Planšetiniai kompiuteriai

Užimtiems žmonėms reikia daugiau nei įprastam prietaisų vartotojui – greičio, patogumo ir  jei nedidelio svorio. Tai, kas atrodytų nesuderinama, telpa planšetiniame kompiuteryje. Jis turi tai, ko reikia šiai dienai daug keliaujančiam mokslininkui, keliuose darbuose dirbančiam verslininkui ar kūrybingam studentui: jis lengvas, paprastas naudoti, jame galima įdiegti daugybę reikalingų programų ir aplikacijų, kurių neturi įprasti kompiuteriai, jis padeda dirbti bei leidžia pramogauti.

Planšetinio kompiuterio paskirtis

Planšetiniai kompiuteriai, dar kasdienėje kalboje vadinami „tabletais“ ir „planšetais“, yra mobilieji įrenginiai, užimantys tarpinę padėtį tarp išmaniųjų telefonų ir nešiojamųjų kompiuterių. Ekrano dydžiu daugelis „planšetų“ labiau panašūs į verslininkų pamėgtus nedidelius nešiojamuosius kompiuterius, tačiau planšetiniai kompiuteriai neturi fizinės klaviatūros ir yra valdomi ekraną liečiant pirštais (žr. 1.1. pav.), taip pat juose veikia daugelis programėlių (applications), kurias jau esame išbandę savo išmaniuosiuose telefonuose.

Prieš kelerius metus pasirodę planšetiniai kompiuteriai nesukėlė revoliucijos, nors prieš tai daug kas tvirtino, jog jie iš esmės pakeis naudojimosi kompiuteriu įpročius. Taip pat teigta, kad planšetiniai kompiuteriai atvers naujas AK naudojimo galimybes ir vartotojams suteiks kur kas daugiau laisvės. Dėl pastarųjų teiginių galima sutikti, mat tinkamai išnaudojant planšetinio kompiuterio potencialą, galima dirbti, pramogauti ir net mokytis ne tik greičiau, bet ir patogiau. Matyt, ne be reikalo planšetiniai kompiuteriai tapo populiarūs tarp medikų, architektų, dizainerių ir daugelio kitų profesijų atstovų. Su atitinkama programine įranga[1] užpildyti medicininę kortelę, techninės apžiūros rezultatų suvestinę ir bet kokią kitą panašaus turinio ataskaitą išties paprasta. Skeptikai pasakys, jog visa tai galima atlikti ir ant paprasto popieriaus lapo, tačiau norint tuose lapuose esančią informaciją susisteminti ir apibendrinti, vis vien juos teks skenuoti ir apdoroti su specializuota programine įranga. Tuo tarpu planšetinis kompiuteris visus duomenis iškart gali išsaugoti savo duomenų bazėje, o patekęs į įmonės bevielio tinklo zoną, iškart juos perkelti į centrinę duomenų bazę. Tai tik viena iš daugelio planšetinių kompiuterių pritaikymo sričių. Nė kiek neabejojame, kad bet kuris studentas, jei tik įstengtų, taip pat mielai naudotųsi planšetiniu kompiuteriu. Juk paskaitas konspektuoti galima tiesiog kompiuterio ekrane, o pasinaudojus teksto atpažinimo įrankiais, rašytinį tekstą konvertuoti į spausdintą.

