Kriptovaliutos galimybės ir grėsmės

Pinigus daugelis laiko vienu iš vertingiausių dalykų pasaulyje, dažnai ir pačiu svarbiausiu gyvenimo tikslu. Dauguma įvairių šalių gyventojų sąveikauja su pinigais beveik visose savo gyvenimo srityse: eina pas kirpėją, perka daržoves ar investuoja į savo būstą. Pinigai visada yra reikalingas vienetas šiuolaikinėje ekonomikoje prekėms įsigyti arba paslaugoms teikti. Istorijoje pinigai turėjo daugybę formų, o seniausia jų – paprastieji mainai tarp žmonių.  Neturėję visuotinai pripažintos valiutos, žmonės tiesiogiai mainydavo vieną daiktą už kitą, ar tai būtų karvės mainymas į arklį ar kruopų keitimas į duoną. Tačiau šis būdas yra labai neefektyvus ir neveiksmingas, nes norint rasti tai, ką žmogus nori gauti už, pvz., arklį, kurį yra pasiryžęs mainyti, gali būti gana sudėtinga. Tai laikui bėgant nulėmė, kad atsirado nauja prekių mainymo sistema. Įvairius daiktus, pvz., ginklus ar gyvūnų odą mainyti neretai būdavo ganėtinai sudėtinga. Maždaug 600 m. pr. kr. pirmoji oficiali valiuta buvo įgalinta.

Kalama valiuta tuomet buvo gaminama iš sidabro ir aukso mišinio, štampo pagalba ant monetos buvo spausdinamas paveikslėlis, kuris parodydavo kiek valiuta būdavo verta. Pirmąsias monetas gamino Lidijoje (šiuolaikinėje Turkijoje) Karalius Alyattas, po kurių šalies prekyba pradėjo augti labai staigiai, todėl imperija tapo viena iš turtingiausių Mažojoje Azijoje. Apie 600 m. Pr. kr. Kinai pradėjo kurti popierinius pinigus ir tokiu būdu atsisakyti iš monetų, tačiau Europiečiai šią madą perėmė kur kas vėliau. Galų gale įsikūrė bankai, kurie  gamino popierinę valiutą, kad žmonės galėtų iškeisti monetas į ją (Beattie, A. 2015). Laikui einant spausdinta valiuta pakeitė geležines monetas, kuri iki šiol yra plačiai naudojama mūsų.

Popierinės valiutos patekimas į rinką privertė atsisakyti primityvių baterinių mainų. Atitinkamos kainos nustatymas prekei, paslaugai ir mainymasis pinigais pasidarė daug paprastesnis, nei archaiškas atsiskaitymo būdas. Tai suvokę žmonės lengvai ir greitai priėmė tokį būdą. Šiuolaikinėje ekonomikoje pagrindinė valiuta yra realūs materialūs pinigai, teisėta mokėjimo priemonė, kurią saugo vyriausybė, taikydama reglamentus ir leisdama įstatymus, kurie sukuria unikalią vertę pinigams. Dabar pinigus teikia šalių centriniai bankai, kurie stabilizuoja valiutą ir ją leidžią pagal nustatytas pinigines teises. Technologijoms ir naujovėms klestėti, atsirado nauji pinigų gaminimo būdai (Simpson, S. 2015)

Pati naujausia ir prieštaringai vertinamų piniginių naujovių yra kriptovaliutos – internetinė valiutos forma, kuri dažnai vadinama skaitmeniniais pinigais ar elektronine valiuta. Svarbiausia kriptovaliutos ypatybė yra ta, kad ji nėra išleista centrinio banko, taip pat neapsaugota teisiniais reglamentais ar įstatymais, dėl to ją sudėtingiau reguliuoti valstybės įsikišimu.  Pirmoji ir bene plačiausiai žinoma kriptovaliuta yra “Bitcoin”, kuri buvo paleista 2009 metais. Kadangi Bitkoinas yra plačiausiai žinoma ir naudojama pasaulyje kriptografinė valiuta, šiame straipsnyje aprašysime kas yra kriptovaliuta ir „Bitcoin“, kodėl ji turi vertę, kokia yra jos ateities perspektyva ir ar ji gali tapti pakeisti tradicinę valiutą.

