Kriptovaliuta: privalumai ir rizika

Virtuali valiuta arba kitaip, kriptovaliuta – tai nereglamentuoti skaitmeniniai pinigai, kuriuos galima naudoti kaip atsiskaitymo priemonę, tačiau šiuos pinigus į apyvartą išleidžia ir garantuoja ne centrinis bankas. Apie virtualias valiutas vis daugiau diskutuojama įvairiose žiniasklaidos priemonėse, jų populiarumas vis didėja. Šios finansinės priemonės, manoma, yra pelningas būdas pritraukti investicijų kompanijai, verslui arba, turint galimybių, investuoti į dominančią sritį. Tačiau būtina atsiminti, kad asmenys, perkantys ar naudojantys tokias valiutas, prisiima visą su jomis susijusią riziką ir atsakomybę už galimus nuostolius. Bet galimybė užsidirbti, net ir esant labai didelei rizikai, vilioja ne vieną linkusį rizikuoti finansų srityje.

  1. KRIPTOVALIUTOS, JŲ ISTORIJA IR ESMĖ

Kriptovaliutos (angl. cryptocurrency) – tai decentralizuotas finansinis instrumentas, sukurtas ir veikiantis internete. Kriptovaliuta, dar vadinama virtualia valiuta – tai nereglamentuoti skaitmeniniai pinigai, kuriuos galima naudoti kaip atsiskaitymo priemonę, tačiau šiuos pinigus į apyvartą išleidžia ir garantuoja ne centrinis bankas. Galimos įvairios virtualios valiutos formos: nuo valiutos, naudojamos internetinių kompiuterinių žaidimų aplinkoje ir socialiniuose tinkluose, iki atsiskaitymo priemonės, kurią galima naudoti ne tik internete arba realiame gyvenime. Šiuo metu atsiranda vis daugiau galimybių virtualia valiuta atsiskaityti už prekes ir paslaugas, perkamas iš mažmenininkų, restoranuose ir pasilinksminimo vietose. (Pavyzdžiui, nuo 2017 metų rugsėjo 14 dienos Kazimiero Simonavičiaus universitetas priima mokėjimus kriptovaliuta. Universitetas siūlo šį patogų atsiskaitymo už studijas būdą pirmasis Lietuvoje ir yra vienas iš nedaugelio universitetų, priimančiųjų mokestį už studijas kriptovaliuta Baltijos jūros regione). Paprastai tokiems sandoriams netaikomos rinkliavos ar mokesčiai, ir juose nedalyvauja bankai. Visai neseniai populiarioji virtuali valiuta bitkoinas padėjo pagrindą naujos kartos decentralizuotoms, tiesioginio apsikeitimo tarp vartotojų (angl. peer-to-peer arba P2P) modelio virtualioms valiutoms, kurios dar dažnai vadinamos kriptovaliutomis. Išplitus bitkoinui, įkandin pasekė dešimtys kitų virtualių valiutų.

Kriptovaliutų atsiradimo ir vystymosi istorija:

