Mokslo ir verslo atstovai suvieniję jėgas randa vis daugiau sprendimų, kaip mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Jo reikia ne tik energetikos sektoriui, tačiau ir daugumai mūsų keliais riedančio transporto. O Lietuvoje transportas atsakingas už daugiau nei trečdalį šiltnamio efektą skatinančių dujų išmetimų. Todėl pastaruoju metu inovatorių dėmesys krypsta į mažiau išmetimų generuojantį automobilių kurą – metanolį, kuris turi potecialą tapti tvarios ateities kuru.
Metanolis gali būti gaminamas iš CO2 , kuris buvo sugautas įvairių pramoninių procesų metu, bei vandenilio, atskirto nuo vandens panaudojant atsinaujinančios energijos perteklių. Šis kuras gali būti panaudojamas automobiliuose, laivuose, sumažinti poreikį iškastiniui kurui, taip pat šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.
Apie technologines naujoves pasakoja Trakų švietimo centro, įgyvendinančio iniciatyvą ,,Edukacija tvariam pasauliui“, atstovė Danutė Vizmanaitė.
„Vandenilis, išgaunamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių, jau seniai laikomas tvaraus kuro pavyzdžiu. Tačiau jo panaudojimas metanolio gamybai, atveria dar platesnes galimybes inovacijoms. Šio proceso metu galima sukurti aukštesnės energetinės vertės produktą“ – sako D. Vizmantienė.
Atsinaujinančios energijos produktai jau šiuo metu perdirbami į skystą kurą, kuris gali būti panaudojamas standartiniuose vidaus degimo varikliuose. Energijos, pagamintos iš vėjo ar saulės pavertimas į skystą kurą, tokį, kaip metanolis, gali užtikrinti. kad žalioji energija nebus švaistoma. Taip pat tai mažina priklausomybę nuo baterijų.
„Kaip vieną iš gerųjų prraktikų galima įvardinti projekto „Mef CO2“metu išdirbtą procesą, kuomet pasinaudojant CO2 sugavimo technologija, iš anglį naudojančios jėgainės buvo sugautas anglies dvideginis ir užkonservuotas metanolio pavidalu“, – pasakojo Danutė Vizmanaitė.
Metanolio panaudojimas plečiasi ir į maisto pramonę. Mokslininkai sukūrė sprendimą, kuomet organinio katalizatoriaus pagalba CO2 yra perdirbamas į metanolį, kuris, veikiamas fermentų, paverčiamas cukraus vienetais bei vėliau perdirbamas į krakmolą. Tvarūs sprendimai, tausojantys išteklius – neaisiejami nuo įvairių sektorių tarpusavio bendradarbiavimo.
Pramonės sektoriai, bendradarbiaudami tarpusavyje persiorientuoja į tvarumą, išlaikydami pelną ar net jį augindami. Tarpusavyje keisdamiesi žaliavomis atsinaujinančiai energijai bei išmaniai valdydamos sandėliavimą kompanijos užtikrina ir stabilią tiekimo grandinę.
Pramonės šakos bendradarbiauja tarpusavyje ir pasikeičia šalutiniais, gamybos proceso metu atsirandančiais produktais, dalinasi žiniomis, planuoja tiekimą.
„Kaip gerąjį pavyzdį galima pateikti 4 įmonių grandinę. Šlakas ir smėlio atliekos iš liejyklos gali būti panaudojamos cemento ir plytų gamyklose. Plytų gamykla taip pat gali pakartotinai panaudoti šlaką, liekantį nuo popieriaus gamybos, bei taip sumažinti poreikį žaliaviniam moliui“ –, – pavyzdį pateikia D. Vizmanaitė. Tokio pobūdžio koordinacija yra būtina siekiant užtikrinti sklandžią pramonės šakų simbiozę, kur skirtingos pramonės šakos dalinasi ištekliais, duomenimis ir žaliavomis bei taip kuria tvarią verslo ekosistemą.“ – pasakojo D. Vizmanaitė.