Ryšių tinklai po karantino: pasikeitę įpročiai, išaugę interneto duomenų srautai ir rajonai lyderiai

Karantinui pasibaigus, lietuviai neskuba grįžti į biurus ir toliau aktyviai bendrauja nuotoliniu būdu – skambučių srautas į „prieškrizinį“ lygį negrįžta ir vis dar yra 15 proc. didesnis nei prieš karantiną, rodo agreguoti anoniminiai „Bitės“ tinklo duomenys. Mobiliųjų duomenų vartojimas bendrovės tinkle taip pat išlieka beveik 40 procentų aukštesnis. Tokiems pokyčiams įtakos greičiausiai turi pasikeitę gyventojų darbo įpročiai ir karantino metu atrastos naujos bendravimo, mokymosi bei pramogų formos.

Telefonu kalbame daugiau nei prieš karantiną

Po karantino skambučių kiekis „Bitės“ tinkle kiek žemesnis nei pandemijos metu, tačiau į prieškarantininį lygį taip ir negrįžo – šiuo metu yra beveik 15 proc. didesnis nei karantino pradžioje.

„Tokiai tendencijai įtakos gali turėti tai, kad nemažai įmonių Lietuvoje darbuotojams vis dar leidžia visą ar bent dalį laiko dirbti nuotoliniu būdu. Verslui atsigaunant ir darbo apimtims grįžtant į prieškarantininį lygį, tiesioginio bendravimo poreikis išlieka, todėl natūralu, kad skambučių kiekis yra aukštesnis nei įprastai. Tiesa, ši kreivė po truputį leidžiasi žemyn – spėjame, kad žmonėms sugrįžus į biurus ilgainiui balso paslaugų vartojimas taip pat sugrįš į įprastą lygį“, – sako Gintas Butėnas, „Bitė Lietuva“ technologijų vadovas.

Karantino metu skambučių skaičius „Bitės“ tinkle išaugo beveik 40 proc. – netekę gyvo bendravimo galimybės ir rūpindamiesi artimųjų emocine ir fizine sveikata, žmonės ėmė aktyviau naudoti nuotolinių pokalbių priemones. Augo ne tik skambučių, bet ir kitų bendravimo platformų – „Viber“, „Zoom“, „Whatsapp“, „Messenger“ – naudojimas. Joms aptarnauti skirtas duomenų srautas padidėjo net 450 procentų.

Stabiliai auga mobiliųjų duomenų vartojimas

Karantino metu beveik 10 proc. išaugo ir mobiliųjų duomenų vartojimas „Bitės“ tinkle, kuris, skirtingai nei skambučių kiekis, stabiliai auga nuolatos ir į prieškarantininį lygį jau vargu ar besugrįš.

„Mobiliųjų duomenų suvartojimas įprastai nuolat ir stabiliai auga – panašu, kad šiemet ši tendencija taip pat išliks ir metų pabaigoje skaičiuosime 35 proc. didesnį mobiliųjų duomenų augimą nei pernai. Šiuo metu, karantinui pasibaigus, jis maždaug 6 proc. didesnis nei karantino pradžioje“, – pasakoja G. Butėnas.

Padidėjusiam duomenų vartojimui įtakos turi prasidėjęs vasaros atostogų sezonas, kurio metu atostogaujantys moksleiviai ir dirbantieji telefonuose pranaršo gerokai daugiau.

Be to, eksperto teigimu, karantino metu vartotojai buvo priversti ieškoti naujų bendravimo ir pramogų formų internete, tad ir pandemijai baigiantis aktyviai jas vartoja – susiformavo nauji įpročiai.

Tinklo užimtumo paveikslas – visiškai kitoks

Karantino metu bene labiausiai „Bitės“ tinklo apkrovos didėjo užmiestyje, o krito – didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Klaipėdoje. Panašu, kad Vilniaus ir Kauno gyventojai karantiną ar saviizoliaciją rinkosi leisti sodybose Aukštaitijoje ir Dzūkijoje, o Klaipėdos miesto gyventojai – aplink uostamiestį esančiuose rajonuose bei sodų bendrijose.

„Išryškėjo tendencija, jog visų didžiųjų miestų gyventojai karantino išvyko leisti už miesto ribų, rodo mūsų tinklo apkrovimo duomenys. Klaipėdos ir Kauno rajonuose duomenų augimas reikšmingas jau nuo kovo 16 d., jau pirmąją Lietuvoje paskelbto karantino dieną, o pačiuose miestuose srautas šiek tiek mažėjo“, – sako G. Butėnas.

Tikėtina, jog Vilniaus vartotojai saviizoliaciją rinkosi leisti sodybose, pavyzdžiui, Molėtų rajone – čia buvo stebimas net 59 proc. duomenų srauto augimas. Duomenų vartojimas karantino metu kilo ir Palangoje – čia jis augo 30 procentų.

Apskritai šalies pajūrio kurortai užtikrintai lyderiavo tinklo apkrovų prasme, nors lietuviai laiką rinkosi leisti ir kitose šalies vietose. Pavyzdžiui, Ignalinos rajone duomenų vartojimas augo 63 procentais, o Zarasų rajone pasiektas visų laikų duomenų naudojimo rekordas.

„Karantino metu Neringoje stebėjome net 156 proc. duomenų vartojimo augimą. Toks srauto intensyvumas yra gana unikalus šiam metų laikotarpiui ir prilygsta birželio mėnesiui. Panašus aktyvumas fiksuojamas tik praėjusių metų vasaros sezono pradžioje. Tiesa, sezono įkarščio – liepos mėnesio – pikas nebuvo pasiektas“, – pasakoja G. Butėnas.

Tinklo stabilumui užtikrinti – 6000 kilometrų

Siekiant tinkamai suvaldyti padidėjusius duomenų naudojimo srautus, balandžio mėnesį daugiau kaip 100-me „Bitės“ bazinių stočių buvo atlikta daugiau kaip 170 atnaujinimų.

Tam, kad atliktų šiuos tinklo plėtrai ir stabilumui užtikrinti skirtus atnaujinimus, „Bitės“ darbuotojai per mėnesį įveikė apie 6000 kilometrų.

„Tokią rekordiškai sparčią plėtrą leido įgyvendinti ne tik geri orai, bet ir aiškus tinklo komandos susitelkimas į vieną tikslą – sklandaus duomenų teikimo klientams karantino metu užtikrinimą. Atlikti atnaujinimai stotims leido išlaikyti spartą esant net ir rekordiškai didelėms apkrovoms, kurios įprastos Lietuvoje prasidėjus saviizoliacijos periodui. Šios pastangos ir leidžia paaiškinti, kodėl gerokai aktyviau ryšio paslaugas pradėję naudoti lietuviai nejuto tinklo spartos ar veiklos sutrikimų“, – pasakoja G. Butėnas.