskirtis iš pirmo žvilgsnio – lyg ir palengvinti jam gyvenimą?

“’Sony’ įkūrėjo Moritos filosofija visada rėmėsi siekiu sukurti gaminius, teikiančius žmogui malonumą. Pavyzdžiui, grotuvas “Walkman”, iki kuriam atsirandant niekas netikėjo, kad įmanoma klausytis muzikos judant. Tačiau ‘Sony’ jį sukūrė ir ši koncepcija tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi”, – tvirtina M.Langas, – “Skaitmeninės revoliucijos laikais, pokyčių žmogaus gyvenime tempas yra stulbinantis. Aš asmeniškai jaučiu didelį malonumą, gyvendamas šiais laikais, kai viskas keičiasi”.

“Be abejo, eilinis vartotojas dažnai nebesupranta, kas jam iš tikrųjų yra reikalinga, ar kaip veikia sudėtingi prietaisai. Todėl šiais laikais gamintojų misija yra padaryti gyvenimą paprastesniu, ir “Philips” ši teiginį net vartoja savo lozunge. Aš su tuo visiškai sutinku. Netgi teigčiau, kad ir “Sony” siekia to paties. Ir mūsų produktų kūrėjai žino – jei žmonės pajus, kad ne jie kontroliuoja daiktus, o daiktai – juos, jie jų nepirktų…”

Tačiau argi kuris nors iš mūsų nepasijuto silpnas, pamiršęs mobilųjį telefoną ar nešiojamą kompiuterį namuose? “Ne”, – tvirtina M.Langas, – “aš niekada nepasijutau silpnas, aš tokiais atvejais pasijusdavau išlaisvintas. Būtent tokiais atvejais aš pajaučiu, kas yra mano tikrosios vertybės, ir suvokiu, kokiu sudėtingu mes kartais padarome savo gyvenimą, leisdami balso ar elektroniniam paštui reguliuoti mūsų gyvenimą. Tačiau esmė tieisog glūdi tame, kaip Jūs pats į save žiūrite, kokias vertybes pusoelėjate, ir kaip norite gyventi. Mano vertybės yra nuoširdumas, dorumas, sąžiningumas ir sveikos ambicijos”.

Ir pabaigai, klausiu, jei “Sony” yra Nr.1, kas tada yra Nr.2? “Nežinau ir nenoriu žinoti”, – juokiasi M.Langas, – “man tiesog užtenka suvokimo, kad Nr.1 yra “Sony”…

Sony produkcija šiandien

Sony korporacija (jap. ソニー株式会社 = Sonī Kabushiki Gaisha, angl. Sony Corporation) – Japonijos multinacionalinė bendrovė ir viena didžiausių pasaulyje media konglomeratų su $86,64 mlrd. įplaukom (2011 m.). Įsikūrusi Minate, Tokijuje. „Sony“ yra viena pirmaujančių elektronikos, video komunikacijų, video žaidimų ir informacinių technologijų manufaktūrų, teikiančių prekes įvairiems parduotuvių tinklams. Jos gaminami puslaidininkiai yra tarp 20-ties pardavimų lyderių pasaulyje.

Įmonių grupę sudaro: „Sony Corporation“, „Sony Pictures Entertainment“, „Sony Computer Entertainment“, „Sony Music Entertainment“, „Sony Ericsson“ ir „Sony Financial“.

Sony gaminiai apima labai platų elektronikos spektrą:

• Žaidimų konsolės Sony playstation. PlayStation ( プレイステーション, oficialiai trumpinama − PS, neoficialiai − PSX arba PS1) − video žaidimų konsolė (žaidimų aparatas, jungiamas prie TV imtuvo), kurį sukūrė japonų įmonė „Sony“.

Pirmą kartą PlayStation pasirodė 1994 m. Tai viena pirmųjų konsolių, kuri naudojo kompaktinius diskus, taip pat pirmoji, su kuria buvo galima išsaugoti žaidimo failą naudojantis atminties korta (Memory Card).

2000 m. pasirodė mažesnis konsolės modelis (PS One) su galimybe klausytis muzikos iš kompaktinės plokštelės. Tais pačiais metais pasirodė „Sony“ PlayStation 2 su CD bei DVD filmų peržiūros ir žaidimų galimybėmis.PlayStation 2 (trumpiau – PS2) – „Sony“ kompanijos antroji video žaidimų konsolė, PlayStation tęsinys ir PlayStation 3 pirmtakas. Šis žaidimų kompiuteris pirmąkart buvo išleistas 2000 m. kovo 4 d. Japonijoje, tų pačių metų spalio 26 d. Š. Amerikoje ir tik lapkričio 24 d. Europoje. PS2 yra visų laikų geriausiai parduodama žaidimų konsolė. 2010 m. lapkričio mėn. duomenimis, jos parduota per 147 milijonus vienetų.

PlayStation 3 (trumpiau – PS3) – „Sony“ kompanijos išleista trečioji kompiuterinių žaidimų konsolė, PlayStation 2 tęsinys. Šis žaidimų kompiuteris pirmąkart buvo išleistas 2006 m. lapkričio 11 d. Japonijoje, tų pačių metų lapkričio 17 d. Š. Amerikoje, Taivane bei Honkonge ir tik 2007 m. kovo 23 d. Europoje ir Australijoje.