  • Bandymų sukurti virtualią valiutą buvo dar 1990-aisiais, tačiau šie nepasiteisino, nes buvo priklausomi ir negalėjo užtikrinti esminės paskirties – visiško nepriklausomumo, nuo vyriausybių, centrinių bankų ar kitų finansinių organizacijų.
  • 2008 m. lapkričio 1d. anonimas pseudonimu Satoshi Nakamoto paskelbė rašto darbą, kuriame išdėstė kaip P2P (tiesioginis apsikeitimas) protokolo pagrindu gali funkcionuoti virtuali valiuta, iš vienos pusės apsaugota nuo infliacijos, bei iš kitos – apsaugota nuo padirbinėjimo.
  • 2009 metais pasauliui buvo pristatyta virtualioji valiuta – bitkoinas, kuri šiuo metu yra pagrindinė ir populiariausia kriptovaliuta. Ši valiuta nėra padengta jokia kita valiuta, brangiaisiais metalais ar kitomis vertybėmis, o jos kursą nustato paklausa ir pasiūla. Bitcoin sukūrimo prielaidos buvo – sujungti gerąsias valiutos ir aukso savybes, suteikiant internetinės valiutos arba „internetinių grynųjų pinigų“ vaidmenį,  atsisakant trečiosios šalies – tarpininko. Šiuo metu bitkoino kaina ir kapitalizacija yra pati didžiausia, o valiutą naudojančių vartotojų tinklas pats plačiausias. Bitkoino technologijos vystymas davė pagrindą kitų kriptovaliutų atsiradimui. Atsiskaityti bitkoinais galima už visas įprastas prekes ar paslaugas, jei tik pardavėjas sutinka priimti šią valiutą. Pervedimai įvykdomi labai greitai bei mokesčiai atsiskaitant šia valiuta yra labai nedideli arba jų iš viso nėra. Iš viso į apyvartą yra išleista 21 mln. bitkoinų, o visi jie surinkti ar „uždirbti“ bus iki 2030 metų. Norint įsigyti bitkoiną, nebūtina pirkti bent vieno valiutos vieneto. Galima įsigyti šimtąją ar dešimtąją dalį vieno bitkoino.
  • 2011 metais, pradėjus populiarėti bitkoinui bei didėti jo vertei, pradėjo atsirasti bei plisti kitos kriptovaliutos, tokios kaip Litecoin, Namecoin ir kt.
  • 2015 metais buvo išleista viena naujausių ir vis labiau populiarėjanti kriptovaliuta – Ethereum. Nors išleista 2015 metais, Ethereum savo pakilimą pradėjo tik maždaug 2017 metų kovo mėnesį – vertė pakilo apie 27 kartus per paskutinius metus. Technologija, ant kurios veikia šis kripto-auksas – Ethereum, kuris buvo sukurtas 19-kos metų Kanadoje gyvenančio rusų kilmės programuotojo – Vitalik Buterin. Vitalik sumanymas, kad Ethereum būtų tiesiog patobulintas Bitkoinas. Kitaip nei Bitkoinas, Ethereum labiau skirtas mokėjimams, nei vertės laikymui. Ethereum yra palyginti jauna valiuta, savo istoriją skaičiuojanti tik nuo 2015 m. (palyginimui, bitkoinai – 2009 m.). Ethereum kapitalizacija sudaro 18,6 mlrd. JAV dolerių, kai, palyginimui, bitkoinų – 39,2 mlrd. JAV dolerių (Čiulada, P., 2017).
  • 2017 m. rugpjūčio 1 d. skaitmeninių valiutų naudotojai sulaukė žinios – pati brangiausia kriptovaliuta, bitkoinas, skyla į dvi dalis. Nuo šios dienos, šalia bitkoino (trumpinamas BTC arba XBT), pradėjo gyvuoti Bitcoin Cash (BCC arba BCH) monetos. Valiutos skilimą lėmė skirtingi požiūriai, kaip pagreitinti jos pervedimus.

Pasaulyje žinomos ir naudojamos pačios populiariausios virtualiosios valiutos:

  • Bitcoin (BTC);
  • Ethereum (ETH);
  • Ripple (XRP);
  • Bitcoin Cash (BCH);
  • NEM (XEM);
  • Litecoin (LTC);
  • IOTA (MIOTA);
  • Dash (DASH);
  • Ethereum Classic (ETC);
  • NEO (NEO).
  1. Virtualios valiutos veikimas bei įsigijimas (pirkimas)

Kainų pokyčiai kriptovaliutų pasaulyje labai staigūs, todėl labai svarbu laiku ir tinkamai reaguoti – pirkti, o galbūt parduoti turimas valiutas. Duomenis apie kriptovaliutų kainas galima rasti CoinMarketCap svetainėje (čia matoma 24 valandas per parą atsinaujinanti visų aktyvių kriptovaliutų prekybos kaina). Nauji bitkoinai kuriami internete, naudojant kompiuterinę programinę įrangą, dar vadinamą bitkoinų kasykla (angl. Bitcoin miners). Ši programinė įranga suteikia galimybę, sprendžiant specialiai sukurtus sudėtingus algoritmus, „išsikasti“ nedidelius šios valiutos kiekius, tačiau pastebėtina, kad pinigų kiekio didėjimas yra fiksuotas, todėl per tam tikrą laiką į apyvartą išleidžiamas tik nedidelis jų kiekis.

Virtualios valiutos galima nusipirkti tiesiogiai iš kito jos turinčio asmens arba įsigyti virtualios valiutos keitykloje. Dažniausiai šių keityklų veikla yra nereguliuojama. Virtualios valiutos keityklai praradus pinigus arba sutrikus jos veiklai, nėra jokių konkrečių teisinės apsaugos priemonių, kurios garantuotų nuostolių, patirtų praradus virtualių valiutų keitykloje laikytas lėšas, padengimą, net jei keitykla įregistruota nacionalinėje priežiūros institucijoje.