Kriptovaliuta ir „Bitcoin“

Inovacijos ir įvairūs išradimai padarė pinigų pervedimą naudojant internetinę valiutą įmanoma tarp bet kokių organizacijų ir bankų.  Šios skaitmeninės valiutos naudoja „peer-to-peer“ tinklus ir programinę įrangą su laisvai prieinamu šaltinio kodu, kad galėtų perskirstyti ir kesti valiutą. „Bitcoin“ ir kitos panašios kriptovaliutos yra vadinamos kriptografinėmis valiutomis, nes pagrindiniai algoritmai ir saugumas, kurie glaudžiai susiję su skaitmeniniais kriptografiniais algoritmais (Dwyer, 2014).

Skaitmeninių pinigų laikymas ir saugojimas yra panašus į dabartines debit elektronines korteles, tačiau realus skirtumas yra tai, kaip valiuta gali būti perduodama be bankų ir valstybės įsikišimo. Valiuta yra visiškai decentralizuota, o priešingai nei pinigų atveju, valstybė negali paveikti šios valiutos vertės (Dwyer, 2014 m.)

Pirmoji sukurta kriptovaliuta yra „Bitcoin“. Ją sukūrė kūrėjas arba kūrėjų komanda pavadinimu „Satoshi Nakamoto“. Valiuta naudoja SHA-256, JAV nacionalinės saugumo agentūros sukurtą kriptografinę sistemą (Graydon, C.) Šiuo metu kriptografinę „Bitcoin“ yra labiausiai paplitęs ir žinomiausias skaitmeninės valiutos tipas, kurio bendra vertė yra 3,069 milijardai dolerių ir daugiau nei 13 milijonų visų apyvartoje esančių bitų. Kiekvienas sukurtas „Bitcoin“ turi asociaciją su tam tikru raktu arba adresu, kuris kiekvieną Bitcoiną išskiria. „Bitcoin“ perkėlimas laikomas įvykusiu tada, kai vienas Bitcoinas persikelia iš vieno adreso į kitą. Vieša duomenų bazėje yra įrašomas kiekvienas toks atsitikimas arba valiutos nupirkimas. Duomenų bazė vadinama „block-chain“1. Kiekvienas Bitcoinas egzistuoja duomenų bazėje, todėl jokių monetų ar popierinė valiuta nėra būtina. Kriptovaliutos paklausa priklauso nuo „kasybos“. Kiekvienas atskiras Bitcoinas yra įtraukiamas į duomenų bazę per šį kasybos procesą (Dwyer, 2014 m.).

Kriptovaliutos kasimas yra atliekamas naudojant kompiuterį,  kuris yra išmatuojamas hashe‘ais per sekundę. Kiekvieną kartą kai kas nors sėkmingai išsprendžia bloką ir iškasa bitcoiną, yra sukuriamas naujas hash2. Visa Bitcoin esmė yra pastatyta ant hash funkcijų. Galingi kasimo kompiuteriai yra naudojami efektyviam Bitkoino kasimui, tačiau tai eikvoja daug išteklių – elektros (Dwyer, 2014). Laikui bėgant, vis mažiau ir mažiau Bitcoin‘ų bus įmanoma gauti iš kasybos, nes duomenų algoritmai darysis vis sudėtingesni ir sudėtingesni. Kasimo procesas taip pat laikui bėgant darysis sudėtingesnis, nes duomenų segmentai darysis sudėtingesni, todėl jiems išspręsti bus reikalinga vis daugiau kompiuterinių išteklių.  Atlygis už iškasta Bitcoin‘ą buvo 50 bitų, tačiau dabar yra vos 25 bitai. Taigi kasimo procesas tampa vis mažiau pelningas laikui bėgant, o Bitcoin‘ą iškasti ateityje darysis vis sunkiau (Europos Parlamentinių Tyrimų Tarnyba, 2014 m. ) Jeigu žmogus, kuris nori pradėti kasti kripovaliutą, neturi specialiai suprojektuoto kasimo kompiuterio, „hash“ kasybos proceso kaina yra didesnė, nei iškasto Bitcoin‘o kaina. Paprastai tariant, kriptovaliutos kasimas yra kaip konkursas. Daugybė kasėjų dirba kartu, kad surastų vieną „hash“.  Išspręsti „skaičiavimo“ algoritmai yra įrodymai, kad kasėjai sėkmingai iškasė vieną bloką.  Yra nustatytas maksimalus įmanomas iškastas Bitcoin‘o kiekis – 21 milijonas. Per kasybos procesą, Bitcoin‘as yra pridedamas prie bloko grandinės. Tokiu būdu tai veikia kaip įrodymas, kas asmuo turi nuosavybės teisę į iškastą Bitcoin‘ą ir tai yra saugoma blokų grandinėje, Bitcoin‘o cirkuliacinėje duomenų bazėje. Bitcoin‘ų savininkai naudoja skaitmenines pinigines, kad galėtų sekti savo turimą skaitmeninį pinigų balansą ir įvairius sandorius . (Dwyer, 2014 m.)

