Skaitmeniniai fotoaparatai

Informacinių technologijų spartus progresas atveria naujas galimybes įvairiose mūsų kasdienio gyvenimo srityse. Atsiranda vis daugiau sričių, kuriose tradicinę techniką, keičia naujos skaitmeninės technologijos. Vienos jų savo galimybėmis, panaudojimu ar patogumu greitai pakeičia analoginę techniką, kitos yra dar tik vystymosi stadijoje. Ne išimtis ir fotografijos sritis. Čia tradicinę techniką sparčiai keičia modernūs skaitmeniniai fotoaparatai. Šio darbo aktualumas remiasi į tai, jog mes kasdien susiduriame su fotografija. Ir ne vien tik iš meninės pusės. Įvairias nuotraukas, vaizdus matome naršydami internete, žurnaluose, knygose ar reklaminiuose plakatuose gatvėje. Taipogi stengiamės įamžinti mums patiems svarbius savo ar kitų gyvenimo momentus. Tam mes naudojame fotoaparatus, kurie yra bene svarbiausia fotografijos proceso grandis.

Nuo pirmosios pasaulyje fotonuotraukos (1826 m.) jau skaičiuojame 179-uosius metus. Šiandien fotografija taikoma beveik visose mokslo ir technikos srityse. Fotografijos įranga bei medžiagos bėgant metams nuolat tobulėjo suteikdamos vis didesnes galimybes vartotojams. Informacinė visuomenė, pasaulinis kompiuterių tinklas, bendravimas internetu sudaro galimybes mums keistis ne tik žodine informacija, bet ir vizualine. Skaitmeninė fotografija leidžia tai padaryti itin greitai, kokybiškai ir pigiai.

Skaitmeninė fotografija turi daug privalumų lyginant su tradicine. „Visų pirma, darbas yra žymiai patogesnis ir operatyvesnis, nes iš karto galime matyti ir vertinti rezultatą. Jei jis netenkina, galima tą patį vaizdą perfotografuoti. Be to, mažos sąnaudos, mat nereikia kaskart pirkti foto juostelės, nereikia jos ryškinti. Pakanka prijungti fotoaparatą prie kompiuterio ar televizoriaus ir visus fotoaparato kortelėje esančius vaizdus išvysime ekrane. „Skaitmeninis fotoaparatas”, „skaitmeninė fotografija” nusako foto įrangos technologinį pagrindą, tačiau nereikėtų to painioti su kokybiniais parametrais. Su skaitmeniniu fotoaparatu galima greičiau pasiekti norimą rezultatą, tai mažiau kainuoja ir yra patogu, vis dėlto nederėtų užmiršti, kad pigiausi skaitmeniniai automatiniai fotoaparatai ne visuomet kokybe prilygsta tradicinei fotografijai. Mėgėjiškais skaitmeniniais aparatais fotografuojamas vaizdas ne visada perteikiamas taip kokybiškai, kaip su paprastu juostiniu fotoaparatu kainuojančiu 200-300 Lt. „Fotografijos mėgėjams visiškai pakanka 3 – 4 milijonų taškų raiškos skaitmeninio fotoaparato. Daugelio vartotojų kokybinius poreikius tokia fotografijų raiška tenkina, todėl žmogui svarbiau patogumas”, – įsitikinęs „foto.lt” prekybos vadybininkas.

Kaip išsirinkti?
Norėdami teisingai pasirinkti skaitmeninį fotoaparatą, turite sau atsakyti į kelis klausimus. Pirmiausia reikėtų nuspręsti, kokiems tikslams bus naudojamas fotoaparatas, t.y. buitiniam fotografavimui, meniniam, profesionaliai fotografijai ar kt.? Svarbu suvokti ir savo asmeninius kokybės kriterijus. Aiškiai suformulavę reikalavimus ir žinodami fotoaparato paskirtį, galėsite susiaurinti tinkamų aparatų asortimentą ir pasirinkimas taps lengvesnis.

Reikėtų atsižvelgti į tai, kiek pinigų galite skirti pirkiniui. L. Čekaitis sako, kad su daugeliu šiuolaikinių skaitmeninių mėgėjiškų fotoaparatų, net ir pigiausių, galima išgauti eilinį vartotoją tenkinantį rezultatą, tačiau sąlyginės kokybės ribos išlieka. Nesąžininga lyginti rezultatus gautus naudojant skirtingų formatų ir skirtingo lygio fotoaparatus. Natūralu, kad daikto kainuojančio 599 Lt galimybės skiriasi nuo to, kuris kainuoja 1500 Lt ar daugiau.

Ar vardas garantuoja kokybę?
Daugumai vartotojų renkantis fotoaparatą kyla klausimas, ar geriau pasirinkti mažiau žinomo gamintojo fotoaparatą ir sutaupyti pinigų, o gal atvirkščiai, geriau sumokėti daugiau ir turėti garsios firmos daiktą? Foto salono „foto.lt” vadybininkas pataria atsižvelgti į gamintojo vardą, tačiau sako, kad nereikėtų jo ypatingai sureikšminti. Gerai žinomas prekinis ženklas pats savaime negarantuoja aukštos kokybės, reikia analizuoti konkrečius modelius. „Kompanijų, pasaulinei rinkai pateikiančių skaitmeninius fotoaparatus, yra begalė, tačiau ne visos jos gamina vienodos kokybės produkciją. Fotografijos pramonės šakos atstovai, tokie kaip Fujifilm, Kodak, Nikon, Canon, Olympus ir kt., gamina fotoaparatus, fotomedžiagas, fotoįrangą 50, 70 ir daugiau metų. Jų sukauptos žinios ir patirtis šioje srityje neprilygsta kompanijoms, kurios šia veikla užsiima 5 ar 10 metų”, – sako L. Čekaitis.