Nusipirkta virtuali valiuta yra saugoma skaitmeninėje piniginėje – kompiuteryje, nešiojamame kompiuteryje ar išmaniajame telefone. Naudodamiesi šia pinigine, vartotojai gali internetu nusiųsti bitkoinus visiems, galintiems juos priimti, arba vėl konvertuoti juos į įprastinę valiutą (pvz., eurus, svarus ar dolerius). Skaitmeninės piniginės turi viešąjį raktažodį ir privatų raktažodį arba slaptažodį, su kuriuo galima prie jų prisijungti, tačiau tai neapsaugo skaitmeninių piniginių nuo galimų programišių įsilaužimų. Panašiai, kaip iš paprastos piniginės, pinigai iš skaitmeninės piniginės gali būti pavogti. Saugiausios yra laikmenose (hardware) saugomos piniginės. Viena populiariausių Ledger piniginė, kuri turi kelis produktus. Modernesnė piniginė kainuoja apie 270 eurų, o įprasta apie 70 eurų. Ledger ypač rekomenduojama kai laikomos didelės sumos pinigų.

Įsigijęs pirminę kriptovaliutą pirkėjas gali prisijungti prie biržų, kuriose galima įsigyti įvairių kriptovaliutų, kurių daugelį galite rasti Coinmarketcap.com svetainėje. Kiekviena kriptovaliuta kuria tam tikrą pridėtinę vertę, tačiau neužtikrina šimtaprocentinio saugumo.

  1. Virtualios valiutos egzistavimas Lietuvoje

Virtuali valiuta ar atsiskaitymai ja nėra reglamentuoti Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Lietuvos bankas dar 2014 m. įspėjo vartotojus, kad virtualios valiutos, tpvz. bitkoinai, yra neprižiūrimos ir nereguliuojamos – esą asmenys, perkantys ar naudojantys tokias valiutas prisiima visą su jomis susijusią riziką ir atsakomybę už galimus nuostolius.

Lietuvos bankas, vadovaudamasis Europos bankininkystės institucijos rekomendacija, 2014 m. rekomendavo kredito įstaigoms, mokėjimo įstaigoms ir elektroninių pinigų įstaigoms susilaikyti nuo virtualių valiutų pirkimo, laikymo ar pardavimo, siekiant sumažinti riziką, kylančią dėl virtualių valiutų schemų ir reguliuojamų finansinių paslaugų sąveikos.

Nors formaliai bitkoinai ir kitos kriptovaliutos Lietuvoje neegzistuoja, nes tai nereglamentuota, visgi realybėje atsiskaitymus bitkoinais vien Vilniuje jau priima daugiau nei 10 paslaugų teikėjų – pradedant kebabų pardavėjais, taksi įmonėmis, baigiant buitinės technikos pardavėjais. Jau nekalbant apie lietuvių įkurtas bitkoinų keityklas, tokias, kaip „Bitmarket“ ar „SpectroCoin“.

Finansų ministerija žada išanalizuoti bent jau galimybes ir tikslingumą sukurti papildomą virtualiųjų valiutų keityklų ir tokios veiklos vykdymo teisinį reguliavimą Lietuvoje. (Čiulada P., 2017).

Kitaip nei Lietuvoje, kai kuriose kitose pasaulio valstybėse, virtualioji valiuta jau yra legalizuota ir reglamentuota. Taigi kriptovaliutos pripažintos legaliomis tokiose valstybėse kaip Australija, Jungtinės Amerikos valstijos, Meksika, Kanada neseniai prie legalizavimo prisijungė ir Japonija.

  1. KRiptovaliutų privalumai, trūkumai bei rizika

Kriptovaliutos teoriškai skamba kaip naujas evoliucinis žingsnis valiutų tobulėjime, tačiau teorija neretai neatitinka realybės, todėl labai svarbu yra išnagrinėti kaip kriptovaliutos gyvuoja iki šiol ir ar jos gali pakeisti esamas valiutas.

Pirmiausia svarbu pabrėžti, kodėl kriptovaliutos taip išpopuliarėjo, todėl toliau bus aptariamos jų naudos.