Pačią piniginę galima palygint su „Excel“ skaičiuokle, kurioje yra įrašai ir savininko pinigų likutis. Piniginėje pačių Bitcoin‘ų nėra. Bitcoinai yra tik paminimi, nes visi jie yra saugojami kiekvieno vartotojo privačiame skaitmeniniame rakte. Jeigu kompiuterinis sukčius gautų priėjimą prie kažkieno privataus skaitmeninio rakto, jis galėtų pavogti visas kriptovaliutas, todėl yra labai svarbu saugoti savo duomenis ir niekad, jų neperduoti.

Kodėl kriptovaliutos turi vertę?

Viena iš didžiausių problemų, susijusių su skaitmenine valiuta, yra ta, kad kompiuterio bitus galima lengvai sukurti ir dauginti. Norint, kad ekonomikoje valiuta veiktų, ją turi būti labai sunku dauginti. Be to, norint, kad valiuta turėtų vertę, valiuta turi būti apsaugota nuo apgavysčių, kai vienas jos vienetas keliauja tarp skirtingų savininkų daugybę kartų. Skaitmeninės valiutos atkūrimas yra daug lengvesnis nei fizinės valiutos. Šios problemos sprendimas yra patikimo centrinėmis institucijomis, kurios registruoja operacijų kiekį ir kurios patvirtina kiekvieną įvykdytą sandorį. Didžiausia kriptografinė valiuta „Bitcoin“, pasirinko kitą būdą šiai problemai sustabdyti (Dwyer, 2014 m.). Sandorsi su Bitcoin vykdomas griežtai tarpusavio vartotojų tinkluose, kuriose nėra kitų institucijų ar centrinės valdžios, kurios turėtų patvirtinti šiuos mainus. „Peer-to-peer“ tinklas yra ryšys tarp dviejų asmeninių kompiuterių, kurie gali sąveikauti arba tarpusavyje patys atlikti sandorius, nesijungdami prie atskiro serverinio kompiuterio (Cope, J. 2012 m.). Bitcoin taip pat remiasi atvirojo kodo programine įranga. Tai reiškia, kad programavimo kodui taikoma mažai, arba išvis netaikoma jokių autorinių teisių ir jį gali naudoti, redaguoti ir platinti žmones iš bet kurio pasaulio krašto. Šis atviras šaltinis yra panašus į „Peer-to-peer“ tinklus, nes plėtrą vykdo dalyviai, pavyzdžiui, programuotojai, o ne centrinis veikėjas (Dwyer, 2014m.) Naudodami šį atvirojo kodo metodą ir „peer-to-peer“ tinklus, Bitcoin sugebėjo naudoti identifikavimo priemones, skirtas atkūrimo problemai išspręsti. Kaip minėta anksčiau, visi sandoriai su Bitcoin yra įrašomi į duomenų bazę, vadinamą blokų grandine. Daugelis svetainių saugo blokų grandinės kopijas, kurios yra nuolat atnaujinamos. Kadangi Bitcoin sėkmingai kovojo su reprodukcijos problemomis, ši valiuta gali turėti didelę vertę. Tačiau, kad valiuta būtų vertinga, ji taip pat turi turėti paklausą. (Dwyer, 2014 m.)