PS3 yra dalis septintos kompiuterinių žaidimų kartos.

Televizoriai Bravia. Naujųjų “Sony Bravia” televizorių privalumas – minimalizmas. Tačiau su jais dar galime naršyti internete, tai tuo pačiu žiūrėti filmukus iš įvairių svetainių. Kartu su televizoriais pasirodė ir „Bravia Internet Service“, taigi šalia filmukų svetainių galėsime naršyti ir „Twitter“, „Flickr“ bei „Facebook”.
Beveik visi naujieji “Bravia” turi judesio jutiklį. Jis fiksuoja, ar žmogus sėdi priešais televizorių. Jei ne, iš pradžių televizorius išjungia vaizdą, po to – ir garsą. Tokia funkcija padeda sutaupyti elektros. „LX“ sesijos įrenginiai turi ir veido pažinimo technologiją. Jie pvz gali pranešti, kad vaikai sėdi per arti ekrano. Kiti jutikliai reguliuoja ekrano vaizdą – matuoja šviesumą, aplinką.

“Sony Bravia LX9″ gali rodyti trimačius vaizdus aukšta raiška (1920×1080 taškų). Tam reikė specialių akinių. Televizorių įstrižainė – 40, 52 arba 60 colių.
“Sony Bravia HX” yra „3D-ready“, taigi taip pat gali perteikti trimačius vaizdus. “HX7″ modeliai jų nerodo. “HX9″ serijos televizorius bus galima įsigyti nuo liepos. Mažesniuosius „HX7“ – jau nuo kovo. 40 colių įrenginys kainuos apie 4490 litų, 46 colių – apie 5870 litų. Pagerinta „Full HD“ 2D ir 3D vaizdo kokybė.Televizorius perteikia aiškesnį, ryškesnį „Full HD“ 3D vaizdą. Pridėti „Sony“ 3D akiniai yra įkraunami ir lengvi, kad juos būtų patogiau dėvėti.„Full HD“ 2D vaizdo kokybė taip pat buvo pagerinta. HX920 naudoja novatorišką diodinį „Intelligent Peak“ pašvietimą, kuris padeda perteikti gražų vaizdą su itin giliomis juodomis ir išryškintomis baltomis spalvomis.Naujausia „Motionflow“ technologija suderina pažangų diodinį pašvietimą su „High Frame Rate“ plokštės galimybėmis, kad būtų pagerintas detalumas ir sklandžiau perteikiamas judantis vaizdas. „Motionflow XR 800“ reiškia, kad intensyvius veiksmo filmus, sporto laidas galima žiūrėti naudojant 800 kadrų per sekundę skleistinę, kuri padeda mėgautis dideliu vaizdo detalumu su mažesniu suliejimu.HX920 taip pat yra „X-Reality PRO“ – naujas vaizdo apdorojimo procesorius, kuris atkuria ryškesnį netgi ir įprastos raiškos vaizdą. „X-Reality PRO“ viską perkelia žingsniu į priekį – dvigubo lusto vaizdo procesorius pateikia tikroviškai atrodančius vaizdus ir gali net pagerinti žemos kokybės vaizdus.

• Telefonai Sony Xperia.   Sony Xperia P turės 4 colių, 540 x 960 raiškos, ekraną. Šis ekranas, Sony kompanijos teigimu, naudos „White Magic“ technologiją, kurios pagalba ekranas bus ryškus ir tiesioginiuose saulės spinduliuose. Šis modelis taip pat turės 8 MP foto kamerą sugebančia įrašinėti 1080p. raiška, dviejų branduolių NovaThor U8500 procesorių, 1 GB RAM. Šis modelis pasirodys aliuminiame korpuse.   Sony Xperia U bus truputėli mažesnis. Šis modelis naudos 3,5 colio, 480 x 854 raiškos, Reality technologijos ekraną. Šis modelis taip pat turės „xLOUD” technologija švaresniam garsui išgauti. Kamera šiame modelyje bus 5 MP su galimybe įrašinėti vaizdus 720p. raiška. Sony Xperia U naudos 1 GHz dviejų branduolių procesorių bei turės 512 MB RAM. Abu modeliai turėtų pasirodyti rinkoje šių metų antrąjį ketvirtį.

