Socialinių tinklų tinklalapiai

Kiekvienoje bendruomenėje žmonės susikuria savo skirtingus socialinius tinklus. Socialinis tinklas – tai socialinė struktūra, kurioje susitelkia individai ar organizacijos tarpusavio ryšiais, paremtais bendromis vertybėmis, idėjomis, interesais, finansiniais mainais, draugyste, giminyste, seksualiniais santykiais ar net priešprieša, ligos perdavimu ir pan. Kiekvienoje erdvėje, ar tai būtų profesinė, ar šeimyninė, mes susikuriame savo silpnus ar stiprius socialinius tinklus. Jei socialinio tinklo elementų tarpusavio ryšiai stiprūs, jie gali turėti įtakos daugeliui dalykų, tarkim geras darbuotojas, susikūręs stiprų socialinį tinklą, išėjęs iš organizacijos, kartu išsineša tą tinklą su savimi, taip sukeldamas didelius nuostolius organizacijai.

Atsiradus internetui, atsiranda bendravimas interneto pagalba – taip į virtualią erdvę persikelia ir socialiniai ryšiai. Internetas gali tiek padėti išplėsti, tiek susiaurinti tuos socialinius tinklus. Jo svarba žmogaus socialiniuose procesuose tampa vis didesnė.

Internetinis socialinis tinklas – tai įvairių technologinių priemonių pilnas interneto portalas, kuriame bendraujama su kitais žmonėmis pagal nustatytus draugystės ryšius. Socialinių tinklų puslapiai sujungė visas ankstesnes bendravimo internete formas : juose galima burti draugų grupes, keistis žinutėmis, vaizdo, garso įrašais, sveikinti švenčių proga, siųsti virtualias dovanas ir atlikti daug panašių tiesioginiam bendravimui būdingų veiksmų.

SOCIALINIŲ TINKLŲ TINKLAPIŲ ATSIRADIMAS IR RAIDA

Socialinių tinklų tinklalapių istorija

Pasaulyje pirmosios tokio tipo svetainės buvo Classmates.com (skirta bendraklasių paieškai) ir SixDegrees.com. Pastaroji buvo labiausiai panaši į dabartinį tokio tipo svetainių apibūdinimą. Joje buvo galima kurti profilį, draugų ratą ir, prasidedant 1998 metams, atsirado galimybė naršyti po draugų profilius. Profilio susikūrimo galimybė egzistavo ir daugumoje pažinčių ar kitų formalių bendruomenių svetainėse. Classmates.com svetainė iš pradžių leido prisijungti prie savo universiteto ar kolegijos tinklo, tačiau nebuvo galimybės susikurti savo profilio ir draugų sąrašo. Visas šias savybes pirmoji apjungė SixDegrees.com. Ši svetainė save reklamavo kaip priemonę žmonėms susisiekti ir siųsti žinutes tarpusavyje. Dėl menko verslo plėtojimo, pritraukusi milijonus vartotojų, ši svetainė 2000 metais nustojo veikti. Šios svetainės įkūrėjo A. Weinreich (2007) nuomone, ši paslauga internete tiesiog per anksti atsirado, nes besibūriuojantys interneto vartotojai neturėjo dar pakankamai didelio draugų rato, kurie galėjo naudotis internetu ir jų nedomino pažintys su nepažįstamaisiais.

Įrankiai

Nuo 1997 iki 2001 aibė svetainių pradėjo siūlyti įvairių įrankių skirstant profilius ir draugus. AsianAvenue, BlackPlanet, and MiGente leido kurtis asmeninius, profesinius ar pasimatymams skirtus profilius – tokiu būdu vartotojai galėjo susirasti draugų pagal savo profilius ir tam nereikėjo jokių draugystės patvirtinimų. Po kurio laiko panašią sistemą pradėjo naudoti ir tinklaraščių bendruomenė LiveJournal – žmonės galėjo prisijungti kitus vartotojus kaip draugus ir taip sekti jų įrašus internete bei valdyti privatumo nustatymus. Vėliau ir kitos svetainės atsinaujindamos išplėsdavo vartotojų galimybes.