Viena iš pagrindinių priežasčių naudoti skaitmeninę valiutą yra mažos transakcijų išlaidos. Pervedant pinigus iš vienos sąskaitos į kitą, nereikalauja jokių fizinių pinigų. Tai yra padaroma akimirksniu. Taip pat sunku yra uždrausti žmonėms mainytis kriptovaliutą į tikrą valiutą savo šalyse. Valiutos paklausa truputį didėja dėl galimybės žmonėms išvengti valstybės įsikišimo į jų pinigus. Kita skaitmeninės valiutos paklausos priežastis yra anonimiškumas (Dwyer, 2014 m.) Kitas kriptovaliutos paklausos šaltinis yra žmonės, norintys dalyvauti internetinėse juodosiose rinkose, naudojant Bitcoin anonimiškumą. „The Silk Road“ internetinė anoniminė prekyvietė, yra viena iš tokių juodųjų rinkų pavyzdžių. Jie naudojo Bitcoin‘ą kaip pagrindinę valiutą. Ši prekyvietė buvo naudojama vyriausybei kontroliuojamų medžiagų ir neteisėtų narkotikų pardavimui, kai sandoriai buvo paslėpti už Bitcoin anonimiškumo ir siunčiami bet kurioje pasaulio vietoje. Nikolos Kristeno knygoje, parašyta, kad visų pardavėjų pajamos buvo maždaug 1,2 mln. JAV dolerių per mėnesį. Toje pačioje knygoje Christin, apskaičiuodamas statistinius duomenis, naudodamas 29 dienų slenkantį vidurkį, nustatė, kad „The Silk Road“ sudarė apie 4,5% iki 9%,  visų Bitcoin mainų. Kai FBI užėmė šią prekyvietę, Bitcoin kaina nedelsiant sumažėjo (Christin, 2015 m.) Tai rodo, kad apeliacija ir kryptinė valiuta kyla dėl jos anonimiškumo ir naudojimo nelegaliuose sandoriuose. Nors Bitcoino produktai iš esmė nėra anonimiški, savininkai gali imtis priemonių paslėpti savo sandorius, ypač per tarptautinius Bitcoin mainus (Dwyer, 2014 m.)

Bitcoin‘o keitimo kaina turėjo aukštą didėjimo lygį. Pirmasis sandoris „Mt. Gox“ biržoje 20 Bitcoinų buvo parduoti už 0,04951 $. Remiantis bitcoincharts.com statistika, dabartinė ( 2018-04-20) kaina yra 8,800$. Per šį laikotarpį, buvo įvykę labai daug pykčių dėl bitcoino vertės, ji buvo šoktelėjusi nemažai ir nemažai kritusi.

Grafike Nr. 1 mes galime pamatyti Bitcoin kainų šuolius ir kritimus. Jo kaina gruodžio 17 dieną pasiekė rekordą. Vienas Bitcoin‘as kainavo – 17,900$


Grafikas Nr. 1

Atsižvelgiant į šios kainos nepastovumą, kaip parodyta grafike, galima teigti, kad Bitcoin paklausa kyla dėl didelės rizikos investicijų, o ne kaip pati valiuta. Be to, mažiau nei 1000 žmonių turi beveik 50% viso apyvartoje esančius kriptovaliutos bitų. Tai galėtų turėti poveikį Bitcoin kainai, ypač jeigu rinkoje būtų trūkumas bitų produktų (Europos parlamentinių tyrimų tarnyba, 2014 m.)

