Įsigijus nuosavus rąstinius namus, kuriuose planuojate gyventi ištisus metus, ypatingą dėmesį skirti kokybiškam jų apšiltinimui – tiesiog būtina. Nuo to priklausys ne tik šildymo sąskaitos šaltuoju metų laiku, bet ir gyvenimo komfortas bei namų jaukumas. Juk nieko nėra smagiau nei šaltą žiemos vakarą sugrįžti į natūralumu dvelkiančius medinius namus, kuriuose kūrenamo židinio šiluma, o kartu ir jaukumas, dėl puikios izoliacijos laikosi net ir šiam užgesus.
Tam, kad rąstiniai namai apšiltinti būtų iš tiesų kokybiškai, o priimti teisingiausius šiltinimo sprendimus būtų lengviau, šiame straipsnyje nusprendėme pasidalinti svarbiausiais profesionalų patarimais bei aptarti, kiek kainuoja profesionalus namo apšiltinimas.
4 žingsniai kokybiško apšiltinimo link
Žvelgiant į praktiką, medinių namų šildymas daugeliui klientų vis dar siejasi tik su krosnies ar židinio įsirengimu, tačiau tai toli gražu nėra vienintelis darbas norint komfortiška temperatūra savo rąstiniuose namuose mėgautis ištisus metus. Norėdami, jog modernūs rąstiniai namai ne tik greitai sušiltų, bet ir šilumą išlaikytų bet kokiomis oro sąlygomis, pasirūpinkite kokybišku keturių svarbiausių šiltinimo darbų atlikimu.
- Pasirūpinkite kokybiška sienų izoliacija
Jei rąstiniame name laiką leidžiate ištisus metus, o jo plotas – didesnis, nei 30 m2, klausimo, ar nameliui reikalinga papildoma izoliacija – net nereikėtų svarstyti. Ji ne tik užtikrins, kad sušildytose patalpose šiluma laikysis ilgai, bet ir leis išvengti į namelį šaltuoju metų laiku patenkančio didelio kiekio drėgmės bei šalčio, kai šis nėra šildomas.
Tiesa, nusprendus šiltinti savo medinį namą, ypač svarbu žinoti, jog į sienų šiltinimo darbus nederėtų kibti iš karto po statybų. Jei negalite laukti, reikėtų gerai įvertinti faktą, jog po statybų medinio namo sienos sėda apie 4–6% sienos aukščio. Pavyzdžiui, jei namo siena yra 4,5 m aukščio, po nusėdimo jos aukštis sumažės apie 20 cm, todėl, esant galimybei, su namo sienų šiltinimo darbais rekomenduojama šiek tiek palaukti. Kitu atveju, labai tikėtina, kad namą šiltinant vos po jo pastatymo, priklijuotas polistirolas, putos ar kitos medžiagos bus sugadintos.
Kokybiška rąstinio namo sienų izoliacija dažniausiai siejama ir su faktu, kad visi įmanomi sienų šiltinimo darbai – dažniausiai atliekami iš išorės, nes namo šiltinimas iš vidaus – nėra praktiškas. Norint gerai apšiltinti vidines, jau pastatyto namo sienas, labai dažnai tenka ardyti grindis, o jei darbas atliekamas ne itin kokybiškai, tokio proceso metu atsiranda ir puiki terpė veistis graužikams ar pelėsiui. Iš išorės apšiltinti rąstiniai namai pasižymi ir mažesne sienų temperatūrine apkrova – sienos temperatūra išlieka stabili visais metų laikais.
Kalbant apie šiltinimui naudojamų medžiagų pasirinkimą, egzistuoja ne vienas galimos medžiagos variantas. Tačiau, renkantis šiltinimo medžiagą, labiausiai rekomenduojame atkreipti dėmesį į tai, kad naudojama medžiaga būtų laidi garams – ,,kvėpuotų“, jos neperpūstų vėjas, medžiagoje nesikauptų drėgmė, taip pat ji pasižymėtų atsparumu mikroorganizmų veisimuisi. Atkreipkite dėmesį ir į šilumos laidumo koeficientą – kuo mažesnis koeficientas, tuo mažiau šiltinimo medžiagų reikės, o laidumas ilgainiui atsilieps ir šildymo kaštams.
Pastaruoju metu ypač populiaria medžiaga šiltinimui yra laikomas polistireninis putplastis, kuris šiltinimo metu yra tiesiogiai tvirtinamas prie medinių sienų. Šiltinant medinius namus šiuo paprastu būdu, specialios poliesterio plokštės yra tiesiogiai tvirtinamos prie medienos. Tačiau, nors dėl savo paprastumo šis būdas ir sulaukia didelio populiarumo, specialistų teigimu, tai nėra aukščiausią apšiltinimo kokybę užtikrinantis pasirinkimas dėl poliesterio medžiagos nepralaidumo orui. Gerokai dažniau rekomenduojama medžiaga dėl išskirtinės savo kokybės pastaruoju metu yra laikomas poliuretanas, purškiamas tiesiai ant sienos paviršiaus. Jis pasižymi itin dideliu elastingumu, ypač dėkingu šilumos izoliacijai.