• Nešiojamieji kompiuteriai Sony Vaio. Stilingi nešiojami kompiuteriai išsiskiria savo spalvų gama, ir leidžia kūrybiškai išreikšti savo individualumą labiau nei kiti nešiojami kompiuteriai. Jums daugiau nebereikės laukti, nes darbus galite atlikti efektyviau dėka „Intel” naujos šeimos „Intel ® Core ™ I3 ” procesoriaus. „Intel ® Hyper-Threading ” technologija leidžia kiekvienam branduolio procesoriui paskirstyti atliekamas užduotis protingai ir dirbti našiau. Sony VAIO E serijos kompiuteris tinkamas darbui, projektų pristatymui ir pramogoms. Nedidelio 14″ įstrižainės ekrano ir svorio kompiuterį patogu nešiotis, per HDMI jungtį prijungti prie didelio ekrano.Sony VAIO E serija (1366 x 768) TFT WXGA ekranas, Intel Core i3-380M 2.53GHz procesorius, ATI Mobility Radeon HD5470 vaizdo posistemė, 4 GB atmintis, 320GB diskas, DVD±RW Super Multi DL, Wireless, Bluetooth, Express card, 4xUSB2, stereo garsintuvai, mikrofonas, integruota kamera, Ubuntu/Baltix Linux + Windows 7 OS, 2,35 kg svorisPrograminė įranga Ubuntu/Baltix Linux sistema + org biuro paketas, antivirusinė apsauga, žodynai ir kitos įprastos programos.Galima pasirinkti programų kalbą – lietuvių, rusų, anglų ar k. Kalbą galima keisti.
  Microsoft Windows 7 Home Premium 64-bit Edition – instaliavimo metu galima pasirinkti tik vieną kalbą. Kalbos keisti negalima.

• Planšetiniai kompiuteriai Sony. „Sony“ vadovas Kunimasa Suzuki paskelbė, kad naujieji planšetiniai kompiuteriai prekyboje pasirodys šių metų rudenį, praneša co.uk.S1 planšetė turės 9,4 colio lietimui jautrų ekraną, o S2 bus sulenkiama ties viduriu ir turės du 5,5 colio lietimui jautrius ekranus.Abu kompiuteriai galės prisijungti prie bevielio interneto (WiFi) tinklų, taip pat jie palaikys 3G ir 4G mobiliojo interneto ryšį.Neoficialiai skelbiama, kad S1 gali kainuoti apie 600 dolerių (1,4 tūkst. Lt), o S2 – apie 700 dolerių (1,65 tūkst. Lt).„Sony“ atėjimo į planšetinių kompiuterių rinką, kurioje dominuoja „Apple“ gaminami „iPad“ įrenginiai, buvo laukiama jau seniai. Bet akivaizdu, kad kompanija uždelsė, o tai gali turėti neigiamos įtakos pardavimams.„Sony“ viliasi, kad vartotojus pritrauks papildomos galimybės, kurių negali suteikti konkurentai, pvz., „PlayStation“ žaidimai ir elektroninės knygos iš „Sony Reader“ parduotuvės. Kompanijai taip pat priklauso muzikos ir filmų transliavimo paslauga „Qriocity“, ji taip pat gali būti integruota į planšetinius kompiuterius.Technologijų įmonė tikisi iki 2012 metų planšetinių kompiuterių rinkoje užimti antrą vietą po „Apple“. Tai reikštų, kad jai reikės perspjauti tokias konkurentes, kaip „Samsung“ su „Galaxy Tab“, „Motorola“ su XOOM, RIM su „BlackBerry PlayBook“, ASUS su „Eee Pad“ ir kt.Analitinė kompanija „Gartner“ prognozuoja, kad planšetinių kompiuterių pardavimai iki 2015 metų padidės keturis kartus iki 294 mln. vienetų.

• Bluray grotuvai. Trimačio (3D) vaizdo technologijos metų pradžioje vykusioje CES 2010 parodoje buvo viena pagrindinių temų – ,„Sony” joje pristatė naujus 3D vaizdo gaminius, o dabar papildo jų serijas naujovėmis.Naujas „Sony” gaminys – įperkamas „Blu-ray” leistuvas BDP-S470 po programinės įrangos atnaujinimo galės rodyti 3D vaizdą šią technologiją palaikančiuose TV ekranuose. O CES 2010 pristatytas BDP-S570 leistuvas 3D vaizdą galės rodyti ir be papildomo programinės įrangos atnaujinimo.Abu leistuvai naudoja pažangią 3D vaizdo technologiją, kuri sukuria tikrovišką didelės raiškos „1080p” trimatį vaizdą, matomą per aktyvaus užrakto („Active Shutter”) akinius.Šiuo metu 3D formatu siūloma vis daugiau pramoginio turinio – kuriami 3D filmai, trimačio vaizdo formatu įrašomi muzikiniai koncertai. „Blu-ray” leistuvai ir televizoriai, tokie kaip BRAVIA LX900 su 3D vaizdo technologija leis visu tuo mėgautis namuose.Be to, kad naujieji „Blu-ray” leistuvai pasiūlys didelės raiškos 3D vaizdą, jie padės nesunkiai pasiekti ir internetinių vaizdo pramogų erdves. „Bravia Internet Video” leidžia peržiūrėti praleistas laidas naudojant populiarias „pasivyk TV” („catch-up TV”) paslaugas. Su šiais leistuvais televizoriaus ekrane galima žiūrėti vaizdo įrašus iš tokių svetainių, kaip „YouTube”, „Dailymotion”. „Entertainment Database Browser” funkcija, naudojanti „Gracenote” technologiją, padės greitai sužinoti daugiau apie filme vaidinančius aktorius.BDP-S570 leistuve integruotas „Wi-Fi” ryšio modulis, todėl jungiantis prie interneto nereikės naudoti laidų. S470 leistuvą „Wi-Fi” ryšiu galima aprūpinti įjungus papildomą „Sony” USB belaidžio tinklo adapterį.S570 leistuve naudojama interneto turinio trikdžių sumažinimo technologija, kuri optimizuoja vaizdo iš interneto kokybę, kai šis rodomas visame ekrane.S570 yra suderinamas su DLNA technologija, o tai reiškia, kad šį leistuvą galima sujungti su kitais DLNA įtaisais, tokiais kaip telefonas, nešiojamasis kompiuteris ar muzikos grotuvas ir leisti juose esančius vaizdo įrašus, rodyti nuotraukas TV ekrane.Prie abiejuose leistuvuose esančių USB sąsajų galima prijungti USB atmintines ar išorinius diskinius kaupiklius bei naudotis juose esančiu turiniu. Leistuvai, palaikantys visą eilę formatų, yra suderinami ir su tokiais, kaip „DivX HD” ir  „MKV”.„iPhone” ar „iPod touch” savininkai savo naujuosius „Sony Blu-ray” leistuvus ir namų kino sistemas gali valdyti ir telefonu ar grotuvu, naudodami nemokamą programinė įrangą iš „App Store”.S570 ir S470 yra sukurti naudojant naują monolitinio dizaino („Monolithic Design”) stilių, kuriuo pasižymi visi nauji 2010 metų „Sony” namų pramogų gaminiai.

