Kaip skiriasi tų pačių specialistų atlyginimai skirtingose šalyse?
Darbdaviai, susiduriantys su talentų trūkumu ar norintys išsiplėsti, vis dažniau nukreipia savo žvilgsnius į nuotoliu dirbančius užsienio specialistus. Tačiau vienas pagrindinių iššūkių renkantis nuotolinį darbuotoją yra išlaidos: kiekvienoje šalyje galioja skirtinga mokesčių sistema, o įdarbinimo išlaidos gali smarkiai skirtis.
Įmonė taip pat turi pasiūlyti tokį atlyginimą, kuris būtų patrauklus naujam darbuotojui. Pavyzdžiui, vidutinis patyrusio programuotojo (angl. front-end programmer) atlyginimas (pagal medianą) Filipinuose yra maždaug 1 900 eurų (bruto) per mėnesį, o Indijoje tas pačias pareigas einantis specialistas uždirba apie 4 700 eurų (bruto). Šios sumos paaiškėjo per anoniminę darbuotojų apklausą, kurią atliko nuotolinio įdarbinimo platformos startuolis „Deel“.
Tas pats darbuotojas kitoje šalyje gali kainuoti perpus mažiau
Liina Laas, „Deel“ plėtros vadovė Baltijos, Vidurio ir Rytų Europos regione, teigia, kad įmonės, samdančios specialistus iš kitų šalių, turi nepamiršti, kad atlyginimų lygis įvairiose valstybėse dažnai skiriasi. Todėl suma, kuri gali pritraukti darbuotoją, pavyzdžiui, iš Filipinų, nebūtinai bus patraukli kanadiečiui.
Be pateiktų pavyzdžių apie darbuotojus iš Indijos ir Filipinų, „Deel“ sukurtas atlyginimų palyginimo įrankis rodo, kad vidutiniškai (pagal medianą) patyrusio front-end programuotojo atlyginimas Kanadoje yra apie 11 200 eurų (bruto) per mėnesį. Argentinoje tokio pat darbuotojo mėnesio alga siekia apie 3 300 eurų. L. Laas vardija ir kitų sričių specialistų skirtumus, pavyzdžiui, turinio rašytojas Ispanijoje uždirba apie 1 600 eurų per mėnesį, Jungtinėje Karalystėje – apie 3 100 eurų, o Meksikoje – apie 770 eurų.
Tiesa, atlyginimai dar nėra viskas. Kaip primena L. Laas, kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, JAV, Kanadoje ar Vokietijoje, darbuotojai dažnai yra įpratę gauti daug brangių papildomų motyvacinių priedų, o jie įvairiose šalyse smarkiai skiriasi: „Europos darbuotojai daugiau dėmesio kreipia į darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, tad nuotolinio darbo modelis tampa svarbia motyvacijos priemone. Kituose regionuose žmonės teikia ne ką mažesnę pirmenybę kitiems dalykams, pavyzdžiui, JAV – sveikatos draudimui. Svarbu susipažinti su potencialaus darbuotojo kilmės šalies specifika ir kultūra.“
Skirtingose šalyse – skirtinga mokesčių sistema
Žinoti vien vidutinius kiekvienos šalies specialisto atlyginimus – tik pirmas žingsnis. Darbdaviams reikia perprasti ir skirtingas mokesčių sistemas. Pavyzdžiui, kaip rodo startuolio „Deel“ sukurtas įrankis, kad darbdavys darbuotojui iš Lietuvos sumokėtų 1 000 eurų, jam tai papildomai kainuotų tik maždaug 38 eurus. O tokį pat darbuotoją samdyti už tuos pačius 1 000 eurų iš Latvijos papildomai atsieitų 236 eurus. Ši suma išauga iki papildomų 338 eurų, jei nuspręsite samdyti darbuotoją iš Estijos.
Darbuotojai Lietuvoje teoriškai tokie nebrangūs, nes daugelį mokesčių sumoka darbuotojas. Tai reiškia, kad, nors įmonė per mėnesį sumoka po 1 000 eurų, iš tiesų darbuotojas į rankas gauna apie 700. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Estijoje ar Latvijoje, didesnė mokesčių našta tenka darbdaviui.
„Svarbu prisiminti, kad kai kuriais atvejais mokesčiai gali priklausyti nuo daugybės skirtingų veiksnių, jie gali būti progresiniai ar tiesiog būti skirtingi priklausomai nuo darbuotojo specialybės, – atkreipia dėmesį L. Laas. – Pavyzdžiui, Estijoje, kai metinis atlyginimas yra mažesnis nei 14 400 eurų, taikoma 500 eurų vertės mėnesinė mokesčių lengvata, o nuo 14 400 iki 25 200 eurų metinio atlyginimo lengvata palaipsniui mažėja. Jei metinis atlyginimas viršija 25 200 eurų, lengvata nebegalima.“
„Nuotolinis darbas yra viena geriausių priemonių, padedančių spręsti darbuotojų trūkumo problemą. Taip atsiveria galimybės turėti talentų iš viso pasaulio, taip pat iš savo šalies. Juk dirbti nuotoliu lygiai taip pat galima ir savo šalyje veikiančiai įmonei. Žinia, šiuolaikiniams darbuotojams darbas nuotoliu yra reikšminga motyvacijos priemonė, – komentuoja L. Laas. – Taip, samdymo išlaidos daugelyje šalių gan smarkiai skiriasi, todėl reikia suprasti, kokių naudų darbuotojai nori skirtingose valstybėse. Kol priprasite samdyti užsienyje, gali prireikti kiek daugiau laiko, tačiau sukurta įrankių, kurie padės rasti reikiamą informaciją per kelias minutes, tad konsultuotis su daugybe skirtingų specialistų būtinybės nebėra.“