Tiesa, lietuviškų rašmenų bemaž visuose planšetiniuose kompiuteriuose naudojama „Windows XP Tablet PC Edition” operacinė sistema[2] neatpažins. Pradžioje planšetinius kompiuterius gaminančios bendrovės vylėsi, kad vartotojai labiausiai pamėgs tikruosius planšetinius kompiuterius, t. y. neturinčius klaviatūros, lietimui jautrios aikštelės ar valdymo svirtelės. Tokie „grynuoliai” atrodydavo tarsi stori LCD ekranai. Vis dėlto nešiojamųjų AK gamintojai planšetinių kompiuterių debiuto metu sugebėjo pasiūlyti ir hibridinių modelių – įrenginių, vienijančių visas nešiojamojo ir planšetinio galimybes. Ilgainiui didžiąją planšetinių kompiuterių rinkos dalį atsiriekė būtent tokio tipo kompiuteriai, dėl savo galimybės iš nešiojamojo virsti planšetiniu angliškai tiesiog vadinami „convertible”. Šiame „Naujosios komunikacijos” laboratorijoje atliktame planšetinių kompiuterių lyginamajam teste dalyvavo tik hibridai. Kalbėdami apie planšetinius kompiuterius vien kaip apie techninės įrangos rinkinį būtume visiškai neteisūs. Tai yra techninės ir programinės įrangos komplektas, veikiantis išvien. Techninė planšetinių kompiuterių pusė jokiomis revoliucinėmis ar ypač naujomis technologijomis tikrai nepasižymi. Esminė bet kurio planšetinio kompiuterio dalis yra elektromagnetinių bangų principu veikiantis ekranas ir specialus pieštukas (žr. 1.2. pav.). Tokio tipo ekranas – jautresnis ir tikslesnis nei jautrus tik mechaniniams prisilietimams.

Planšetinio kompiuterio valdymas specialiu pieštuku
Planšetinio kompiuterio valdymas specialiu pieštuku

Taigi kodėl planšetinių kompiuterių teko laukti taip ilgai? (Priminsime, jog pirmieji komerciniai planšetiniai kompiuteriai rinkoje pasirodė 2002 m. pabaigoje.) Todėl, kad ligi tol nebuvo sukurta patogi, paprasta, funkcionali ir pakankamai galinga operacinė sistema tokiems kompiuteriams valdyti. Taigi planšetinių kompiuterių pasirodymas sutapo su „Windows XP Tablet PC Edition” operacinės sistemos išleidimu. Žinant, jog planšetinio kompiuterio kūrimo procesą kartu su keliais didžiausiais kompiuterių gamintojais inicijavo būtent „Microsoft”, tai nestebina.

Tinkamos OS sistemos sukūrimas buvo pirmasis didelis žingsnis plėtojant planšetinius kompiuterius. Pamažu kompiuterių gamintojai vartotojams siūlė vis daugiau planšetinių modelių, vildamiesi, kad jie bus tiesiog graibstomi. Deja, pardavimų rezultatai gerokai nuvylė. Galiausiai prieita prie išvados, kad planšetinių kompiuterių plėtrą labiausiai stabdo jiems pritaikytos programinės įrangos stoka. Dabar situacija yra pakitusi jau iš esmės – planšetiniams kompiuteriams pritaikyta ne tik daug programų, bet ir žaidimų. Vartotojams teigiama linkme pasistūmėjo ir kaina – tik pasirodę planšetiniai kompiuteriai buvo gerokai brangesni net už pačius moderniausius nešiojamųjų modelius. Šiandien planšetinių kompiuterių kainos prasideda nuo 5000 litų, o naujausių ir įmantriausių modelių paprastai neperkopia 10 tūkstančių litų kartelės[11].

Planšetinio kompiuterio privalumai

Kitas akivaizdus planšetinio kompiuterio bruožas – lengvo svorio ir sąlyginai didelio ekrano derinys. Štai populiarusis „iPad“ tesveria 610 gramų, o turi net 9,7 colių ekraną, o „Samsung Galaxy Tab“, turėdamas 7 colių ekraną, sveria vos 380 gramų (žr. 1.1 lentelė). Akivaizdu, kad bet kurio planšetinio kompiuterio ekrane skaityti elektroninius laiškus, prezentacijas, ataskaitas ir kitus dokumentus bei suvesti įvairius duomenis yra žymiai patogiau nei išmaniojo telefono ekrane, o nešiotis jį kur kas lengviau nei bet kurį nešiojamąjį kompiuterį. Daug keliaujantiems vadovams ar mobiliai dirbantiems darbuotojams planšetinis kompiuteris tikrai pravers. Baterijos veikimo trukmė ir įrenginio pasirengimo darbo režimui laikas, atrodytų, banalūs dalykai, tačiau žmonių labai vertinami. Juk nepatogu kas porą valandų įkraudinėti nešiojamojo kompiuterio bateriją ar įjunginėti, išjunginėti įrenginį, kaskart  ilgai laukiant, kol operacinė sistema bus pasirengusi klausytis komandų. Su planšetiniu kompiuteriu paprasčiau – baterija laiko ilgai, o įsijungia ir išsijungia per maždaug tiek pat laiko, kaip ir telefonas. Negalime pamiršti ir laisvalaikio – ir vadovas ar specialistas turi atitrūkti nuo darbo reikalų, pasidomėti pasaulio naujienomis, pažiūrėti įdomų filmą, perskaityti gerą knygą ar žurnalą. Visa tai daryti planšetiniame kompiuteryje yra vienas ilgai trunkantis malonumas[3].