Kiek svarbus dizainas?
Renkantis skaitmeninį fotoaparatą, ne pagrindinis, bet palengvinantis vartotojo apsisprendimą veiksnys gali būti aparato dizainas ir forma. Vartotojas pats turi nuspręsti, kuris fotoaparatas jam yra patrauklesnis: kompaktiškas, telpantis į švarko kišenę, ar veidrodinio tipo fotoaparatas, kuris yra gerokai didesnis.
Aparato parametrai
Nuspręsti, kurių gamintojų fotoaparatą rinktis, išsiaiškinti, kokia forma ir dizainas mielesnis, dar neužtenka. Turite pasidomėti ir įvertinti pagrindinius aparato techninius parametrus. Renkantis fotoaparatą reikia atsižvelgti į megapikselių skaičių, t.y. raišką. Daugumai fotografijos mėgėjų visiškai pakanka 3 – 4 milijonų taškų raiškos skaitmeninio fotoaparato.
Rekomenduotina pasidomėti objektyvo parametrais – objektyvo šviesumu, kokiu kampu jis geba aprėpti vaizdą, išsiaiškinti, kiek kartų fotoaparato objektyvas leidžia priartinti vaizdą optiniu būdu, iš kokio minimalaus atstumo galima fotografuoti vaizdą.
„Kompaktiniai fotoaparatai dažniausiai būna su nedideliu objektyvu, todėl ir jų optinio vaizdo priartinimo galimybė (ZOOM`as) yra 2,5 – 4 kartai. Didesniuose fotoaparatuose, pvz. veidrodinio tipo, – objektyvo lęšių diametras didesnis, jie surenka daugiau šviesos. Visa tai suteikia galimybę sukonstruoti objektyvus su didesniu zoom`u ir leidžia vaizdą priartinti 6x, 8x ar net 12x kartų optiniu būdu. Ar didelis zoom`as užtikrina aukštesnę kokybę? Ne! Reikėtų prisiminti, kad kuo didesnis objektyvo zoom`as, tuo jo optinės charakteristikos prastesnės. Vadinasi, tenka aukoti dalį kokybinių parametrų. Kita vertus, didesnių gabaritų fotoaparatai atrodo solidžiau, asocijuojasi su labai rimta technika”, – aiškino L. Čekaitis.
Daugeliui situacijų 3x – 4x kartų optinio priartinimo pilnai pakanka. Nuotraukos bus kur kas kokybiškesnės, jei vaizdą priartinsite patys žengdami kelis žingsnius į priekį arba optinio priartinimo pagalba. Atminkite, kad prieš fotografuojant visada yra geriau žengti kelis žingsnius į priekį (o kiek arti, tai nulemia pageidaujama kompozicija, fotografuojamo objekto dydis, kliūtys, objektyvo savybės), o jei atsirado kliūtis, tik tada pasinaudokite optinio priartinimo galimybe, bet niekada juo nepiktnaudžiaukite.
Taip pat rekomenduojama pasidomėti ir atkreipti dėmesį į tai, koks yra fotoaparato maitinimo šaltinis, kiek vidutiniškai kadrų galėsite padaryti pasirinkę „A” arba „B” gaminį. Keliaujant tai tikrai svarbu.
Papildomos lėšos fotoaparato priedams
Perkant skaitmeninį fotoaparatą, vertėtų atkreipti dėmesį ir į priedus bei numatyti lėšų papildomiems aksesuarams. Patogiam darbui reikės įsigyti papildomą atmintiems kortelę, nes fotoaparatuose dažniausiai būna tik minimali – 10 ar 16 MB kortelė. Aukštesnės klasės modeliai gamyklinėje pakuotėje dažniausiai turi pakrovėjus ir ličio jonų akumuliatorius. Tačiau pigesniuose yra vienkartinės baterijos, kurias rekomenduojama pasikeisti į įkraunamus akumuliatorius. Taip sutaupysite pinigų ir laiko.
Verta ir netgi būtina įsigyti fotoaparato dėklą, nes kaip ir kiekvieną daiktą, jį reikia saugoti nuo dulkių, smėlio, didelės drėgmės.

Fotoaparatas – tik įrankis
Jeigu norite įsigyti kokybišką fotoaparatą, jį pirkite specializuotuose buitinės technikos centruose ar fotografijos salonuose, kur dirba kvalifikuotas personalas, galintis suteikti išsamią informaciją. Venkite šališkų pardavėjų-konsultantų ir atminkite, kad vienintelio pačio geriausio fotoaparato tikrai nėra.

Visi mėgėjams skirti šiuolaikiniai skaitmeniniai fotoaparatai yra sąlyginai kokybiški ir gerai atkuria vaizdą, bet reikėtų prisiminti, kad fotoaparatas – tik įrankis. O kaip pavyks nufotografuoti priklauso ir nuo vartotojo fotografijos žinių, įgūdžių, ir net nuo to ar perskaitėte vartotojo instrukciją.

Fotoaparatas (gr. phos, kilm. photos ‘šviesa’ + lot. apparatus ‘įrenginys’) – tai optinis mechaninis arba optinis elektroninis prietaisas objektų atvaizdams gauti, erdvinį vaizdą fiksuojantis plokštumoje (šviesai jautriose medžiagose arba puslaidininkių matricoje).