Kita banga prasidėjo 2001 metais, pradėjus veikti Ryze.com, kuri skelbė padėsianti įtakoti verslo tinklus. Ryze.com įkūrėjas pirmuosius su šiuo portalu supažindino savo draugus, kurie tiesiogiai priklausė San Francisco verslo ir technologijų bendruomenei, įskaitant ir verslininkus bei investitorius būsimųjų ST svetainių. Pagrinde žmonės, kuriems priklausė Ryze, Tribe.net, LinkedIn, and Friendster, buvo artimai tarpusavyje susiję tiek asmeniniais, tiek profesiniais ryšiais. Jie tikėjo, kad jie galėjo palaikyti vienas kitą be jokios konkurencijos. Galiausiai Ryze taip niekada ir nesulaukė didelio populiarumo, Tribe.net išaugo į interesų bendruomenių tinklą, LinkedIn tapo galingu verslo portalu, o Friendster buvo įvardintas kaip žymiausias ir „vienas didžiausių nusivylimų interneto istorijoje“.

Socialiniai tinklai tinklalapiai šiais laikais

Nuo 2003, po Friendster nuosmukio, pradėjo kurtis daugybė kitų panašių portalų, bandančių atkartoti ankstyvą Friendster sėkmę arba susitelkdami ties specifiškomis vartotojų grupėmis. Kol vieni tinklai (LinkedIn, Visible Path, and Xing) sutelkė dėmesį ties verslo žmonėmis, kiti – skirti interesų bendruomenėms – augo ir plėtėsi toliau (Dogster padėjo jungtis prie nepažįstamųjų ir dalintis bendrais interesais, Couchsurfing jungė žmones, žmones, ieškančių nakvynės keliaujant, MyChurch skirtas apjungti krikščioniškas bažnyčias ir jų narius). Be to, pradėjus augti tinklalapiams, kuriuose turinį kuria patys vartotojai bei vaizdinės medžiagos paplitimas, svetainių, skirtų video ar muzikos keitimuisi bei publikavimui, populiarumas išaugo. Iš pradžių jos buvo ST svetainių įrankiai, o vėliau tapo nepriklausomi socialiniai tinklai. Puikūs pavyzdžiai galėtų būti Flickr (nuotraukų keitimosi), Last.FM (muzikos klausymo mėgėjų), and YouTube (video keitimosi) svetainės.

Socialinių tinklų istorijoje galima būtų išskirti Myspace ir Facebook fenomeną. Nors Myspace pradėjo veikti nuo 2003 metų, kaip Friendster, Xanga, and AsianAvenue, tačiau išpopuliarėjo jis tik nuo 2005 metų, kuomet buvo dažniau peržiūrima svetainė už populiariųjų paieškos variklį Google. Myspace tikėjosi pritraukti atsiskyrusius Friendster vartotojus, kurie, pasklidus gandams, jog žadama įvesti apmokestinimo sistemą, pradėjo siūlyti jungtis prie kitų nemokamų ST, tarp jų Tribe.net ir Myspace. Taip pat prie vartotojų skaičiaus augimo prisidėjo populiarių muzikinių grupių, kurios buvo pašalintos iš Friendster dėl profilių taisyklių nesilaikymo, jungimasis į Myspace. Taip Myspace tapo puiki platforma muzikinių grupių reklamai bei populiarinimui. Masinis paauglių bendruomenės jungimasis prasidėjo 2004 metais. Dauguma jų net nebuvo prisijungę prie Friendster, o tiesiog norėjo tapti mylimos grupės nariais arba juos su Myspace supažindindavo vyresnio amžiaus šeimos nariai. Myspace neapribojo prieigos paaugliams ir pakeitė savo apribojimus, leisdami jungtis nepilnamečiams. Taip Myspace bendruomenė išaugo ir pradėjo formuotis į tris skirtingas grupes: muzikantų/menininkų, paauglių bei išsilavinusio jaunimo.

Facebook 2004 metais prasidėjo kaip studentų komunikacijos tinklas, kuriame buvo tariamasi dėl įvairių vakarėlių ar akcijų. Tačiau nuo 2006 metų prie jo gali jungtis bet kas, virš 13 metų. Dabar čia jau galima ne tik rašyti laiškus, kurti albumus, keistis muzika bet ir „užsiveisti“ sodą, prižiūrėti internetinį „akvariumą“ ir pan.

SOCIALINIŲ TINKLAPIŲ VARTOTOJAI – KIEK JŲ IR KAS JIE?