Kriptovaliutų, tokių kaip „Bitcoin“ turės didelę vertę tik tokiuose tinkluose kaip „peer-to-peer“, jeigu išspręs jų identifikaciją ir lengvo perdirbimo problemą. Pinigų pervedimas skaitmeniniu būdu yra labai pigus ir greitas, jis gali būti naudojamas siekiant apeiti vyriausybės įsikišimą, o jo kaina yra labai nepastovi, dėl kurių priežasčių atsiranda kai kurių investuotojų susidomėjimas. Valiutos paklausą lemia žmonių įsikišimas, kurie nori išleisti pinigus juodosiose rinkose, panaudodami Bitcoino anonimiškumą.

Bitcoin pažeidžiamumas

Bitcoin tinklo decentralizuotas tinklas apsaugo šią valiutą nuo išpuolių. Decentralizuota sistema gali geriau apsaugot save nuo išpuolio, bet ji nėra visiškai nepažeidžiama. Kai kurie išpuoliai prieš Bitcoin teoriškai yra įmanoma. „Massive Bitcoin thefts, 2013“ tyrimai parodė, kad Bitcoin kasėjai yra daugiau išleidę ant kompiuterinės technikos Bitcoin‘ ui kasti ir suvartoję daugiau elektros energijos, nei visa Bitcoin valiuta yra verta. Laikui einant Bitcoin kasybos darysis tik mažiau vertingesnės, kol galų gale kasti šią kriptovaliutą pasidarys nevertinga. Visi vartotojai, kurie kasė kriptovaliutą, bandė kovoti su šia problema sutelkdami savo visų išteklius kartu, sukuriant bendrą energiją, kad padidintų sistemų skaičiavimo galią ir taip pakeltų valiutos vertę (Europos parlamentinių tyrimų tarnyba 2014 m.) Teoriškai sukaupiant tokius didelius išteklius kaip šis pavyzdys, bendras subjektas galėtų kontroliuoti didžiąją kasybos dalį (daugiau kaip 50% vieno ūkio subjekto) ir taip kontroliuoti bendrą tinklą ir manipuliuoti blokų grandine. Šis būdas yra vadinamas 51% Tai sudarytų galimybę keisti sandorius ir išleisti žmonėms tuos pačius Bitcoin‘us kelis kartus (dar kitaip žinoma kaip dvigubo išleidimo problema). Tačiau šią problemą sutvarkė Bitcoino protokolo kūrėjai. Kriptovaliutos kasyba yra jau suprojektuota taip, kad nuolatos keistų šaltinius iš kurių galima kasti bitcoiną, kad individams nepasikartų galimybė gauti pranašumą ir galimybę naudotis 51% ataka. Kadangi kompiuterinės technologijos nuolat tobulėja, tai didina norą Bitcoin kasėjams surasti naują būdą, kaip galima būtų atakuoti sistemą ir gauti nelegalios naudos iš jos. Kita problema susijusi su Bitcoin‘ais, yra dulkių sandoriai (angl. Dust transactions) („Massive Bitcoin thefts, 2013 m.)