Fotoaparatas išsivystė iš „camera obscura“ pirmtako, žinomo jau Antikoje. VI a. pr. m. e. Aristotelis aprašė šį fenomeną stebint Saulės užtemimą. Apie 1500 metus Leonardo da Vinči ją naudojo objektams projektuoti į popierių, drobę, o 1515 m. aprašė „camera obscura“. 1550 m. Jerome Cordan vietoje skylutės panaudojo abipus iškilų lęšį. 1650 m. „camera obscura“ jau turėjo įvairaus židinio lęšių, ją naudojo dailininkai ekspozicijoms piešti. 1840 m. J. Petzvalis (Austrija) išrado foto objektyvą. 1816 m. Naiseforas Njepsas (Nicephore Niepce) bandė užfiksuoti „camera obscura“ sudaromą vaizdą. 1826 m. pirmąją išsilaikiusią „heliografiją“ padarė N. Njepsas. 1880 m. Didžiojoje Britanijoje pagamintas pirmasis 2 objektyvų fotoaparatas, kuriame atvaizdas buvo gaunamas plokštelėje. 1888 m. JAV pradėti gaminti Kodak fotoaparatai, naudojantys ritinines fotografines juostas, 1925 m. – siaurajuostes fot. juostas naudojanti Leica, 1928 m. veidrodinis 2 objektyvų Rolleyflex, 1936 m. – vieno objektyvo Exakta. Momentiniai fotoaparatai Polaroid sukurti 1972 m., diskiniai – 1988 m.

Sandara

Šiuolaikinis fotoaparatas susideda iš tokių pagrindinių dalių:

• šviesą nepraleidžiančio korpuso;
• objektyvo, kuris vaizdą suformuoja plokštumoje;
• šviesai jautrios medžiagos fiksavimo įtaiso ekspoziciniame lange;
• užrakto, dozuojančio šviesios poveikio į šviesai jautrią medžiagą laiką.
• Diafragmos, reguliuojančios praeinančios šviesos kiekį.

Papildomos fotoaparato dalys:

• vaizdo ieškiklis, rodantis, kokią vaizdo iškarpą formuoja objektyvas ekspoziciniame lange;
• juostiniuose fotoaparatuose – kadrų skaitiklis.

Rūšys

Fotoaparatai skiriasi naudojama fotografiniu nešikliu (juosta, plokštelė ir kt.), optine sistema, vaizdo ryškumo nustatymo būdu, automatizavimo ir kt. požymiais.

Pagal optinės sistemos ypatumus skiriasi pastovaus ir keičiamo židinio nuotolio, panoraminiai (į išlenktą fot. filmą fotografuojamas 100˚ ir platesniame regėjimo kampe esantis vaizdas), stereoskopiniai (turi 2 vienodus objektyvus ir 2 sinchroniškai veikiančias sklendes; fotografijos juostoje gaunami 2 greta vienas kito esantys nevienodais kampais nufotografuoti to paties objekto atvaizdai).

Fotoaparatai skirstomi į klases:

• skaitmeniniai – tai fotoaparatai, kuriame atvaizdas gaunamas naudojant elektroninę matricą;
• plokšteliniai – naudojantys lakštines plėveles ar stiklo plokšteles (didelio formato negatyvams gauti);
• juostiniai – naudojantys suvyniotą šviesai jautrią juostą. Juostiniai būna: siaurajuosčiai 35 mm pločio fot. filmas, plačiajuosčiai 60 mm, miniatiūriniai 16 mm rečiau, 9,5 mm; diskiniai – disko formos fot. medžiaga.

Juostiniai dar skirstomi į kompaktinius, veidrodinius, tolimatinius ir bei specialios paskirties:

• Kompaktiniai (muilinės) – nebrangūs paprasti aparatai, skirti neišrankiems fotomėgėjams. Jie labai įvairūs – nuo paprasčiausių, leidžiančių gauti geras nuotraukas tik stiprioje šviesoje ir valdomų ranka, iki motorizuotų su automatiniu fokusavimu bei elektronine blykste.
• Veidrodiniai – būna dviejų arba vieno objektyvo. Fotografuojant matiniame stikle matomas vaizdas, formuojamas objektyvo, toks, koks koks jis bus nuotraukoje.
• Tolimatiniai (angl. rangefinder) – negausi profesionalams skirtų fotoaparatų grupė, kur objektyvo formuojamas vaizdas tiesiogiai nematomas: matyti tik jo imitacija vaizdo ieškiklyje. Ryškumas nustatomas, suvedant į vieną dvigubus vaizdo kontūrus. Atstumo matikliniai aparati yra daug lengvesni ir veikia tyliau nei veidrodiniai.

Specialios paskirties fotoaparatai – tai reprodukciniai, panoraminiai, aviafotoaparatai ir pan.

Veikimo principas

Kelių lęšių objektyvu, įtaisytu metaliniame arba plastikiniame įtvare, į fot. medžiagą projektuojamas vaizdas. Diafragma keičiant objektyvo angos skersmenį reguliuojamas pro objektyvą praeinantis šviesos srautas. Sklendė atveria objektyvo angą eksponavimui ir reguliuoja fot. medžiagos eksponavimo trukmę (išlaikymą). Vaizdo ieškikliu, kurio optinė sistema dažniausiai gali atlikti ir tolimačio funkciją, nustatomi fotografuojamo vaizdo rėmai (kadras) ir ryškumas. Eksponavimo trukmė nustatoma rankiniu būdu arba automatiškai naudojant eksponometrą arba lenteles (ji priklauso nuo fot. medžiagos jautrio ir apšvietos). Fot medžiagoje gaunamas neregimas fotografuojamo objekto atvaizdas .