  1. Kriptovaliutų nauda

Apsauga nuo sukčiavimo: individualios kriptovaliutos yra skaitmeninės, todėl siuntėjas negali jų suklastoti kaip banknotų ar susigražinti sumokėtų pinigų, kaip tai neretai daroma su kredito kortelėmis.

Greitas atsiskaitymas: nekilnojamojo turto pirkime neretai pasitaiko trečiųjų šalių (advokatų, notarų) įsikišimas, vėlavimai ir papildomi mokesčiai. Daugeliu atžvilgiu Bitkoino ir kitų kriptovaliutų blockchain yra kaip “didelė nuosavybės teisių duomenų bazė”. Bitkoinų sutartys gali būti sukurtos ir įgyvendinamos pašalinant arba pridedant trečiosios šalies patvirtinimus, gali būti įvykdyta nustatytu laiku ateityje arba tik per dalelę laiko, reikalingą tradiciniam turto perdavimui užbaigti. 

Kriptovaliutos teoriškai yra atsparios infliacijai, nes pastaroji pasireiškia tuomet, kai padidėja prekių ir paslaugų kainų lygis. Infliacija kasmet apskaičiuojama procentais. Kai kainų lygis kyla, jų pinigų procentas perka mažesnę dalį prekės ar paslaugos, kitaip vadinamos infliacija. Per šį infliacijos laikotarpį pinigų vertė gali svyruoti. Nereguliuojamos valiutos infliacija yra beveik neįmanoma. Tradicinę centralizuotą valiutą valdymo institucijos, dažniausiai šalies centrinis bankas, tuo tarpu Bitkoinai, pasak jų kūrėjų ir šalininkų, turėtų įveikti tradicinių valiutų apribojimus, kuriuos lemia centrinių bankų monopolinis tiekimas ir valdymas. Tradicinės valiutos kursas turėtų atitikti sumos padidėjimą prekių kainų atžvilgiu, kurios keičiamos šalies viduje, siekiant išlaikyti stabilumą. Bitkoinai yra sukurti naudojant “peer-to-peer” tinklą, tai yra visą informaciją ir pavedimus dalinasi vartotai ir Bitcoin protokolas iš anksto apibrėžia, kaip gaminama valiuta, kokiu greičiu ji išleidžiama ir koks kiekis iš vis egzistuos. Šiuo metu jau egzistuoja daugiau kaip dvylika milijonų Bitcoin, ir ši suma ateityje išaugs tik iki dvidešimt vieno milijono ir tuomet valiutos gamyba sustos. Todėl infliacija turėtų nepaliesti šio kriptovaliutos.

Mažesni mokesčiai: Paprastai valiutos keitimo mokesčių nebūna, nes jie yra kompensuojami kriptovaliutos kasimu, taip vadinamas virtualių pinigų išgavimo būdas. Dauguma Bitcoin vartotojų įsitraukia į trečiosios šalies paslaugas, tokios kaip “Coinbase”, kurdami ir prižiūrėdami savo kriptovaliutų pinigines. Šios paslaugos veikia kaip “Paypal”, kuris padeda kredito kortelių naudotojams atsiskaityti internete, teikiant tokias paslaugas yra imamas pavedimų mokestis. Naudojant paprastas kripto pinigines, nesvarbu fizines ar skaitmenines (žr. 2.1 pav.), pavedimo mokesčiai yra minimalūs.

2.1 pav. Fizinės piniginės kairėje ir skaitmeninė piniginė dešinėje

Pastaruoju metu išaugo visuomenės susidomėjimas skaitmeniniu turtu. Kriptovaliutų rinka padidėjo nuo 45 mlrd. JAV dolerių iki 95 mlrd. JAV dolerių. Su juo atitinkamai padidėjo, kai kurių aukščiausių kriptovaliutų sandorių mokesčiai (žr. 2.2 pav.). Paypal pavedimo mokestis yra 0.30$ ir 2.9% nuo pervedamos sumos. Septynių dienų slenkantis vidutinis Bitcoin mokestis dabar yra 4,04 USD už sandorį, neatsižvelgiant į tai kokio dydžio suma yra pervedama. Monero mokesčiai siekia 1,72 JAV dolerio, daugiausia dėl daug didesnės duomenų apkrovos, nes jos užšifruotos operacijos daug kartų didesnės už Bitcoin. Nors daugeliui monetų yra įprasti nemaži mokesčiai, neįprasta, kad šioje grupė yra ir Ethereum. Ethereum mokesčiai praėjusį mėnesį gerokai pakilo dėl ypač padidėjusio populiarumo ir naudojimo, septynių dienų svyruojantis vidurkis – nuo 0,25 iki 0,90 USD. Nors tai vis dar toli nuo Bitcoin arba Monero, tačiau toks mokestis vis dar neleidžia Ethereum veiksmingai naudoti mažiems sandoriams. Iš kitų monetų Dash ir Litecoin išlaikė nedidelius mokesčius, be reikšmingo padidėjimo. Dash septynių dienų slenkantis vidutinis mokestis yra 0,11 USD, o Litecoin – 0,14 USD. Skirtingai nuo kitų čia išvardytų monetų, Dash taip pat turi galimybę nedelsiant patvirtinti sandorius naudodamiesi “InstantSend” funkcija, kuri kainuoja dešimt kartų daugiau nei įprasta operacija, todėl tai irgi padidino vidutinį sandorio mokestį.