• Sony fotoaparatai. Vasarą pristatyti ir jau parduodami  Sony SLT-A65 ir  Sony SLT-A77 priskiriami pusiau PRO klasei. Sony SLT-A65 yra kiek paprastesnis, o SLT-A77 atitinka visus šios klasės technikai keliamus reikalavimus: turi geriausių charakteristikų APS-C jutiklį, greitą procesorių ir ypač greitą autofokusavimo sistemą, ilgaamžį užraktą, tvirtą, nuo lietaus ir dulkių apsaugotą korpusą.

  

  Šiame fotoaparate įtaisytas nejudantis, pusiau skaidrus veidrodis (Single-lens translucent, SLT). Dėl to pastebima nedidelių trūkumų: fotoaparatas neturi optinio, o tik elektroninį ieškiklį, į jutiklį patenka 15–30 % mažiau šviesos.
  Fotoaparatas fokusuodamas serijomis fotografuoja ypač sparčiai – 12 kadrų per sekundę. Tokią spartą užtikrina tik naujas „Canon“ aukščiausios klasės modelis Canon EOS-1D X .Šis aparatas fokusuoja tiksliau, nes jo darbo nepertraukia pasikeliantis veidrodis ir veidrodžio virpėjimas.Filmuojant galima naudoti greitą ir patikimą fazės nustatymo autofokusą (kiti fotoaparatai naudoja lėtesnį kontrasto metodą).Vaizdą ieškiklyje galima padidinti – tai patogu fokusuojant, o prietemoje vaizdas elekroniniame ieškiklyje pastiprinamas (pašviesinamas).Sony NEX-5N ir Sony NEX-7 – tai nauji, aukštesnės klasės Sony sisteminiai fotoaparatai. Sony NEX-5n yra gana paprastas (nors ir be kokybės kompromisų), o NEX-7 skirtas profesionalesniam vartotojui – jame yra patogesnis valdymas, rimtesnis jutiklis (kaip A77 fotoaparate), Sony blykstės jungtis.
  Taip pat pristatytas LA-EA2 adapteris NEX fotoaparatams. Su šiuo adapteriu NEX sisteminius fotoaparatus  galima paversti pilnaverčiais veidrodiniais fotoaparatais. Adapteris turi pusiau skaidrų veidrodį, fazės nustatymo autofokusavimo sistemą, autofokusavimo ir diafragmos variklius. Aišku, su adapteriu galima naudoti visus „Sony Alpha“ (ir „Minolta“) objektyvus.