Vaizdo ryškumas įvairiuose fotoaparatuose nustatomas nevienodai. Pastovaus židinio nuotolio fotoaparatuose jis priklauso nuo ryškumo zonos dydžio. Neveidrodiniai fotoaparatai turi tolimatinį vaizdo ieškiklį, veidrodinių fotoaparatų (jie būna 1 arba 2 objektyvų) vaizdo ryškumas nustatomas fokusavimu matiniame stikle, į kurį vaizdas nukreipiamas per objektyvą veidrodėliu, fotografuojant perstatomu į eksponavimu netrukdančią padėtį. Automatizuotuosiuose fotoaparatuose daugelis funkcijų (fokusavimas, eksponavimo trukmės nustatymas, blykstės įjungimas, filmo persukimas ir kt.) atliekama automatiškai. Mėgėjiškieji fotoaparatai neturi fokusavimo ir eksponavimo trukmės nustatymo įtaisų. Momentiniais fotoaparatais Polaroid nuotraukos padaromos per kelias minutes pačiame fotoaparate; jame naudojamas difuzinio ryškumo fot. komplektas – filmas su dviem emulsijos sluoksniais (negatyviniu ir pozityviniu) ir su ryškinimo bei fiksavimo kapsulėmis.

Kiekvieno fotografuojančio skaitmeninio prietaiso, nesvarbu ar tai būtų profesionalus veidrodinis fotoaparatas, telefonas su fotoaparatu ar interneto kamera, pagrindinė sudedamoji dalis yra matrica (sensorius), kuri šviesą paverčia elektriniais signalais. Elektriniai signalai yra apdorojami fotoaparato procesoriuje ir išsaugomi atmintinėje kaip nuotrauka.

Kalbant apie visų fotoaparatų matricas jos yra lyginamos su 35 mm (“pilno kadro”) matrica – klasikinės juostos atitikmuo ir skaičiuojama kiek kartų kiekvieno kito fotoaparato matrica yra mažesnė už pilno kadro matricą. Paprastai dauguma kompaktinių fotoaparatų (“muilinės”) naudoja 1/2.5” dydžio matricas (6 kartus mažesnes už pilno kadro), o telefonai dar mažesnes – 1/6” (14 kartų mažesnes už pilno kadro). Matricos dydis ir pagal tai, kaip tankiai joje išdėstyti pikseliai, lemia nuotraukos kokybę. Juk 8 milijonus (8 megapikseliai) šviesos jutiklių (foto diodų) galima sukišti tiek į mažą telefono kameros matricą, tiek į “pilno kadro” matricą. Tačiau nuotraukos, gaunamos iš šių matricų, labai skirsis.  Taip yra dėl to, kad labai tankiai “pridėjus” pikselių į mažą matricos plotą, atsiranda daugiau triukšmo (noise) ar įvairiausių artefaktų.

Svarbiausias didelio foto diodų  skaičiaus mažame matricos plote trūkumas – atsirandantys skaitmeniniai triukšmai, kurie ypač pastebimi fotografuojant prasto apšvietimo sąlygomis. Tikriausiai ne vienas yra pastebėjęs, kad su “muiline” (nekalbant jau ir apie telefonus) praktiškai neįmanoma fotografuoti vakare nenaudojant blykstės. Žinoma, fotoaparatų gamintojai šią problemą bando spręsti programiniu būdu – fotoaparato nuotraukų apdorojimo procesorius, prieš išsaugodamas jas, atlieka triukšmų šalinimą pagal vartotojo pasirinktas nuostatas. Tačiau šiuo metu triukšmų šalinimo algoritmai yra dar gana nepažangūs, kad galėtų turimais fotoaparato resursais per priimtiną laiką kokybiškai iš kadro pašalinti skaitmeninius triukšmus.

Kitas ne ką mažesnis didelio megapikselių skaičiaus trūkumas – kokybiškos optikos poreikis. Pastebėta, kad kuo tankiau fotoaparato matricoje išdėstyti pikseliai, tuo aukštesnės rezoliucijos objektyvai turi būti naudojami norint išnaudoti didelio megapikselių kiekio privalumus. Aukštesnės rezoliucijos objektyvai reiškia, kad nusipirkus naują fotoaparatą, reikės išleisti nemažą pinigų sumą ir Žinoma, tam tikrose fotografijos srityse (pvz. makro fotografijoje, kai reikia iškirpti didelę kadro dalį, ar spausdinant didelius plakatus) didelis pikselių skaičius yra būtinas. Tačiau daugeliui vartotojų visiškai užtenka 6-12 megapikselių fotoaparate (priklausomai nuo naudojamos matricos dydžio), o telefone dar mažiau. Tačiau žmonės ir toliau tiki gamintojų skelbiamų vis didėjančių megapikselių nauda.

Tačiau panašu, kad “megapikselių kovos” fotoaparatų rinkoje baigiasi (gamintojai pradeda intensyviau kovoti su skaitmeniniais triukšmais – kas pasiūlys mažiau triukšmo prie kuo didesnio ISO). Geriausias to pavyzdys – naujausias Canon Powershot G11 fotoaparato modelis – lyginant su pirmtaku G10 matricos taškų skaičius buvo sumažintas nuo beveik 15 megapikselių (G10) iki 10 megapikselių (G11). Taškų kiekio sumažinimas sąlygojo geresnę nuotraukų kokybę ir mažesnį skaitmeninio triukšmo kiekį prie aukštų ISO reikšmių.