1.1 lentelė

„iPad“ ir „Samsung Galaxy Tab“

Planšetinis kompiuteris „iPad“Išmanusis telefonas „Samsung Galaxy Tab“
Ekranas9,7 coliai7 coliai
Svoris610 gramų380 gramų

1.3.Planšetinis kompiuteris moksluose ir darbe

Su planšetiniu kompiuteriu galima lengvai mokytis užsienio kalbų, medicinos, menų bei daugelio kitų dalykų. Parsisiųsti programėles, kurios tikrai padės lengviau išmokti naujus dalykus. Įvairių programėlių pagalba galima planšetiniame kompiuteryje laikyti visus savo užrašus, kurti prezentacijas[3] ar įsivesti svarbiausius priminimus, kad nepamirštume savo kasdienių darbų. Planšetinis kompiuteris leidžia atrodyti patraukliai prieš klientus, kai tik pirštų prisilietimais galima valdyti savo prezentacijas bei stebinti savo originalumu. Taip pat su planšetiniu kompiuteriu galima išrašyti sąskaitas, skanuoti barkodus ir daugelį kitų darbą lengvinančių funkcijų[10].

Planšetinis kompiuteris – pramoga

Pasaulyje tikrai nėra geresnio įrenginio su kuriuo būtų patogiau ir smagiau naršyti internete[4], peržiūrėti nuotraukas ar žaisti įvairiausius žaidimus (žr. 1.4. pav.). Yra begalė programų, kurių pagalba galima fotografuoti bei iškart redaguoti nuotraukas, skaityti tūkstančius nemokamų knygų, bendrauti per socialinius tinklus, bei gauti informaciją iš dominančių žurnalų ar tinklaraščių. Planšetiniu kompiuteriu gali intuityviai naudotis ir trijų metų vaikas, tad patogiau ir būti negali.

Planšetinis kompiuteris ir žaidimai

 Į KĄ ATKREIPTI DĖMESĮ RENKANTIS PLANŠETINĮ KOMPIUTERĮ

Ekranas, svoris ir apimtis

Kuo didesnis planšetinio kompiuterio ekranas, tuo daugiau vaizdo jame matysime. Reikėtų at kreipti dėmesį ir į ekrano kraštinių santykį. Planšetiniuose kompiuteriuose su 16:10 santykiu patogu žiūrėti filmus, tačiau naršyti internete ar žaisti smagiau 4:3 „iPad“ ekrane. Be to, kuo didesnė ekrano raiška, tuo vaizdas jame kokybiškesnis, geriau matomas smulkus tekstas. Planšetinį kompiuterį dažniausiai valdome paėmę jį vienoje rankoje ir baksnodami ekraną kita. Todėl, kad nepavargtume, toks įrenginys turėtų būti kuo lengvesnis. Planšetiniai kompiuteriai paprastai turi nuo 2 iki 64 gigabaitų vidinės atminties. Ją galime praplėsti įdėję „microSD“ (žr. 2.1. pav.) arba SD tipo kortelę. Tik ne „iPad“. Šis įrenginys neturi kortelių lizdo, todėl rinkdamiesi šį planšetinį kompiuterį, apgalvokime, ar mums tikrai užteks vidinės atminties[2].