• Sony vaizdo kameros. Sony HDR-TD10 – tai bene įspūdingiausias daiktas, kurį kada nors teko testuoti. Tiek technologinių naujovių viename daikte jau seniai teko matyti. Vos tik atidariau šios kameros ekraną, ji iš karto įsijungė. Argi ne puiku, nesuprantu, kodėl gamintojai iki šiol to nesugalvojo. Juk jei jau atidarei ekraną, tai tikrai norėsi nuveikti su juo ką nors naudingo – filmuoti ar peržiūrėti vaizdo klipus.Kalbant apie pirmą įspūdį, į akis iš karto krinta itin dailiai rodantis kontrastingas 3,5 colio lietimui jautrus ekranėlis. Vaizdas itin aiškus, detalus ir ryškus, nesvarbu, ar filmuojate, ar tik peržiūrite vaizdo medžiagą. Bet tai dar ne viskas! Šis ekraniukas sugeba rodyti 3D vaizdą be jokių akinių. Jau norėjau šaipytis iš šios savybės, bet vaizdas mane tikrai nustebino. Nors ekraną reikia laikyti tiesiai prieš akis, jame iš tiesų matomas visai neblogas erdvinis vaizdas. Na taip, gylio šiek tiek trūksta, bet juk jam net nereikia akinių! Puikiai padirbėta, nes būtų tikrai juokinga, jei kamera, sugebanti filmuoti 3D vaizdą, nesugebėtų jo atvaizduoti čia pat ekrane. Ši savybė man suteikia vilties, kad greitu laiku ir televizoriams nereikės dėvėti tų nepatogių ir nosį nuspaudžiančių akinių. Priekinėje kameros dalyje sunku nepastebėti tikram erdviniam vaizdui sukurti naudojamų dviejų lęšių. Džiugu tai, jog Sony pasirinko naują ir pažangią technologiją, o nesistengė apgauti ir trimatį vaizdą sukurti programine įranga. Vos vieno mygtuko paspaudimu galima pasirinkti, kokiu formatu noriu filmuoti. Ir net jei neturite 3D televizoriaus, o per 5 ar 10 metų vis tiek teks jį įsigyti, filmuoti šiuo formatu galite drąsiai. Sony HDR-TD10 visą 3D formatu užfiksuotą vaizdą taip pat saugo ir įprastu 2D formatu, todėl puikios kokybės vaizdą galėsite stebėti ir per dabartinius televizorius. Prijungus Sony HDR-TD10 prie 3D televizoriaus ištiko dar vienas šokas. Vaizdo kokybė neįtikėtina. Full HD kokybė 2D formatu nieko nuostabaus, bet kai matai savo draugus, tau tiesiančius ranką per pusę kambario, supranti – gyvename nuostabiais laikais. Technologijos vystosi tokiu greičiu, kad net baisu pagalvoti, kokių naujovių sulauksime dar po 10 ar 15 metų. Vaizdas atkuriamas puikiai, ir jei ekranėlyje trūko jo gylio, tai per akinius jis visiškai nesiskiria nuo aukštos kokybės 3D vaizdo iš Blu-Ray disko.Kalbant apie puikią kokybę tereikia sulaukti laikų, kai kiekvienas galėsime sau leisti kompiuteryje turėti Blu-Ray disko įrašymo įrenginį ir galėsime kepti diskus taip, kaip dabar tai darome su DVD diskais. O kol kas informacijos saugojimas ir perdavimas televizoriui gali sudaryti tam tikrų keblumų. Šaunu tai, jog Sony HDR-TD10 apdovanota gausybe papildomų jungčių – reikia nuotraukas perkelti į kompiuterį – USB jungtis, reikia medžiagą pademonstruoti per šiuolaikinį televizorių – HDMI, televizorius per senas, ne problema, pakuotėje rasite net komponentinę jungtį. Puiku, jog Sony nepagailėjo kelių dolerių ir surinko puikų laidų komplektą.Prisipažinsiu, pats jau ne vienus metus naudoju Sony kamerą. Kokybė nebedžiugina, bet savo darbą atlieka puikiai. Su manąja kamera nuolat nervina vienas dalykas – su visiškai įkrauta baterija galima filmuoti valandą, na, o jei dar šiek pažiūrinėju tai, ką prifilmavau, tai ir dar trumpiau. Mano džiaugsmui Sony HDR-TD10 turi kur kas ištvermingesnę bateriją, įprastą vaizdą galima filmuoti apie 4 valandas, o 3D apie 3. Todėl net jei važiuojate atostogauti, vargu ar teks pildyti energijos resursus kas naktį. Nors baterija ir didoka, įmontuota ypač sumaniai ir išorėje praktiškai nesimato. Kameroje įmontuota 64 GB vidinė atmintis ir, kaip teigia gamintojas, į ją telpa iki 25 valandų įprasto vaizdo ir iki 5 valandų 3D. Tai tikrai nemažai ir kelionėje galite išsiversti net be papildomo nukėlimo į kompiuterį. Kalbant apie kelionę galite susidurti dar su viena problema. Kad ir kokia puiki ir žavi ši kamera, jos dydis ir svoris taip pat įspūdingi. Apie 1,3 kg sverianti kamera tikrai žila senovė. Na, bet teigiamos jos savybės nustelbia šį parametrą.Todėl jei turite ne vieną tūkstantį atliekamų litų ir norite turėti puikios kokybės filmavimo įrangą, turite visus šansus įsigyti šį prabangų žaisliuką..
• Sony namų kino sistemos.2010 metais bus išleisti ir keturi nauji 5.1 garso kanalų „Blu-ray“ namų kino sistemų modeliai, kurie pasižymės „Bravia Internet Video“ funkcija, „Entertainment Database“ naršykle, kuri atsiunčia atkuriamo disko viršelio vaizdus ir informaciją apie aktorius. Taip pat muzikos iš „iPod“ ir „Walkman“ atkūrimas per USB, DLNA funkcija, valdymo per „iPod touch“ ir „iPhone“ galimybė.Šių gaminių flagmanas – BDV-IZ1000W sistema, kuri yra pirmoji „Sony“ sistema galinti atkurti trimatį vaizdą iš „Blu-ray“ diskų ir rodyti jį naujausiuose televizoriuose su 3D vaizdo technologija. Be jau paminėtų funkcijų, sistemoje yra „IP Content Noise Reduction“ technologija ir „Precision Cinema HD Upscaling“ funkcija, naudojamos pagerinti įprastą raišką ir internetinių vaizdų kokybę. BDV-IZ1000W suteikia kino teatro pojūčius dėl virtualaus 7.1 kanalų garso, su 5 itin plonais garsiakalbiais, belaidžių galinių garsiakalbių sistema bei 1000W galios skaitmeniniu „S-Master“ garso stiprintuvu. „Digital Cinema Auto Calibration“ (DCAC) padeda paprastai ir tiksliai suderinti aparatūrą, o HD-D.C.S. („Digital Cinema Sound“) naudoja „Sony Picture Entertainment“ studijų garso įrašus atkuriant namuose ir sukuria kino teatro atmosferą.Kiti modeliai – BDV-E370 sistema – su 4 satelitiniais garsiakalbiais, DVD vaizdo pagerinimu, DCAC nustatymo funkcija, 850W „S-Master“ stiprintuvu ir interneto turinio galimybėmis. BDV-E870 sistema sukurta BDV-E370 sistemos dizaino pagrindu ir papildyta 2 priekiniais garsiakalbiais bei 1000W galios skaitmeniniu „S-Master“ garso stiprintuvu.BDV-E970W sistema, sudaryta iš 4 ant grindų pastatomų garsiakalbių ir belaidžių galinių kolonėlių, pasižymi 1000W galios garso atkūrimu. 2010 metais 2.1 kanalų namų kino sistemų asortimentą papildys du nauji modeliai. Paprastas, bet funkcionalus BDV-F700 komplektas sudarytas iš 2 itin plonų ant grindų pastatomų garsiakalbių ir vertikalaus pagrindinio modulio. Sistemoje įdiegta „S-Force Front Surround“ technologija ir 400W „S-Master“ skaitmeninis stiprintuvas. Ji taip pat gali pasiimti turinį iš interneto per „Bravia Internet Video“, įdiegta DLNA ir „Entertainment Database“ naršyklė. Prie BDV-F700 per USB galima prijungti „iPod“, „Walkman“ MP3 grotuvus ar valdyti sistemą naudojantis „iPod“ ir „iPhone“.Kitame naujame modelyje – BDV-F500 įdiegti ant stalo pastatomi arba ant sienos tvirtinami garsiakalbiai ir skaitmeninis 350W galios „S-Master“ stiprintuvas. Visos naujos sistemos pasirodys prekyboje 2010 metais. Pirmiausia, kovą bus išleisti modeliai BDV-E370 ir E870, balandį – BDV-F500 ir F700, birželį – BDV-E970W, o BDV-IZ1000W pasirodys rugsėjį.