Todėl “megapikselių kovos” tarp skirtingų gamintojų persikėlė į mobiliųjų telefonų rinką. Nieko nebestebina, kad, pavyzdžiui, nė poros tūkstančių litų nekainuojanti Nokia N8 turės tiek pat megapikselių, kiek ir 18 tūkst. litų kainuojantis Nikon D3s (12 megapikselių). Tačiau jų matricų dydžiai skirsis apie 15 kartų. Jau nekalbant apie nuotraukų kokybę. Manau, kad telefonuose didelis megapikselių skaičius yra tik tuščias vietos atminties kortelėje, o vėliau ir kompiuterio diske, švaistymas.

Tiesa, reikėtų užsiminti ir apie kuriamas naujo tipo matricas. Kompanija InVisage Technologies kuria naujo tipo matricas Quantum dot sensors (silikonas pakeičiamas puslaidininkiais), visų pirma skirtas telefonų kamerų rinkai, kurios pasak gamintojų turėtų būti du kartus jautresnės šviesai, o nuotraukų kokybė turėtų būti artima DSLR fotoaparatams.

Dar vienas marketingo triukas manipuliuojant vartotojų poreikiais – Full HD arba HD filmavimo galimybės įdiegimas naujuose modeliuose. Gamintojui norint įdiegti filmavimo galimybę į bet kurį fotoaparatą nereikia jokių didelių pastangų – paprastai užtenka atnaujinti fotoaparato ar telefono programinę įrangą (kartais dar prireikia spartesnio procesoriaus ar geresnio matricos aušinimo – DSLR atveju). Tačiau filmuojančio fotoaparato kaina lyginant su prieš tai buvusiu modeliu dažniausiai žymiai pakyla. O rezultatai ne visada būna labai stebinantys.

Dažniausiai neįgudę vartotojai fotoaparato vertę matuoja megapikseliais, tačiau šis kriterijus dažnai klaidina. Kas yra tie trumpiniu „Mpix“ žymimi megapikseliai? „Jie rodo, kokį vaizdą fotoaparatas sukuria iš matricos užfiksuotų taškelių, – aiškina A. Tuminas. – Skaitmeninių įrenginių kuriamą vaizdą sudaro tūkstančiai mažyčių taškelių. Kuo daugiau taškelių yra tame pačiame plote, tuo detalesnį ir ryškesnį vaizdą sukurs įrenginys. Todėl kuo daugiau megapikselių, tuo didesnį vaizdą bus galima atspausdinti ar pamatyti kompiuterio ekrane.“

Turbūt pastebėjote, kad kompiuterio ekrane priartinę nedidelės raiškos nuotraukas matote tarsi iš mažyčių kvadratėlių sudarytą vaizdą. Tai ir yra pikselių kuriamas vaizdas.„Beveik visi šiuolaikiniai fotoaparatai turi 7 Mpix. To paprastam vartotojui visiškai užtenka, o didesnio megapikselių skaičiaus reikia tik tiems, kas ketina fotografuoti nutolusius objektus: paukščius, oro balionus, dangaus ar pramogų pasaulio žvaigždes, – teigia A. Tuminas. – Megapikseliai neįgudusiems fotografams tapo itin svarbūs dėl to, kad vienu metu siūlomų fotoaparatų megapikselių skaičius augo itin sparčiai, o gamintojams pabrėžti šį skaičių buvo paprasčiausia. Iš tiesų žmogaus akis neatskirs 9 Mpix ir 10 Mpix vaizdo kokybės. Nežymų skirtumą pajusite tik tuomet, jei atspausdinsite plakato dydžio nuotrauką.“

Renkantis fotoaparatą būtina atkreipti dėmesį, kiek kartų fotoaparatas gali priartinti optinį vaizdą. Šios funkcijos vartotojui prireikia tada, kai jis nori, tarkim, zoologijos sodo narve sėdintį lokį nufotografuoti ne stovėdamas šalia, o iš toli. Optinio vaizdo priartinimo funkcija leidžia fotografuojamą objektą priartinti net 10 kartų neprarandant vaizdo kokybės.Kita vaizdo priartinimo funkcija – skaitmeninė. Ją patartina naudoti tik labai išskirtiniais atvejais, mat taip nukenčia vaizdo kokybė.

Galimybė fotografavimo parametrus nustatyti patiems reikalinga tik patyrusiems fotografams, o šeimyniniam fotoaparatui visiškai užtenka ir automatinio fotografavimo režimo. Todėl nesusigundykite, jei jus, neįgudusį vartotoją, vilios fotografavimo parametrų nustatymo galimybe.

„Norintiesiems įamžinti judantį daiktą ar žmogų, pavyzdžiui, futbolininko įvartį, badmintoną žaidžiantį vaiką ar motociklų ralio akimirkas, patartina rinktis fotoaparatą, gebantį užfiksuoti kelis kadrus be pauzės, – sako pašnekovas. – Juk turbūt ne kartą įsitikinote, kad užfiksuoti judantį objektą vienu fotoaparato mygtuko spustelėjimu – beveik neįmanoma. Toks režimas gamintojų kartais vadinamas „sportiniu“ ir yra žymimas judančio žmogeliuko paveiksliuku.“

Dar viena svarbi funkcija – galimybė fotografuoti naktį. Deja, su mėgėjišku fotoaparatu galėsite nufotografuoti tik visai šalia esančius objektus, o visa aplinka liks skendėti tamsoje. „Taip yra todėl, kad mėgėjiškų fotoaparatų blykstės yra nepakankamai galingos ir negali apšviesti didelio fotografuojamojo ploto, – aiškina A. Tuminas. – Norėdami tinkamai nufotografuoti žmogų ar objektą naktį, turėtumėte naudoti papildomą šviesos šaltinį arba bent jau patyrusiam vartotojui skirtą fotoaparatą.“