Marketer.com prognozuoja, kad 2014 metų pabaigoje socialinių svetainių vartotojų skaičius (žiūrėti:„Vartotojų skaičius socialiniuose tinklalapiuose“ ) visame pasaulyje pasieks 1,4 milijardus (0,2 milijardo daugiau nei 2013 metais). Daugiausiai vartotojų yra ir bus Azijos – Ramiojo Vandenyno regione. Sparčiausiai auga Vidurio Rytų ir Afrikos regionų vartotojų skaičius, mažiausiai – Šiaurės Amerikos. Daugiausiai socialinių tinklapių vartotojų yra Kinijoje (307 milijonai) ir JAV (157 milijonai) (žiūrėti į 2 pav,5). Palyginimui, Lietuvoje yra vienas milijonas arba 38,8% 15-74 metų gyventojų, besilankančių socialiniuose tinklapiuose (tyrimų kompanijos TNS LT Atlas apklausos duomenimis). Marketer teigimu, Facebook‘as yra socialinių tinklapių augimo variklis. Marketer prognozuoja, kad JAV 2014 metais daugiau kaip pusė gyventojų bus socialinių tinklapių vartotojai – ši šalis jau dabar yra pirma pasaulyje pagal socialinių tinklapių lankytojų dalį tarp visų gyventojų. Įdomu sužinoti, kokie yra tie 49,9% (2014 vasario eMarketer.com duomenimis) JAV gyventojai, besilankantys socialiniuose tinklapiuose. Interneto švietimo svetainė Online MBA pabandė atsakyti į šį klausimą. Paaiškėjo, kad skirtingo amžiaus, lyties, pajamų žmonės skirtingai renkasi ir socialinius tinklapius. Facebook‘o ir Twitterio vartotojų portretas panašus: šiuos tinklapius dažniau renkasi moterys nei vyrai, vidutines pajamas gaunantys amerikiečiai, 35 metų ir vyresni gyventojai. Google+ išsiskiria jauna (iki 24 metų) ir vyriška auditorija. Linked.in turi vienodai moterų ir vyrų vartotojų, dominuoja 35 metų ir vyresni gyventojai, vidutinių ir aukštesnių pajamų. Nors socialinių tinklapių vartotojai yra skirtingi, tačiau juos visus vienija bendras tikslas – palaikyti esamus ryšius su draugais ir šeimos nariais, naujas pažintis paliekant antrame plane.

POPULIARIAUSI SOCIALINIAI TINKLAPIAI

Viso pasaulio populiariausi tinklai

Didžiausi pasaulyje – ne vienoje valstybėje ir net ne viename žemyne – veikiantys tinklai yra keli: „Facebook“, „Google+“, „Linkedin“, skirtas profesionalams, „Pinterest“, paremtas vaizdais, „Twitter“, mikrotinklaraščių tinklas, bando atsigauti „MySpace“ (žiūrėti: Pav. 1„Socialinių tinklų pasiskirstymas pasaulyje“ )

Tam tikrų šalių populiariausi socialiniai tinklai

Taip pat yra tinklų, kurie veikia tik vienoje ar keliose šalyse. Rusijoje veikia „VKontakte“ ir „Odnoklasniki“, Kinijoje – „Pengyou (QQ)“, „Renren (Xiaonei)“, „Kaixin 001“, „Sina Weibo“, „Tencent Weibo“. Japonijoje veikia „Mixi“, Brazilijoje ir Indijoje – „Orkut“. Europoje dar veikia „Linkedin“ analogas „Xing“, taip pat „Friendster“, „Viadeo“, „Bebo“.

Pav. 1„Socialinių tinklų pasiskirstymas pasaulyje“

  1. SOCIALINIAI TINKLAI – NAUDA IR ŽALA
    1. Socialinių tinklų nauda

Kai facebook.com naudojosi žmonės, kuriems dar iki 25, viskas atrodė natūralu, paprasta ir aišku. Kuo toliau, tuo virtuali bendravimo priemonė daro vis didesnę įtaką mūsų gyvenimuose, todėl vis daugiau kyla svarbių socialinių klausimų. Daugelis sako, kad socialiniai tinklapiai yra ydingi, bet taip pat yra nemažai sakančiųjų, kad tokie puslapiai mums atveria daug galimybių, palengvina gyvenimą – duoda naudą. Šiame skyrelyje ir pabandysime apžvelgti, kokią naudą mūsų visuomenei galėtų teikti facebook.com ar kitos socialinės svetainės.