Sony MP3 grotuvai. Sony A serijos Walkman MP3 grotuvas, pasirodęs rinkoje prieš keletą metų, ir toliau išlieka vienu didžiausių konkurentų Apple kompanijos iPod Nano produktui. Nors šie grotuvai ir itin panašūs tiek savo dizainu, tiek valdymu, vis tik jie skiriasi keletu esminių elementų.  Sony ‚apginklavo‘ savąjį A serijos Walkman ne tik didesne atminties talpa (naujai pristatytas didžiausios atminties talpos modelis geba patalpinti iki 64 GB informacijos), bet ir išsiskiria itin aukštos kokybės pašalinius garsus izoliuojančia sistema. Bet apie viską – iš eilės. Ne paslaptis, kad vertinantieji aukštą klausomos muzikos garso kokybę neretai rekomenduoja atkreipti dėmesį į Sony MP3 grotuvų įvairovę. Juk sakoma, kad genialumas slypi detalėse.Daugelis žinovų rekomenduoja, kad 9 iš 10 kartų pirkėjai, įsigydami nešiojamąjį grotuvą, numatytų ir papildomų išlaidų geresnėms ausinėms nei tos, kurias į gaminio pakuotę įdeda gamintojas. Šiuo atveju to daryti nereikia. Sony tikrai ‚nesismulkino‘ ir savo A serijos grotuvus parduoda kartu su itin aukštos kokybės ausinių komplektu. Jame įmontuotas stiprintuvas užtikrina tikrai švarų skambesį net ir klausantis muzikos didžiausiu garsu, o itin galingas ekvalaizeris leidžia lengvai pasirinkti iš jau nustatytų tonų ar įrašyti asmeninius nustatymus.Ausinėse taip pat įmontuotos Sony kompanijos sukurtos Clear Stereo bei Clear Bass sistemos.Pirmoji reguliuoja garso ‚nutekėjimą‘ tarp dešiniosios ir kairiosios ausinių, antroji leidžia išgauti sodrius žemo tono garsus. DSEE technologija (taip pat patentuota Sony kompanijos) atkuria aukštą muzikos kokybę, kuri kitaip būtų prarandama sumažinant kūrinių apimtis juos ‚suspaudžiant‘ (‚compressed files‘).Puiki žinia yra tai, kad Sony neapsiribojo vien lietimui jautriu ekranu, tačiau paliko ir kelis mygtukus A serijos grotuvų dešinėje pusėje, bei į pagrindinį meniu akimirksniu sugrąžinantį apvalųjį namų ( ‚home‘) mygtuką korpuso priekyje.Jais galėsite be vargo reguliuoti grojamos muzikos garsą ar sustabdyti grojamą kūrinį neišsitraukdami savojo grotuvo iš kišenės.Muziką į grotuvą galėsite įkelti tiesiai iš savo grojaraščio kompiuteryje (‚drag &drop‘), ar parsisiųsti iš iTunes, o ją tvarkyti sudėliojant į savo susikurtus aplankus (‚folders‘) arba pasinaudodami Sony SensMe programa.