„Taip pat svarbus skaitmeninio fotoaparato elementas – vaizdo ekranėlis, – sako A. Tuminas. – Jo dydis neturi reikšmės nuotraukos kokybei, nes ekranas skirtas tik vaizdo kompozicijai pamatyti. Svarbiausia, kad ekranėlis būtų pakankamai didelis ir galėtumėte įžiūrėti fotografuojamus objektus. Optimalus ekrano dydis yra 2,5–3,5 colio.“

Kiekvienas fotoaparatas turi vidinę atmintį, saugančią nuotraukas. Tačiau tos atminties užtenka nedideliam skaičiui geros kokybės nuotraukų. Todėl jums prireiks ir didelės talpos papildomos atminties kortelių. „Jei neturite įsigiję USB jungtimi prie kompiuterio jungiamo kortelių skaitytuvo, tuomet visai nesvarbu, kokia kortelė tinka jūsų pasirinktam fotoaparatui. Svarbiausia, kiek megabaitų (MB) informacijos geba išsaugoti papildoma atminties kortelė, – tvirtina A. Tuminas. – Patartina į kelionę pasiimti kelias atminties korteles po 2–3 gigabaitus (GB) ir kasdien naudotis vis kita kortele. Taip būsite tikri, kad pametus ar sugadinus vieną iš kortelių liks bent dalis kelionės akimirkų.“

Prieš įsigydami skaitmeninį fotoaparatą atkreipkite dėmesį į tai, kiek laiko gali dirbti fotoaparato akumuliatorius. Ličio elementai – geriausias pasirinkimas. Jų nereikės dažnai įkrauti.

Apie naujausius fotoaparatus

„Canon“ EOS 40D skirtas pažengusiems mėgėjams arba profesionalams. Su 10,1 mln. vaizdo elementų CMOS jutikliu, 6,5 kadr./sek. funkcionalumo, naujai sukurta AF sistema ir 3,0” LCD su tiesioginės peržiūros režimu „EOS 40D“ yra žymiai funkcionalesnis ir universalesnis.

Fotoaparatas perima visus privalumus iš naujausios EOS technologijų platformos, kuri pristatyta šiais metais su profesionaliuoju „EOS 1D Mark III“. „Canon“ procesorius DIGIC III užtikrina neuždelstą fotoaparato reagavimą, pagerintą spalvų atkūrimą ir pasirengimą dirbti beveik be jokios delsos. EOS integruota valymo sistema apsaugo jutiklį nuo dulkių, o tvirtas magnio ir aliuminio lydinio korpusas su aplinkos sąlygoms atspariomis tarpinėmis garantuoja ilgą fotoaparato tarnavimo laiką.

Pagrindinės savybės

• 10,1 mln. vaizdo elementų APS-C dydžio CMOS jutiklis.
• 6,5 kadr./sek., atminties talpa: 75 JPEG formato vaizdų.
• Naujoji automatinio fokusavimo sistema su 9 kryžminio tipo jutiklių.
• DIGIC III vaizdų procesorius.
• 3,0“ LCD su tiesioginės peržiūros režimu.
• EOS integruota valymo sistema.
• Aiškus ir ryškus vaizdo ieškiklis.
• Pasirenkamų nuotraukos stilių („Picture Styles“) funkcija su vaizdų apdorojimo parametrais.

Greitis ir vaizdo kokybė

„Canon“ trečiosios kartos CMOS jutiklis yra pranašesnis už savo pradininkus, nes perkurti jo vaizdo elementai, kurie iki minimalaus lygio sumažina triukšmą. „EOS 40D“ išlaiko aukštos kokybės vaizdus iki ISO 1600, plečiamas iki H:3200 tokiomis situacijomis, kuriose blykstės naudoti neleidžiama arba nebūtina. Paryškintų tonų pirmenybės („Highlight Tone Priority“) funkcija suteikia galimybę vestuvių arba gamtos panoramų fotografams išgauti įvairius paryškinimus fotografuojant ISO 200 režimu – todėl ryškiau atkuriami vestuvinių drabužių, debesų ir kitų šviesių objektų tonai.

Procesorius DIGIC III leidžia fotografuoti 6,5 kadr./sek. greičiu, išnaudoti vaizdų talpyklą, kurioje telpa iki 75 didelių JPEG (17 colių RAW) vaizdų fiksuojant juos be perstojo. Vaizdai apdorojami kaip 14 bitų, kad būtų pasiektas didelis spalvų gylis, tolygūs perėjimai ir išskirtinai tiksliai atkuriamos spalvos.

Nauja kryžminio tipo AF sistema

Pagrindinė „EOS 40D“ savybė – tai naujoji 9 taškų kryžminio tipo AF sistema. Visi devyni AF taškai skirti fokusuoti horizontaliose ir vertikaliose plokštumose. Centrinis AF taškas gali tiksliai fokusuoti esant iki f/2,8 apertūrai, o aštuoni išoriniai taškai veikia esant f/5,6 parametrui. Pagal pareikalavimą specialusis AF paleidimo (įjungimo) mygtukas leidžia fotografams atlikti automatinį fokusavimą mygtuką paspaudus nykščiu.