Įmonėms socialiniai tinklalapiai padeda prisitraukti klientų, vystyti, plėtoti savo veiklą.

Host1plus.lt teigia, kad socialiniai tinklai „Atveria naujas galimybes reklamuotis savo prekes ar paslaugas, suburti ir tuo pačiu praplėsti savo gerbėjų ratą. Vienas iš socialinių tinklų privalumų yra betarpiškas ir nuolatinis dialogas su klientais ar įmonės paslaugomis besidominčiais asmenimis. Galima nuolat informuoti apie naujienas, nuolaidas, planuojamus darbus. Toks bendravimas ir reklama gali būti žymiai geresnė ir efektyvesnė nei reklaminių elektroninių laiškų siuntinėjimas, nes kiekvienas vartotojas pats nusprendžia, ar nori sekti įmonės naujienas socialiniame tinkle ar ne. “ Daugelis įmonių savo internetinėse svetainėse teigia, kad tokie, milijoninių lankytojų skaičiaus susilaukę, puslapiai yra puiki galimybė pritraukti begales naujų pirkėjų, nes tokiuose puslapiuose vienu mygtuko paspaudimu informacija galima dalintis milijoniniais mastais, svarbu tik pritraukti žmones akcijomis, konkursais.

Žmonės jaučiasi laisvesni, jie mokosi bendrauti.

„Socialinių tinklų privalumas dar yra tas, kad žmonės juose jaučiasi ne tokie suvaržyti, laisviau bendrauja, leidžia sau pasakyti daugiau, nei išdrįstų realiame gyvenime. Bendraudami internetu visi gali rinktis, su kuo ir kada šnekėti, turi laiko apgalvoti, sukurti žinutes ir taip kontroliuoti sąveikas su aplinkiniais. Tokio pobūdžio tinklapiai palengvina vienišių uždarumą bei padeda jiems atsiverti, išmoko, kaip pateikti save kitiems.“ – rašo prevencija.lt.

  • Susirandama draugų, netgi antrųjų pusių.

Yra kilusi tendencija susipažinti internetinėje erdvėje, o vėliau gyventi kartu ar tiesiog bendrauti realiame gyvenime.

  • Puiki informacijos perdavimo priemonė.

Manau, tai labiausiai tinkama mokiniams ar darbovietėm, kurios savo facebook.com sienoje gali skelbti naujienas, vyksiančius renginius, namų darbus ir panašiai.

Žmonės yra emociškai palaikomi, gauna atsakymus į rūpimus klausimus, gali pasitarti su kitais.

Tai yra puiki terpė vaikams pasijusti savarankiškiems ir turėti kažkiek privatumo.

„Nė vienas tėvas anksčiau neturėjo teisės varžyti vaikų minčių, judesių. Neturi ir dabar,“ – ponia Steward patikina. – „Vien tik dėl to, kad atsirado nauja terpė vaikų mintims reikštis, nereiškia, kad mes turime ją varžyti.“ – taip ji kalba apie vaikų naudojimąsi facebook.com.

Jei tėvai sugalvotų skaityti dienoraštį, manau, kiekvienas nejuokais supyktų. Analogiška situacija galioja su Facebook‘u,“ – įsitikinusi Lindsė, kuri yra ponios Steward dukra.

Socialiniai tinklalapiai yra puikus būdas ne tik surasti seniai matytus draugus, bet ir puiki sussisiekimo priemonė šeimai, jei vienas jos narių gyvena užsienyje.

,,Ji į Facebook‘ą įkelia nuotraukų. Įdomu matyti pokyčius jos gyvenime. Linskma matyti, kaip jai sekasi, ką ji šiuo metu veikia,“ – sako Timas Harnesas.1

Josie sako, kad tėčio domėjimasis kartkartėmis jos gyvenimu nuramina, leidžia palaikyti ryšį, suteikia naujų temų bendravimui. Josie į savo profilio draugus priima visus šeimos narius ir tai, ką jie pamato, jos nejaudina.

Socialinių tinklų žala

Aptarėme nemažai naudingų socialinių puslapių pusių, o kas teikia žalą? Ar mes galime “nudegti“ naudodamiesi socialinio pobūdžio tinklapiais?

Pažintys ne visuomet išeina į gera.