2.2 pav. Kriptovaliutų vidutiniai mokesčiai 2017 metais.

Mažesnė vagysčių tikimybė: pateikdami prekybininkui savo kreditinę kortelę, jūs suteikiate jam galimybę naudotis visa savo kredito linija, net jei sandoris yra nedidelis. Kredito kortelės veikia “traukimo” metodu, kai parduotuvė inicijuoja mokėjimą ir nurašo nurodytą sumą iš jūsų sąskaitos. Tuo tarpu kriptovaliutos naudoja “stumimo” mechanizmą, kuris leidžia lėšų savininkui išsiųsti tiksliai tiek, kiek jis nori sumokėti pardavėjui ar gavėjui, neatskleisdamas jokios papildomos informacijos.

Decentralizacija: pasaulinis kompiuterių tinklas naudoja “blockchain” technologiją bendrai valdyti duomenų bazę, kurioje įrašytos visos Bitcoin operacijos. Tai reiškia, kad Bitcoin yra valdomas viso tinklo, o ne vienos centrinės institucijos. Decentralizacija reiškia, kad tinklas veikia visų vartotojų dėka. Tokia masinio bendradarbiavimo forma nėra naujiena, tačiau ji yra dar tik pradedama tyrinėti dėl savo potencialo. Centralizuotos transakcijų sistemos turi savo valdžią, kuri tvirtina, tikrina, bei iš tikrųjų valdo visus pinigus ir pavedimus (žr. 2.3 pav.). Vykdant pavedimą realiai pinigai nėra judinami, tiesiog bendrovės sumažina sąskaitoje esantį balansą, ir padidina balansą toje sąskaitoje į kurią siunčiami pinigai. Taigi, pinigai šiose sistemose yra ne kas kita, kaip visų sąskaitų ir toms sąskaitoms priklausančių balansų sąrašas, o pinigų transakcijos yra tiesiog šio sąrašo modifikavimas. PayPal, Visa, Mastercard ir kitose sistemose, šį sąrašą turi ir modifikuoja tik centrinis kontrolės taškas. Niekas, išskyrus centrinį kontrolės tašką, nežino kas vyksta sistemos viduje.

2.3 pav. Centralizuotos sistemos veikimas

Bitcoin ar kitoje kripto sistemoje, visų sąskaitų ir jų balansų sąrašo kopija, atnaujinama realiu laiku, ją turi kiekvienas bitcoin vartotojas, tokia sistema yra vadinama blockchain. Kiekvienas vartotojas realiu laiku tikrina visas vykstančias transakcijas, sulygindamas jas su savo turima sąrašo kopija (žr. 2.4 pav.). Transakcijos, kurios bando išleisti neegzistuojančius, tinklo dalyvių turimose sąrašo kopijose, pinigus, atmetamos. Įvykusiomis laikomos tos transakcijos, dėl kurių sutaria didžioji tinklo dalis. Tam, kad vienas žmogus negalėtų susikurti milijono vartotojų ir gauti milijono balsų, naudojama „proof-of-work“, tai yra darbo įrodymo sistema – “balsų” skaičius suteikiamas ne už vartotojų kiekį, bet už vartotojo paskirtų kompiuterio resursų kiekį kurie naudojami kasinėti kriptovaliutas.