„Olympus E-PL1“ sukurtas trokštantiems išskirtinių nuotraukų ir vaizdų, tačiau nemėgstantiems nešiotis griozdiškų fotoaparatų.Tiems, kurie baiminosi veidrodinių fotoaparatų , „Olympus“ pasiūlė PEN trečios kartos modelį, iš išorės primenantį 5-ojo dešimtmečio fotoaparatus, tačiau slepiantį neišsemiamas galimybes. E-PL1 su integruota blykste turi galimybę filmuoti HD raiška, naudoti meninius filtrus. Visiškas korpuso stabilumo užtikrinimas leidžia su visais 8 objektyvais išgauti ryškias, nesusiliejusias nuotraukas.Fotoaparate dera SLR kokybė ir lengvas dizainas. „Olympus“ pabrėžia, kad Aukštos technologijos, tačiau nenaudojanti veidrodžio, PEN konstrukcija užtikrina kad produkto darbo kokybė atitinka „didelio fotoaparato“ standartus.

E-PL1 išskirtinumas – naujos savybės:

• Lengvai suprantamas „Live Guide“• Stilingas dizainas su metaline apdaila• Galima rinktis iš 4 drąsių spalvų: juodos, baltos, šampano, raudonos• 6 intriguojantys meniniai filtrai, kuriuos galima taikyti su programine įranga prieš tai fotoaparatu padarytiems RAW vaizdams.• Patogi integruota blykstė

Veidrodinio fotoaparato (SLR) kokybės ir naujausių technologijų hibridas PEN sukuria naują fotoaparatų klasę.
E-PL1 modelyje su įmontuota blykste yra 12.3 megapikselių „Live MOS“ jutiklis padeda išgauti gražias, ryškias nuotraukas ir filmuotą medžiagą, o „TruePic V“ garantuoja išskirtinę vaizdo kokybę ISO jautrumui esant iki 3200.
Yra galimybė pasirinkti iš 25 fotografavimo rėžimų – 5 ekspozicijos režimai, i-Auto režimas, 19 sceninių režimų – nuo portreto iki saulėlydžio fotografavimo.
Nepriklausomai nuo naudojamo objektyvo, fotoaparate esantis mechaninis vaizdo stabilizatorius apsaugo nuo sukrėtimo iki 3 EV žingsnių. Aukštos raiškos AVI formato filmavimo galimybė įmanoma 30 kartus per sek. 1280×720 pikselių rezoliucijoje. Vienu paspaudimu galima įrašyti iki 7 min filmuotos medžiagos.

Naujasis “Live” vadovas leidžia lengviau nei kada nors keisti sudėtingus SLR fotoaparato efektus, pavyzdžiui, ryškumo zonos gylį. Visa tai galima stebėti 2.7 colių „HyperCrystal LCD“ ekrane su 176 laipsnių stebėjimo kampu.
„I-Sustiprinimas“ užtikrina, kad visos nuotraukos spalvos būtų ryškios ir turtingos.
„i-Auto“ režimas paprasčiausiai atpažįsta fotografuojamą objektą ar sceną, ir atitinkamai sureguliuoja nustatymus. e-Portretas pataiso veido nelygumus. 8 veidų atpažinimo ir šešėlių koregavimo technologija.

„Panasonic” pristato „Lumix“ DMC-FZ38 skaitmeninį fotoaparatą, kuriame įdiegta „AVCHD Lite“ aukštos raiškos filmavimo galimybė, suderinta su galingu 27 mm plačiakampiu 18 kartų priartinančiu aukštos kokybės LEICA DC VARIO-ELMARIT objektyvu. FZ38 fotoaparatas papildo populiarią FZ seriją, išsiskiriančią galingu optiniu priartinimu ir daugybe kūrybinių funkcijų, įskaitant ir rankinį valdymą. Be šių funkcijų, šiame fotoaparate įdiegta atnaujinta O.I.S. (optinė vaizdo stabilizavimo sistema), kurios naujasis pavadinimas yra POWER O.I.S., ir ypač spartus AF kartu su kitomis patobulintomis funkcijomis, suteikiančiomis naudotojui daug džiaugsmo ir užtikrinančiomis patogų naudojimą.

„AVCHD Lite“ užtikrina ilgalaikį filmavimą aukšta raiška (HD). Gerai apgalvotas naudojamų komandų išdėstymas, įskaitant ir nepriklausomą filmavimo mygtuką, paverčia DMC-FZ38 tikru hibridu – modeliu, kuris puikiai atlieka tiek fotoaparato, tiek vaizdo kameros funkcijas, o jo valdymas abiem veiksenomis yra tolygus ir lengvas. Nuotraukų ir HD filmų peržiūra taip pat labai paprasta. Tereikia fotoaparato SDHC / SD atminties kortelę įstatyti į „Viera Image Viewer“ (įtaisytą SDHC / SD atminties kortelės lizdą) „Panasonic“ televizoriuje ir įjungti peržiūrą. Taip pat galima tiesiog prijungti fotoaparatą papildomai įsigyjamu „mini-HDMI“ kabeliu prie televizoriaus, turinčio „Viera Link“ funkciją, ir peržiūrai naudoti nuotolinį televizoriaus valdymo pultelį.

Ypač galingo priartinimo (iki 18 kartų) objektyvas leidžia nufotografuoti ne tik nutolusius objektus, bet ir kurti dramatiškus stambaus plano vaizdus. Panaudojus papildomo optinio priartinimo (Extra Optical Zoom) funkciją, priartinimas išauga net iki 35,2 kartų. 27 mm plačiakampiu objektyvu galima aprėpti ne tik didelį plotą fotografuojant peizažus, bet ir įamžinti draugų nuotraukas viduje kur kas platesniu matymo kampu. 12,1 mln. vaizdo taškų skiriamoji geba leidžia daug kartų padidinti nuotrauką ir kartu išlaikyti neįtikėtiną vaizdo detalumą arba redaguoti nuotraukas jas apkarpant ir padidinant atskiras jų dalis spausdinimui.