Operacinė sistema ir įranga

Operacinės sistemos pasirinkimas nedidelis. „Apple iPad“ įdiegta operacinė sistema „iOS“. Likusieji planšetiniai kompiuteriai apginkluoti „Google Android“. Atkreipkime dėmesį į šios operacinės sistemos versiją. Kai kuriuose aparatuose galime rasti gerokai pasenusią „Android 1.6“. Ji turi mažiau funkcijų nei šiuo metu populiari 2.1 ar 2.2 versija. Visi planšetiniai kompiuteriai turi bevielį WLAN ryšį. Juo patogu naudotis namie ar darbovietėje. Tačiau jei mums reikia nepertraukiamo interneto, geriau rinktis modelį su 3G ryšiu. Jei įrenginį norime naudoti ir kaip GPS navigatorių, rinkimės planšetę su GPS ryšiu. Kai kurių modelių korpuso gale rasime įmontuotą kamerą. Jei nedidelė kamera yra ir korpuso priekyje, galime kalbėtis su pašnekovu matydami jį ekrane[.

 

PLANŠETINIAI KOMPIUTERIAI LIETUVOJE

Lietuvos rinka

Lietuvoje parduodami vos keli planšetiniai kompiuteriai. Daugiausiai jų galima įsigyti bendrovėje „Omnitel“: tai „Dell Streak“, „Samsung Galaxy Tab“ ir „Huawei S7“. Dar kelis modelius galime nusipirkti interneto parduotuvėje „Pixmania.lt“. „Apple iPad“ Lietuvoje parduoda „iDeal“ bei „Topo Centras“, „Topo technika“, „Elektromarkt“ ir „Avitela“. Lentelėje galime palyginti planšetinius kompiuterius.

 

Planšetinių kompiuterių palyginimas

Modelis„Apple iPad Wi-Fi 16GB“„Apple iPad Wi-Fi 3G 32GB“„Samsung Galaxy Tab“ (GT-P1000)“„Archos 101 Internet Tablet 8GB“
Ekrano dydis/ekrano raiška10 colių/1024×76810 colių/1024×7687 colių/1024 x 60010,1 colių/1024 x 600
Valdymasliečiamuoju ekranuliečiamuoju ekranuliečiamuoju ekranuliečiamuoju ekranu
Operacinė sistema„iOS 3.2“„iOS 3.2“„Google Android 2.2“„Google Android 2.2“
Programos įrašomos per„Apple iTunes AppStore“„Apple iTunes AppStore“„Android Market“, „Samsung Apps“„Archos AppsLib“
Procesorius„Apple A4“ (1 GHz)„Apple A4“ (1 GHz)ARM Cortex A8 (1 GHz)ARM Cortex A8 (1 GHz)
Vidinė atmintis/Ar galima įdėti daugiau atminties16 GB/ne32 GB/ne16 GB/taip (iki 32 GB „microSD“ lizdas)8 GB/ taip (iki 32 GB „microSD“ lizdas)
Jungtysausinių, „Dock“ausinių, „Dock“ausinių, „Dock“USB, ausinių, „mini-HDMI“
Bevielis WLAN / „Bluetooth“ ryšys„802.11 a, b, g, n“ / nėra„802.11 a, b, g, n“ / nėra„802.11 a, b, g, n“ / yra (3.0)„802.11 b, g, n“ / yra (2.1+EDR)
3G / GPS ryšysnėra / nėrayra / nėrayra / yranėra / nėra
Pokalbių kamera / fotoaparatasnėra / nėranėra / nėrayra / yrayra / nėra
Matmenys (ilgis x plotis x storis)24,3 x 19 x 1,3 cm24,3 x 19 x 1,3 cm19 x 12,1 x 1,2 cm27 x 15 x 1,2 cm
Svoris666 gramai666 gramai380 gramai480 gramų
Ypatybės„Apple iPad“ yra lengvai valdomas, siūlo gerą vaizdo kokybę bei ilgą baterijos veikimo laiką. Trūkumas: negalima padidinti atmintiesbrangesnis „iPad“ modelis turi 3G ir GPS ryšį bei dvigubai daugiau atmintiestai pagrindinis „iPad“ konkurentas. „Galaxy Tab“ irgi siūlo puikią vaizdo kokybę ir ilgą akumuliatoriaus veikimą, Gaila, kad šis aparatas yra labai brangus.šis 10 colių planšetinis kompiuteris kainuoja vos 1260 litų. Gaila, kad jame mažai atminties nėra 3G ryšio bei GPS

 

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Jei tam neprieštaraujate, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikimą bet kada galėsite atšaukti interneto naršyklėje ištrindami įrašytus slapukus. Sutinku Sužinoti daugiau