„Žmonės gali manyti, kad žino, su kuo bendrauja internete, tačiau visiškai nenutuokti apie tikrąsias šių žmonių savybes ir motyvus.“ (prevencija.lt)

„Policija netrukus nustatė, kad nužudytoji yra trylikametė alytiškė. Šeštadienį ji išėjo iš namų ir negrįžo. Kaip vėliau buvo nustatyta, paauglė per „Facebook“ susipažino su keturiolikmečiu vilniečiu. Neinformavusi savo tėvų šeštadienį ji atvažiavo į Vilnių. Pirmasis pasimatymas mergaitei buvo lemtingas.Parą nesulaukę dukters, šeštadienį mergaitės tėvai kreipėsi į policiją. Tuo metu Vilniaus pareigūnai jau intensyviai tyrė jos nužudymą.Tą pačią dieną policija sulaikė įtariamąjį. Paaiškėjo, kad tai keturiolikmetis yra sostinės moksleivis. Jis pareigūnams sakė mergaitę pasmaugęs.“ – rašo 15min.lt.

Įmonės taip pat gali patirti žalą.

Atsiradus nepatenkintam klientui dėl brokuotos prekės ar netinkamai suteiktos paslaugos, labai didelė tikimybė, sulaukti neigiamos diskusijos ir vertinimų. Interneto erdvėje informacija sklinda greitai.

Mes galime tapti priklausomi.

„Kuo daugiau laiko praleidžiame internete, tuo labiau atitolstame nuo realių žmonių santykių, pamažu prarandame bendravimo įgūdžius ir tikrą bendravimo džiaugsmą.“ – Neringa Bagdonaitė2

Mus gali persekioti ar sužinoti itin asmeniškos informacijos.

Etaplius.lt, rašo : „Tai tobula terpė ieškoti informacijos apie žmogų ar net jį persekioti. Iš vieno slapyvardžio išsiaiškinau ne tik gimtadienį, bet ir labai asmeninių duomenų apie slapyvardžio savininką. Žmonės vis dažniau savo iškilusias problemas, net ir labai asmeniškas, sprendžia ieškodami pagalbos internete. Įvairūs puslapiai siūlo dideles galimybes naudotis forumais, kur gali gauti patarimų iš kitų. Net ir ligas gydo nebe pas gydytoją kabinete, bet namie prie kompiuterio. Internetas ir socialiniai tinklalapiai leidžia pateikti daug informacijos apie save, tačiau ne visi sugeba ją apsaugoti nuo masės internautų. Taip atsiranda informacijos nutekėjimas, kuris gali turėti ir labai neigiamų pasekmių, kurios gali sugadinti tavo reputaciją.“

Pav. 3„Žymiausių socialinių tinklų logotipai“

IŠVADOS

Kiekvienas asmuo (grupė) turi tik jam būdingą, individualų socialinį tinklą. Socialinis tinklas yra vienas iš esminių asmens socialinės integracijos ir socialinės adaptacijos veiksnių. Svarbiausias socialinių tinklų formavimosi motyvas – saugumo siekis. Internetas gali tiek padėti išplėsti, tiek susiaurinti tuos socialinius tinklus. Jo svarba žmogaus socialiniuose procesuose tampa vis didesnė. Socialiniai tinklai internete išsiskiria tuo, kad jie suteikia galimybę perkelti informaciją apie vartotoją į jo puslapį – profilį. Prieinamumas šitos informacijos priklauso nuo svetainės pobūdžio ir taisyklių. Esminis momentas socialinių tinklų svetainėse yra ryšių arba „draugysčių“ parodymas. Draugų sąrašas nurodo ryšius į kiekvieno draugo profilį – tokiu būdu naršant tarp draugų profilių susidaro galimybė profilio žiūrėtojams ištirti draugų tinklą. Socialinių tinklų svetainės išsivystė iš internetinio aukštųjų mokyklų tinklo Jų populiarumas išaugo tuomet, kada interneto vartotojų kiekis išaugo iki kritinio skaičiaus, kuomet žmonės galėjo perkelti (ar išplėsti) savo socialinius ryšius iš realaus pasaulio į virtualųjį.

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Jei tam neprieštaraujate, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikimą bet kada galėsite atšaukti interneto naršyklėje ištrindami įrašytus slapukus. Sutinku Sužinoti daugiau