Prisijungti prie mobilaus banko žmonės nori paprasčiau, greičiau ir saugiau

Beveik ketvirtadalis šalies gyventojų mobiliąja bankininkyste nesinaudoja, nes nemoka arba neturi jai tinkamo įrenginio. Tokius rezultatus parodė DNB banko užsakymu nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa.

Tyrimas parodė, kad mobiliąja bankininkyste naudojasi 16 proc. gyventojų. Daugiausiai savo finansinius reikalus mobiliojoje programėlėje linkę tvarkyti 18-29 m. (47 proc.) ir 30-39 m. (27 proc.) amžiaus klientai. Mobiliuoju banku, nors gerokai rečiau, naudojasi ir vidutinio bei vyresnio amžiaus žmonės: 40-49 m. (17 proc.) , 50-59 m. (9 proc.), 60-69 m. (2 proc.), 70 m. ir daugiau (1 proc.)

46 proc. mobiliąją bankininkystę naudojančių apklaustųjų, siekia patogesnio prisijungimo ir finansų tvarkymo būdo. Prisijungimo saugumui prioritetą suteikia ketvirtadalis, o 16 proc. apklaustų šalies gyventojų nori prie mobiliojo banko prisijungti greičiau.

Jei bankai siūlytų visas galimybes jungtis, prie mobiliosios bankininkystės, net 47 proc. tų, kurie naudojasi ar naudotųsi, rinktųsi vieną iš greitesnių ir patogesnių priemonių – mobilųjį parašą (18 proc.), trumpąjį slaptažodį (18 proc.) arba prisijungimą piršto atspaudu (11 proc.). 48 proc. liktų ištikimi k odų generatoriams (21 proc.) ir kortelėms (27 proc.). Vos 5 proc. naudotų kodų programėlę.

„Atliktas tyrimas rodo, kad vis daugiau žmonių įvertina mobiliosios bankininkystės pranašumus – greitį, paprastumą ir patogumą. Matome tendenciją, kad netolimoje ateityje kodų kortelių naudojimas vis labiau kris, o mobilusis parašas ir kitos greitojo prisijungimo alternatyvos augs. DNB banke stebime ir kitą – mobilaus banko naudotojų ratas plečiasi kas mėnesį“, – sako DNB banko Elektroninių kanalų departamento vadovas Evaldas Ruzgys.

Pastebimas ir tam tikras iššūkis – dalis žmonių galimai norėtų savo bankinius reikalus tvarkyti mobiliuosiuose įrenginiuose, bet arba jų neturi, arba nemoka to daryti. Apskirtai kalbant, šalies gyventojai dažniausiai nesinaudoja mobiliąja bankininkystę, nes nemoka. Taip atsakė 22 proc. visų apklaustųjų. Gana didelė dalis (20 proc.) neturi galimybės – tinkamo telefono ir plano su internetu. 22,4 proc. apklaustųjų vis dar patogiau bankinius reikalus tvarkytis banko skyriuose.

Anot E. Ruzgio, atsižvelgdami į vis didėjanti mobiliųjų įrenginių naudojimą individualioms finansinėms reikmėms ir klientų norą mobilųjį banką pasiekti patogiau ir greičiau, buvo nuspręsta klientams pasiūlyti naujovę – prisijungimą piršto atspaudu.

„Tikėtina, kad laikui bėgant, atsiradus greitesnių ir patogesnių prisijungimo versijų, vis daugiau klientų išmoks bei savo kasdienines operacijas perkels į mobiliąją erdvę. Suprasdami tai, ieškome naujų būdų klientams prisijungti prie mūsų programėlės, todėl pristatome inovaciją – atpažinimą naudojant biometrinius asmens duomenis – prisijungimą prie programėlės naudojant savo piršto atspaudą“, – sako E. Ruzgys.

Tiesa, tyrimas atskleidė ir įdomią detalę, kodėl senjorai retai naudojasi mobiliosios bankininkystės programėle. Net ketvirtadalis 60-69 m. bankų klientų ir trečdalis 70-ies ir daugiau sulaukusių senjorų mobiliąja bankininkyste galimai naudotųsi, bet atsakė nemoką.

Didelė dalis apklaustų vyresnio amžiaus žmonių – 20 proc. 60-69 m. ir 27 proc. 70-ies ir daugiau sulaukusių – neturi tinkamo įrenginio arba plano su mobiliuoju internetu. Tuo tarpu tik 9 proc. visų senjorų mano, kad finansus mobiliajame banke tvarkyti nesaugu, o trečdaliui jų patogiau bankinius reikalus atlikti skyriuose.