Rąstiniai namai dažnai šiltinami ir mineraline akmens vata, kas neretai įvardijama kaip dar vienas, už poliesterinį putplastį kur kas kokybiškesnis pasirinkimas. Vis dėlto, svarbu atsižvelgti į tai, kad naudojant šį būdą papildomai bus reikalinga ir polietileno plėvelė, padėsianti sugerti sienai žalingus vandens garus. Akmens vata ne retai keičiama ekovata, turinčia daugybę svarbių pliusų. Nors daugelis tiekėjų ekovatos varžą prilygina akmens vatos varžai, dėl akmens vatą sujungiančių siūlių, priešingai nei ekovatos naudojimo atveju, prarandamas ne mažas šilumos kiekis. Plaušinė medžiagos struktūra, būdinga akmens vatai, taip pat ne retais atvejais ima kaupti drėgmę, kuri bėgant laikui ardo namo sienas. Priešingai nei akmens vata, purškiamoji ekovata išleidžia susikaupusį vandenį, o vatoje esanti celiuliozė, leidžia jai gerai prisitaikyti prie medienos paviršiaus. Ekovata yra dar žinoma kaip sunkiai degi medžiaga, todėl, pasirinkę šį šiltinimo būdą, ne tik užsitikrinsite kokybišką šilumos izoliaciją, bet ir džiaugsitės papildoma apsauga nuo gaisro.
Tiesa, kad ir kokį šiltinimo būdą nuspręstumėte pasirinkti, svarbu atkreipti dėmesį į šilumos perdavimo U ir šiluminės varžos R koeficientus. Šilumos perdavimo kriterijus leis įvertinti šiluminę izoliaciją arba šilumos kiekį, kuris gali persiskverbti per šiltinimo medžiagos pertvarą. Kuo žemesnė U vertė, tuo šilumos persiskverbs mažiau. Žvelgiant į šiluminės varžos koeficientą, kuo didesnė varža, tuo šiltesnė pertvara.
- Apšiltinkite grindis
Nors ieškant namų šiltinimo sprendimų dažnai didžiausias dėmesys yra skiriamas namų sienoms, šaltas grindis galime įvardinti kaip vieną pagrindinių medinių namų problemų, kurią sunku išspręsti ant grindų patiesus kilimą. Ypač inovatyvi, medinių grindų šiltinimui itin tinkama medžiaga – poliuretanas, pasižymi tuo, jog gali sujungti šilumos, hidroizoliacines bei garso izoliacijos funkcijas. Medžiaga puikiai sukimba su šiltinamu sluoksniu, yra vienalytė, todėl jos nereikia papildomai sandarinti, o jos tankis užtikrina atsparumą apkrovoms.
Poliuretaną rąstinių namų grindų šiltinimui rekomenduojama rinktis ir dėl to, nes šis, lyginant su tuo pačiu kiekiu kitų, šiltinime naudojamų medžiagų, leidžia pasiekti gerokai didesnę šilumos izoliaciją. Nusprendus naudoti poliuretaną, grindys gana dažnai tiesiogiai juo apipurškiamos iš viršaus, taip stabdant šalto oro įsiskverbimą per grindis, jei šios nėra visiškai sandarios. Vis dėlto, jei kalbame ne visai apie naują namą, kurio grindis dengia medinės lentos ar kita sena danga, prieš purškiant poliuretaną rekomenduojame ją nuardyti. Naudojant šią medžiagą grindų šiltinimui ypač svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šiltinimo sluoksnis į sienas remtųsi ant jų užkildamas bent 10 – 15 cm, tokiu būdu išvengiant neretai šiltinant grindis susidarančių „šalčio tiltelių“.
- Garantuokite stogo sandarumą
Šalčio tilteliai būdingi ne tik prastam grindų, bet ir stogo apšiltinimui, todėl norėdami, kad rąstiniai namai šilumą laikytų ilgai, rekomenduojama investuoti į stogo izoliaciją. Tiesa, jeigu stogas naudojamas kaip paprasta palėpė, dėmesį galima sutelkti ne į paties stogo, o į lubų perdangų apšiltinimą. Tam, kad šiltas oras, kildamas į viršų, pasiliktų patalpose, lubos turi būti itin sandarios – jose negali būti nei menkiausių plyšių. Kalbant apie medinio namo stogo šiltinimui naudojamas medžiagas, bene dažniausiai lubų šiltinimui ir izoliacijai pasirenkamas putplastis, kurio kaina iš esmės priklauso nuo šios medžiagos tankio. Jeigu svarstote apie kokybiškesnį apšiltinimą, rekomenduojame apsvarstyti putplasčio plokščių su frezuotu kraštu naudojimą. Jos pasižymi ypač puikiu susijungimu, todėl padės užtikrinti šilumos izoliaciją.