Universalus fotoaparatas, geriausias pasirinkimas norintiems kokybės ir galimybių bet nenorintiems investuoti 2-3 kart. daugiau į atitinkamą veidrodinį fotoaparatą ir objektyvus. Be to šis fotoaparatas ypač tinkamas kelionėms – lengvas ir patogus.

Vaizdo jutiklis: 12.1 Mpix
Artinimas (optinis), kartais: 18
Gamintojas: Panasonic
Svoris: 0,367 Kg
Palaikomi formatai: JPEG, Motion JPEG, AVCHD
Stabilizavimo sistema: Yra, optinė
Atminties tipas: SD/SDHC
Maitinimo šaltinis: Ličio jonų baterija

Fotoaparatas Samsung EC-PL150, su dviejų ekranų funkcija galite pamatyti save 3 colių 230000 spalvų TFT LCD ir priekiniame 1,5 colių LCD ekrane prieš fotografuodami, taigi galite ir fotografuoti, ir fotografuotis vienu metu. PL150 automatiškai sufokusuos ir nufotografuos jus, puikiai užfiksuodamas akimirką.

Atsisveikinkite su trikojais. Atsilenkiantis fotoaparato korpusas sukurtas mąstant kaip tik apie tai, kaip patogiausia
nusifotografuoti pačiam. Smart Auto su scenos atpažinimu užtikrina, kad nufotografuosite kaip tik tai, ką sumanėte,
ir turėsite puikų prisiminimą.

Subtiliai persiliejančios PL150 korpuso spalvos papildo jūsų stilių, o modernus atlenkiamas korpusas pasirūpins, kad autoportretus kurti būtų kaip niekada paprasta – ir be jokių trikojų.

Jeigu labiau nei filmus mėgstate sustabdytus kadrus, bet norėtumėte prireikus turėti pasirinkimo galimybę (ir kamerą kaip tik palikote namuose), PL150 skirtas kaip tik jums. 20 kadrų per sekundę sparta nufilmuosite 1280 x 720 aukštos kokybės vaizdą. Galite naudoti ir optinio didinimo 5 kartus funkciją ir dar labiau priartėti prie fotografuojamų objektų. O jeigu reikalai pakrypsta pavojinga linkme, galite laikinai sustabdyti įrašymą. Vienintelis dalykas, ko jums nebereikės, tai nešiotis su savimi papildomos vaizdo kameros.

Sumanus albumas automatiškai sutvarko jūsų nuotraukas pagal datą, tipą, spalvą, savaites ir veidus, kad tarp 2000 kardų rastumėte kaip tik tą, kurio ieškote. Jis ieško už jus. Iš tiesų, jis gali ieškoti net veidų!

  IŠVADOS

Visi šiuolaikiniai tradiciniai fotoaparatai veikia tuo pačiu principu kaip ir senovės „Camera Obscura“. Tačiau plastikų, aliuminio ir kitų šiuolaikinių medžiagų dėka, tradiciniai fotoaparatai šiandien yra kompaktiški, nesunkūs ir patogūs naudotis.

Elektroninės statiško vaizdo kameros, vadinamos skaitmeninėmis fotokameromis, remiasi tuo pačiu funkcionavimo principu, yra mechaniškai ir optiškai panašiai sukonstruotos kaip ir analoginės tradicinės fotokameros. Tačiau vienu svarbiu aspektu skaitmeninė fotografija skiriasi nuo analoginės: skaitmeninėse fotokamerose vietoje fotojuostos yra šviesai jautrus puslaidininkis, vaizdų sensorius, kurio elektriniai signalai yra paruošiami skaitmenine forma ir vaizdų pavidalu išsaugomi atminties kortelėse.

Palyginti abiejų rūšių fotokameras ir pasakyti, kurios iš jų yra geresnės, praktiškai yra neįmanoma. Vienos jų yra geresnės vienose srityse, kitos – kitose.

Dėl savo ištobulintos vaizdo, spalvų kokybės, išlaikymo bei greičio tradicinė juostinė fotografija karaliauja panoraminių kraštovaizdžių, sporto renginių fotografavimo, meninės fotografijos srityse. Tai nulemia itin ištobulinta vaizdo kokybė, todėl jie ir naudojami ten, kur ji reikalaujama aukščiausiu lygiu. Skaitmeninės fotografijos panaudos sritis šiek tiek kita. Ji vis labiau įsigali žiniasklaidos foto žurnalistikoje, internetinės žiniasklaidos foto žurnalistikoje, asmeniniame vartojime, karinėje srityje. Nors skaitmeninė fotografija dar nesugeba pateikti itin geros vaizdo kokybės, tačiau ji turi kitų privalumų, kurie ir apsprendžia minėtas jos panaudojimo sritis. Tai – pigus fotografavimas, galimybė iškart peržiūrėti gautus kadrus, gautų kadrų persiuntimo greitis ir patogumas, skaitmeninių formatų įsigalėjimas kitose srityse, skaitmeninės visuomenės plėtra. Sunku pasakyti, kaip bus ateityje. Tačiau pastarųjų metų pardavimų tendencijos, vis tobulėjantys skaitmeniniai fotoaparatai, milžiniškos gamintojų investicijos ir pastangos rodo, kad skaitmeninės fotokameros netolimoje ateityje gali tapti lygiaverčiais varžovais tradicinei foto technikai vaizdo kokybės srityje, o kitose net ir aplenkti.