2.4 pav. Decentralizuotos sistemos veikimas

Pripažinimas universalumo lygyje: Kadangi kriptovaliutos nėra apribotos valiutos keitimo kursų, sandorių mokesčiais ar kitais mokesčiais iš bet kurios šalies, ji gali būti naudojama tarptautiniu lygiu be jokių problemų. Tai, savo ruožtu, sutaupo daug laiko ir pinigų  bet kokiam verslui, kuris naudojantis kitais būdais yra praleidžiamas siunčiant pinigus iš vienos šalies į kitą. Kriptovaliutos veikia universaliajame lygmenyje, todėl sandoriai ir pavedimai yra gana paprasti.

Nėra kitos elektroninės pinigų sistemos, kurioje asmens sąskaita nepriklauso kam nors kitam. Paėmus jau anksčiau minėtą “PayPal” kaip pavyzdį: jei dėl kokių nors priežasčių bendrovė nusprendžia, kad asmens paskyra buvo netinkamai naudojama, ji gali įšaldyti visą paskyroje esantį turtą, nesikonsultuojant su savininku. Tuomet tenka pildyti įvairias bendrovės sugalvotas patvirtinimo formas, laukti jų patvirtinimo bei prieigos atrakinimo tam, kad vėl galėtų naudotis savo lėšomis. Naudojant kriptovaliutas, yra naudojamas skaitmeninės ar fizinės piniginės privatusis raktas ir atitinkamas atvirasis raktas, kuris sudaro asmens kriptovaliutos adresą. Niekas negali to atimti ar pasinaudoti nebent tai yra pačio vartotojo neapdairumas kuomet privatus raktas yra atskleidžiamas kitiems asmenims arba pametamas.

  1. Kriptovaliutų trūkumai

Išsiaiškinus Bitcoin ir kitų kriptovaliutų naudojimo pranašumus, toliau bus apžvelgti trūkumai. Žinoma, naudojant virtualią valiutą yra neigiamų aspektų. Bitcoin gali būti laikomos bloga alternatyva tradiciniams pinigams, nes virtualios valiutos tariamai skatina nusikalstamą veiklą, tokią kaip: pinigų plovimą, narkotikų gabenimą, kompiuterių įsilaužimą ir terorizmą. Tačiau nė viena iš šių veiklos rūšių nėra atsiradusi vien dėl kriptovaliutų. Yra ir kitų neigiamų aspektų, susijusių su virtualios valiutos naudojimu, nesusijusiomis su nusikalstamumu, pavyzdžiui, spekuliatyvios investicijos, nenuspėjamumas ir valiutos nepakeičiamumas.

Skaitmeninės valiutos naudojamos lygiai taip pat, kaip ir tradicinės banknotų ir monetų valiuta pirkiniams ir internetiniams mokėjimams, tačiau jos taip pat yra laikomos preke, kaip sidabras ar auksas. Tai reiškia, kad kriptovaliutos yra tokios pat, galimai dar labiau, jautrios rinkos svyravimams kaip ir bet kuri kita prekė ar investicijos. Nors skaitmeninės valiutos yra užšifruotos, kad jos būtų saugios, tačiau bet kokia apsauga gali tūrėti trūkumų. Pats valiutos kodavimas identifikuoja pačią valiutą, bet ne jos savininką. Kiekvienas, turintis monetos kodavimą tampa jo savininku, o monetos kodavime nėra nieko, kas nurodo, kad ji priklauso konkrečiam asmeniui. Ši integruotoji anonimiškumo funkcija reiškia, kad kai monetos yra pavagiamos, jų tiesiog netenkama ir nėra įmanomą susigrąžinti.

Pinigų plovimas reiškia tai, kad nusikaltėliai bando paslėpti jų pinigų šaltinį. Kai nusikaltėlis naudoja kriptovaliutas tam, kad platintų savo neteisėtą veiklą, jis gali nukreipti pervedimus per kelis „piniginių“ adresus, taip sumažindamas galimybę kam nors susekti pinigų ir pavedimų šaltinį. Toks pinigų plovimas gali būti susijęs su mokesčių vengimu ir netgi tarptautinių sankcijų vengimu. Naudojantis kriptovaliutomis visai nesunku išvengti mokėti valstybės nustatytus mokesčius, nes valstybė negali sekti visų gyventojų virtualių valiutų piniginių.