- Investuokite į kokybiškas duris ir langus
Siekiant aukščiausių namo šiltinimo rezultatų, ypač svarbu nepamiršti, kad tai, kaip gerai šiluma laikysis rąstiniuose namuose – priklauso ne tik nuo sienų, stogo ir lubų izoliacijos. Remiantis bendrais skaičiavimais, net 25 % šilumos nuostolių tenka langams ir durims, o 10-15% luboms. Dėl šios priežasties, nusprendus imtis šiltinimo darbų, visų pirma, išsiaiškinkite silpnybes, kuriomis šilumos atžvilgiu pasižymi jūsų rąstiniai namai. Neretai pasitaiko atvejų, kai papildomai pradedama investuoti į namo lubų, sienų ar grindų apšiltinimą, kai didžiausia šilumos trūkumo problema – nekokybiški, nesandarūs namo langai ar durys.
Nesunku atspėti, jog greičiausiai pats populiariausias ir aukštą šilumos izoliaciją garantuojantis variantas – plastikiniai langai ir šarvuotos durys. Vis dėlto, pasitaiko atvejų, kai tokių durų ir langų rąstinių namų atveju atsisakoma siekiant išlaikyti jų autentiškumą. Tokiu atveju šilumos izoliaciją galite padidinti ir kitais būdais, pavyzdžiui, medinių langų atveju, galėtų būti svarstytinas stiklo pakeitimo į storesnį variantas. Prasta šilumos izoliacija pasižymintiems, tačiau statinio autentiką išlaikantiems langams gali būti pritaikomos ir langinės, kurias, savaime suprantama, reikės uždarinėti.
Dar vienas galimas variantas – vietas, kuriose stiklas tvirtinasi prie lango rėmo, užtepti specialiu glaistu ar hermetiku, esant poreikiui taip pat galima pakeisti stiklo rėminimo juostelę. Kol lauke temperatūra nėra žemiau nulio, per visa rėmų perimetrą taip pat galima klijuoti specialią šiltinimo juostą. Plika akimi matomus plyšius langų rėmuose galime užkamšyti naudojant vatą, paralono atraižas ar kitą apšildančią medžiagą.
Kalbant apie medinių namų duris – ypatingą dėmesį atkreipti reikėtų ne tik į lauko duris, bet ir visas duris, vedančias į šaltas patalpas ar prieškambarį. Čia pagrindine apšiltinimo priemone galėtų būti plyšių tarp durų rėmų užkamšymas. Jei susidūrėte su situacija, kai šaltas oras į patalpą patenka pro durų apačią, šiuo atveju prie jų apačios galima pritvirtinti specialius šepetėlius, kuriuos galima nusipirkti arba iš specialios gumos pasigaminti patiems.
Rąstiniai namai: kiek kainuoją jų apšiltinimas?
Kalbant apie tai, kiek galėtų kainuoti kokybiškai apšiltinti rąstiniai namai, o tiksliau – rąstinių namų apšiltinimo darbai, svarbu pabrėžti, jog bene didžiausią įtaką jų kaina turi šiltinimui pasirinktos medžiagos. Atsižvelgiant į platų medžiagų pasirinkimą, preliminarius skaičiavimus, kiek vidutiniškai galėtų kainuoti medinio namo šiltinimas, atlikti sudėtinga. Tačiau, žinant šiltinimui pasirinktų medžiagų kainą ir reikiamus būsimo namo išmatavimus, šiltinimo kaštus apskaičiuosite itin paprastai. Tam, kad skaičiavimo principą suprasti būtų lengviau, apačioje nusprendėme pasidalinti realiu tokio skaičiavimo pavyzdžiu.
Skaičiuojame sienų šiltinimo kaštus vidutinio dydžio, vieno aukšto rąstiniam namui su mansarda. Šio namo sienų išmatavimai 10×10 m, sienų vidutinis aukštis 4,5 m, vidutinis oro tarpo plotis 7 cm (0,07 m), langų ir durų plotas apie 30 m². Skaičiavimo procesas atrodo taip:
1. Apskaičiuojamas bendras sienų plotas (įskaitant langų ir durų plotą):
(10 + 10 + 10 + 10) x 4,5 = 180 m²
2. Apskaičiuojamas šiltinimo plotas (atmetant langų ir durų plotą):
180 – 30 = 150 m²
3. Apskaičiuojamas apytikslis šiltinimui reikalingų termoputų kiekis m³:
150 x 0,07 = 10,5 m³
4. Apskaičiuojama apytikslė namo šiltinimo kaina:
10,5 m³ x 130 €/m³ = 1365 € + PVM
Svarbu žinoti, jog paskaičiuota kubatūra teoriškai gali skirtis iki 20 %, priklausomai nuo pastato konstrukcijos. Praktikoje šis skirtumas svyruoja apie 10 %. Kainą skaičiuojant tokiu būtų, į ją įeina ir išlaidos, susijusios su termoputų įpurškimu, skylučių išgręžimu ir užtaisymu, bei aplinkos sutvarkymu.