Jos pagalba pats grotuvas automatiškai suskirstys jūsų mėgstamą muziką (pagal toną, tempą, nuotaiką) į atskiras kūrinių bei albumų grupes.Taip pat grotuve rasite ir įmontuotą FM radiją (su galimybe išsaugoti 30 radijo stočių nustatymų, tačiau be galimybės įrašinėti per radiją transliuojamą muziką ar laidas). Taip pat šis grotuvas išsiskiria ir karaoke funkcija, kuri gali tapti ne tik puikia savo vokalinių sugebėjimų išbandymo priemone, tačiau ir vakarėlio draugų kompanijoje ‚vinimi‘.Bestudijuojantys ar savo pačių mintis įrašyti mėstantys vartotojai ras ir diktofono funkciją.Pilno įkrovimo (2h) baterijos tikrai turėtų pakakti net ir ilgiausioms kelionėms (klausantis muzikos užtemdžius ekrano apšvietimą galėsite beveik parą laiko).Nors jau šio straipsnio pradžioje negailėjome pagyrų A serijos grotuvų ausinėms, vis dėlto esame tikri, kad tarp skaitytojų yra tokių, kurie nemėgsta laidų ar tiesiog norėtų klausytis muzikos ausis gaubiančiomis, o ne į vidų įstatatomoms ausinėms. Tai galėsite be didesnio vargo daryti Blue Tooth pagalba.Taip pat ši technologija pravers norintiems į grotuvo ekraną be jokių laidų perkelti nuotraukas iš kito Blue tooth įrangą turinčio aparato, pavyzdžiui, mobiliojo telefono. Didžiausia jų – grotuvų kaina. Savo svetainėje 16 GB atminties A serijos modelį Sony siūlo įsigyti už 149 svarus sterlingų, dvigubai didesnės atminties talpos NWZ-A866 – už 219, na o pats didžiausias- 64 GB atminties NWZ-A867 – jums kainuos net 299 svarus sterlingų.

Lietuvoje esančių platintojų vitrinose kol kas pavyko rasti tik senesnį A serijos modelį SONY NWZA 845 B, kurį iš savo elektroninės parduotuvės Sony jau pašalino. Jis nuo aprašytųjų A serijos grotuvų skiriasi tuo, kad yra valdomas ne lietimui jautriu ekranu, o įprastiniu Walkman valdymo ratuku. Šis modelis yra siūlomas įsigyti už maždaug 700 litų.Sprendžiant ar verta atsisveikinti su palyginus nemaža pinigų suma derėtų pasvarstyti, ar tikrai aprašytieji privalumai verti to kainos skirtumo, kurį sutaupytumėte įsigydami iPod gaminį.Be to, šis grotuvas netiks ir žaidimų mėgejams, kadangi šios serijos grotuvai nėra sukurti su daugumai žaidimų pritaikyta programine įranga, tokia kaip, pavyzdžiui Android.Na o jei pasvėrę visus ‚už ir prieš‘ vis dėlto nuspręsite įsigyti A serijos Sony MP3 grotuvą, galbūt derėtų pasidairyti ypatingų pasiūlymų ar akcijų.

Konkurencija

Bendrovė „Sony“ planuoja kitų metų pradžioje pristatyti savo išmanųjį telefoną, kuris turėtų konkuruoti su „Apple“ „iPhone“ ir „Samsung“ „Galaxy S III“.

Apie tokius planus duodamas interviu dienraščiui „Financial Times“ pranešė bendrovės „Sony Mobile Communications“, anksčiau vadintos „Sony Ericsson“, pardavimų padalinio vadovas Dennisas van Schie. „Artimiausiu metu mes išleisime savo išmaniųjų telefono flagmano modelį, kuris galės konkuruoti su „iPhone 5“ ir „Galaxy S III“, – pareiškė jis.Pranešama, kad naujasis telefonas turėtų būti pristatytas 2013-ųjų pradžioje vyksiančioje parodoje „CES 2013“, o kiek vėliau – ir konferencijoje „Mobile World Congress“.Kokia operacinė sistema bus naudojama naujajame telefone, D. Schie neatskleidė, tačiau abejojama, kad tai galėtų būti „Windows Phone“, pastebi leidinys „TechCrunch.com“. Jo teigimu, kol kas bendrovė šios OS atžvilgiu užima stebėotojo poziciją: jei „Windows Phone“ rinkoje taps populiari, ji gali būti diegiama į naujus „Sony“ išmaniųjų modelius. O kol kas bendrovė yra linkusi rinktis „Android“ platformą.Kompanijai Sony tikrai netrūksta drąsos kalbėti apie savo vietą tarp IT rinkos lyderių. Galima prisiminti kad ir garsųjį pareiškimą apie antrą vietą planšetinių kompiuterių rinkoje. Štai ir dabar užsimota į tą pačią sritį, kur puikiai jaučiasi kompanija Apple su savo MacBook Air – tai ploni, gražaus dizaino, itin mobilūs bei sąlyginai nebrangūs nešiojami kompiuteriai. Kompanija Sony jau ruošia Apple konkurentą VAIO Hybrid PC.