Prekyba narkotikais taip pat gali būti siejama su kriptovaliutomis, nors tai ir nėra valiutos kaltė, o jos naudotojų. “Silk Road” (lietuviškai „Šilko kelio“) incidentas Jungtinėse Amerikos Valstijose yra istorinis įrodymas, kaip kriptovaliutas galima naudoti blogiems tikslams. “Silk Road” buvo internetinė rinka, kurioje vyko neteisėtų narkotikų pardavimas, rinkoje buvo ribotas kiekis leistinų naudotojų prisijungimų, kuriose vartotojai galėjo nusipirkti narkotikų tik naudojant Bitcoin valiutą. “Silk Road” lyderis buvo suimtas 2013 metais už narkotikų gabenimą ir pinigų plovimą bei žmogžudystės užsakymą ir už kompiuterinių įsilaužimų kaltinimą. Jungtinių Valstijų federalinė tyrimų tarnyba konfiskavo daugiau kaip šimtą keturiasdešimt keturis tūkstančius Bitcoin, apskaičiuota, kad pajamų iš “Silk Road” suma buvo devyni su puse milijono Bitcoin.

Žmonių neatsargumas gali privesti prie pinigų praradimo. Kaip galima pamesti piniginę gatvėje, taip galima netekti ir savo virtualios Bitcoin, ar bet kokios kitos piniginės. Vartotojai turėtų saugoti savo sukauptas valiutas „kietosiose“ piniginėse, kurios jau buvo minėtos anksčiau, nes laikymas skaitmeninėje piniginėje ar tiesiog kompiuterio kietajame diske kelia riziką prarasti pinigus. Jei kriptovaliuta saugoma kompiuterio standžiajame diske, ji tampa lengvai pasiekiama kompiuterių įsilaužėliams. Keletas žmonių pranešė, kad dėl kompiuterinių įsilaužėlių prarado milijonus dolerių vertės Bitcoin ar tiesiog prarado kietuosius diskus. 2013 m. Britas išmetė kompiuterio standųjį diską, kuriame tuo metu buvo septyni tūkstančiai penki šimtai Bitcoin. Saugant Bitcoin skaitmeninėje piniginėje, virtualioji valiuta gali būti pažeidžiama, jei tinklapis ar serveriai yra nulaužiami, piniginių informacija tampa lengvai prieinama įsilaužėliams.

Dėl kriptovaliutų anonimiškumo ir lengvos prieigos, jos buvo susietos su teroristų grupuotėmis. Teroristų grupės mėgsta virtualias valiutas, nes tai leidžia jiems išvengti tarptautinių sankcijų. Naudojant virtualias valiutas, lengvai paslepiami pinigai ir jų šaltiniai nuo kitų žmonių, ypač vyriausybių, ir todėl leidžia nusikaltėliams ir teroristams vykdyti neteisėtą veiklą.

  1. Kriptovaliutų rizikos

Investavimas į Bitcoin (kitoms kriptovaliutoms tai taip pat taikoma) gali būti labai rizikingas. Bitcoin vertė visada svyruoja, todėl vartotojas niekada negali būti tikras dėl savo investicijų. Priežastys, dėl kurios kaina labai kinta, yra ta, kad Bitcoin vertę lemia jos paklausa. Bitcoin valiutos rinka vis dar labai maža, todėl nereikia labai didėlio įvykio tam, kad rinkos kaina pakiltų arba nukristų. Kriptovaliutų raida rodo, kad per keletą minučių beveik visiškai gali išnykti nesubrendusios ir nelikvidžios valiutos, dėl to tarp kriptovaliutų vartotojų labai lengvai įsižiebia panika. Kadangi, kainų nepastovumas yra tokia didelė rizika, kai kuriems žmonėms gali būti neverta investuoti savo sunkiai uždirbtus tradicinius pinigus (eurus).

Bitcoin yra nepakeičiamas, kai jis yra pametamas ar pavogiamas. Bitcoin sandoriai, pervedimai išsaugomi ir viešinami visiems vartotojams, bet jų sugrąžinti nėra įmanoma. Vis dėlto saugiausia vieta saugoti kriptovaliutas yra kietosios piniginėmis su popierinėmis kopijomis, taip yra sumažinama rizika viską prarasti ar būti apvogtam. Kriptovaliutos ne tik nėra susigrąžinamos jas praradus, bet ir vykdomi sandoriai taip pat yra neatšaukiami. Tai yra bloga žinia vartotojams, kurie staiga nusprendžia, kad jie nebenori pirkti prekės ar paslaugos jau už ją susimokėjus.

Kita rizika susijusi su kriptovaliutomis yra duomenų apsauga. Šiuo metu internete yra atskleidžiama labai daug privačios informacijos, vyriausybė gali bet kada gauti šią informaciją, jei ji to norėtų. Bitcoin gali padaryti internetinius pirkimus paprastesnius, tačiau dėl to gali kilti privatumo problemų. Lankstumas turi savo kainą, visa kriptovaliutų sandorių istorija yra viešai prieinama. Vartotojai turėtų tai žinoti, ypač siunčiant Bitcoin ar kitas valiutas vartotojams ir organizacijoms, su kuriomis jie nenori būti viešai susieti. Kriptovaliutų sandorių viešumas yra būtinas, viešaisiais sandoriais yra patvirtinamas sandorių tikrumas. Viešai žinant ankstesnius sandorius, valiutos judėjimas gali vykti be centrinės valdžios poreikio. Tie vartotojai kurie nori likti anonimiški turi būdą apsisaugoti. Pirmas dalykas, kurį vartotojas turi prisiminti, yra tai, kad jų tapatybė visada išliks paslaptimi, tačiau jų sandoriai ne. Vartotojas taip pat gali apsaugoti save, generuodamas naujas „pinigines“ kiekvienam jo atliekamam sandoriui. Sandorio mokėtojas ir gavėjas identifikuojami pagal viešuosius raktus („pinigines“), tačiau vartotojas gali turėti keletą viešųjų raktų.

Išnagrinėjus Bitcoin ir kitų kriptovaliutų populiarumo priežastis, naudą, trūkumus ir galimas rizikas, yra aišku, jog kriptovaliutos yra perspektyvi inovacija, kuri jau rodo savo galimybes, bet dar turi kur tobulėti. Decentralizuota valiuta perduoda visą atsakomybę jos naudotojui, todėl nepriklausomumas nuo centrinės valdžios yra tiek išlaisvinimas ir vartotojų atsakomybės didinimas, todėl, kol kriptovaliutos neišplis dar didesniu mastu, tol negalima tikėtis, kad jos taps viena iš pagrindinių pasaulio valiutų, nes kol kas jos yra lengvai spekuliuojamos ir turi per mažą pripažinimą, kad būtu stabiliai funkcionuojanti.

IŠVADOS

1. Kriptovaliuta, arba kitaip, virtuali valiuta – tai nereglamentuoti skaitmeniniai pinigai, kuriuos galima naudoti kaip atsiskaitymo priemonę, tačiau šiuos pinigus į apyvartą išleidžia ir garantuoja ne centrinis bankas. Kriptovaliuta nėra padengta jokia kita valiuta, brangiaisiais metalais ar kitomis vertybėmis, o jos kursą nustato paklausa ir pasiūla. Bitkoinas, kuri šiuo metu yra pagrindinė ir populiariausia kriptovaliuta – pasauliui buvo pristatyta anonimo 2009 metais ir nuo to laiko padėjo pagrindą kurtis kitoms virtualioms valiutoms, tokioms kaip Ethereum, Ripple, Dash, Litecoin ir kt.

2. Kriptovaliutos turi tiek privalumų, tiek ir trūkumų. Pagrindiniai privalumai: greitas atsiskaitymas, atsparumas infliacijai, mažesni mokesčiai, decentralizuota veikimo sistema, kuri nėra valdoma vienos institucijos, universalumas (mažiau apribojimų). Pagrindiniai trūkumai: virtualios valiutos tariamai skatina nusikalstamą veiklą, tokią kaip: pinigų plovimą, narkotikų gabenimas, kompiuterių įsilaužimai ir terorizmas. Taip pat virtualios valiutos yra jautrios rinkos svyravimams, kriptovaliutų pasaulyje vyrauja kainų nepastovumas. Virtualią valiutą, lygiai taip pat kaip ir paprastus pinigus ar brangius daiktus galima pamesti, arba ji gali būti pavogta, todėl kiekvienas asmuo investuojantis į kriptovaliutą, turi būti atsargus. Taigi, apibendrinant, kriptovaliutos gali atnešti ir daug finansinės naudos, tačiau reikia pasverti riziką, kuri neišvengiama investuojant į virtualias valiutas.

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Jei tam neprieštaraujate, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikimą bet kada galėsite atšaukti interneto naršyklėje ištrindami įrašytus slapukus. Sutinku Sužinoti daugiau