Šis ultra lengvųjų klasei priklausantis nešiojamas kompiuteris turės Intel Core i7 procesorių, SSD diską, HDMI 1.4 jungtį bei palaikys Intel Wireless Display (WiDi) sąsają. Svoris neturėtų viršyti 1.1 kg. Įdomu tai, kad jam bus skirtas taip vadinamas Docking Station priedėlis, kuris VAIO Hybrid PC paverstų stacionaraus kompiuterio analogu, kuris turėtų AMD Radeon HD 6700M grafiką, BluRay optinį įrenginį, VGA (D-Sub) bei tinklo jungtis. Pastarasis priedėlis turėtų gauti ir naujausią Thunderbolt jungtį (pirmą kartą pristatytą kaip tik Apple produkte MacBook Pro), kuris apjungia 10 GB/s sąsają ir DisplayPort jungtį.

ATGYJANTI “SONY” GALIA

M.Langas pripažįsta, kad iki jam užimant šias pareigas, “Sony” pozicijos Lietuvos rinkoje susilpnėjo, ir vienu iš savo pagrindinių uždavinių jis mato pareigą jas sustiprinti. Kokiu būdu? “Pradžiai – pagaliau Lietuvoje turime gerą pardavimų vadovę – Eveliną Kašėtienę”, – šypsosi M.Langas, – “kai pradėjau vadovauti Šiaurės šalių padaliniui, Lietuvoje išvis neturėjome jokio personalo. Dabar turime, ir ‘Sony’ pardavimai Lietuvoje pradėjo augti kur kas ženkliau, nei lig šiol”.

Šiaurės šalių padalinio vadovo visai nedomina, kaip sumažėjo “Sony” pardavimai Lietuvoje: “tai įvyko ne mano vadovavimo laikais. Nežinau, ir nelabai man tai rūpi. Žiūriu tik į ateitį, ir galvoju apie tai, kaip situaciją pagerinti”. Tačiau bet kuriam pašnekovui natūraliai iškiltų klausimas, kaip ją pagerinti, jei konkurentai įvairiuose prekių kategorijose jau yra pažengę toli į priekį? “Nedarysime nieko ypatingo”, – teigia M.Langas, – “Sony” prekės ženklas yra pernelyg stiprus, kad nebūtų Nr.1 bet kurioje rinkoje. O pati kompanija turi tokį platų kokybiškų gaminių asortimentą, kokio neturi nė vienas konkurentas”.

Galbūt, tačiau gaminių asortimentas buvo platus visada, tad kodėl jo neužteko, kad “Sony” Lietuvoje nebūtų išstumta iš pirmos vietos pagal pardavimus? “Nežinau”, – purto galvą M.Langas, – “tai įvyko ne mano vadovavimo laikais”.Kas gi teikia padalinio vadovui vilties, kad “jo laikais” tai įvyks? “Tiesiog pats faktas, kad mes esame Nr.1 pasaulyje”, – įsitikinęs M.Langas, – “mes turime geriausias technologijas pasaulyje. Turime ir naują korporacinę strategiją, kurią diegsime tose srityse, kuriose per pastaruosius penkerius metus kilo sunkumų”.

Sony 2009m. pardavimai pasaulyje.

Sony Playstation 4 prototipas

Portalas VG247 nutekino gan įdomios informacijos apie Sony Playstation 4 žaidimų konsolę. Buvo atskleista, jog jos komponentai yra siunčiami į surinkimo fabrikus, įdedami į paprastų korpusus ir siunčiami programų kūrėjams. Taip pat paviešinta informacija apie gaminyje naudojamą geležį.
Jo turimais duomenimis konsolė turės AMD A10 serijos APU procesorių. Keturių branduolių CPU turi integruotą grafinį lustą. Jo vieno galios neužteks naujausių žaidimų atkūrimui, tad konsolėje bus dar viena vidutinės klasės grafinė korta, kuri jungsis su integruotąją dėka Dual Graphics technologijos.

Tai turėtų leisti atkurti visus žaidimus Full HD rezoliucija 60 Hz atnaujinimo dažniu 3D režime. Planai atrodo išties ambicingai. Ar Playstation 4 bus tam pajėgus, parodys tik laikas.
Žaidimų kompiuteryje rasime 8 – 16 GB operatyviosios atminties. Standartinis modelis turės pustrečio šimto gigabaitų talpos vidinę laikmeną. Jis, kaip ir senesnioji PS3 konsolė, galės nuskaityti talpiuosius Blu Ray diskus.
Koks valdiklis bus komplektuojamas prie konsolės kol kas nėra žinoma. Informacija Tikimasi, kad išleidimo įrenginys bus pristatytas prieš E3 2013 parodą. Tada Sony turėtų detaliai atskleisti konsolės savybes bei galimybes.