Dulkių sandoriai, kitaip vadinami tarnavimo užpuoliku atsisakymu (angl. Deniel Of Service – DOS), yra išpuoliai, kurie nutraukia paslaugą. Anksčiau į vieną naudotoją buvo įmanoma siųsti kelis minimalius 0,0000112 dolerio sandorius, kurie galėtų užpildyti ir išpūsti blokų grandinę, padaryti ją per didelę ir sugadinti visą tinklą. Ši problema buvo pakoreguota kūrėjams, nustatydama fiksuota limitą dėl operacijų, kurias leidžiama siųsti vienam klientui sumą, tačiau vis dar yra talentingų kodų įsilaužėlių grėsmė mažinti arba labai apkrauti tinklą. Kadangi Bitcoins ir Kripto valiutos yra kodais pagrįsta valiuta, visada egzistuoja pavojus, kad bus naudojami išpuoliai. (Bradbury, D, 2013 m.). Bitcoin buvo daugybėje elektroninių nusikaltimų dėmesio centre narė. Pavyzdžiui Sheep prekyvietėje („Sheep Marketplace“) – tai rinka, atidaryti „Silk Road“ juodosios rinkos uždarymo metu. Svetainė paskelbė apie saugumo sistemos pažeidimą ir galiausiai atsijungė, praradusi daugiau nei 40 mlrd. Dolerių. Žmonės manė, kad svetainė buvo sukurta nesąžiningais ketinimais apiplėšti jų Bitcoin naudotojus. Atsižvelgiant į anoniminį kripto valiutos sistemos pobūdį, gali būti neįmanoma nustatyti šių vagių. Daninjoje Bitcoin mokėjimo procesorius turėjo saugumo sutrikimų, dėl kurių bendrovė tuo metu prarado kasėjams skirtą 1 milijardą dolerių. („Massive bitcoin thefts, 2013). Didžiausias tarptautinis Bitcoin mainų birža „Mt. Gox“ taip pat buvo nulaužta internetinių vagių įtaka. Kadangi Bitcoin koregavimo sistema yra viešai prieinama, ji yra nuolat tobulinama kūrėjų. Per šį procesą gali atsirasti naujų klaidų, kuriomis įsilaužėliai gali pasinaudoti, kad užpulti tinklą. Nors daugelis žmonių prieš paleidimą kruopščiai išnagrinėja šaltinio kodą, yra visada tikimybė, kad atsiras pagrindinių saugumo spragų, nes jas tiesiog gali būti sunku pastebėti (Bradbury, D, 2013).

„Mt. Gox“, kuris vienu metu buvo laikomas Bitcoin prekybos viršūne, buvo įvertintas kaip 70% pasaulio kripto valiutų sandorių ir kodų atakų tinklapis. „Mt. Gox“ tinklapis sutriko ir nebeveikė po daugybės atakų, po kurių prarado daugiau nei 700,00 bitcoinų. Ši ataka yra didžiausia skaitmeninės valiutos vagystė istorijoje. Su didžiausiomis tarptautinėmis biržos bankrotu išnyko šimtai milijonų dolerių vertė bitcoinų. Tai buvo decentralizacijos problemos pradžia (Schumpeter, 2013 m.).

Kadangi valiuta yra skirta decentralizuota, kad būtų užkirstas kelias bet kokiems trukdžiams, ji taip pat neturi savo saugumo garantijoms kurią turi kitos valiutos. Kai Mt. Gox prekyvietė sugriuvo, į pagalbą neatėjo joks kitas kito subjekto ar finansų reguliatoriaus. Visi pinigai buvo prarasti, o joks draudimas nuo tokių nelaimių neapsaugo. Tai rodo akivaizdžią Bitcoin ir kripto valiutos problemą – po nuostolių nėra jokio draudimo ar garantijos, taip pat yra didelė atakų rizika, nes žmonės šiuolaikiniame pasaulyje gauna vis daugiau žinių apie kompiuterines technologijas.

„Bitcoin“ naudojimas verslo pasaulyje

Žmonės kasdien naudojasi virtualiomis valiutomis, todėl šis reiškinys nėra visiškai naujas reiškinys. Pavyzdžiai gali būti įvairūs, nuo kredito kortelių apdovanojimo taškų iki oro linijų paslaugų ar kompiuterinių žaidimų. Tai yra decentralizuota Bitcoin tarpusavio funkcija, suteikianti jai unikalių savybių. Įmonės ir korporacijos nuolat ieško naujų būdų ir naujovių, kaip būtų galima šią valiutą panaudoti prekyboje. Bitcoinai turi tam tikrų privalumų ir trukumų verslo pasaulyje. Bitcoino valiuta yra apsaugota nuo šalies nestabilumų. Ši valiuta yra skaitmeninė valiuta, todėl paprastoji valiuta yra jos konkurentė, kurios yra apsaugotos šalies ekonominiu stabilumu ir problemomis kaip šalies palaikymu. Bitcoin kaina yra labai nepastovi, kuri svyruoja nuo tam tikrų spekuliacijų, žiniasklaidos naujienų, nes valiuota vis dar vystoma visame pasaulyje. Įvairios korporacijos tokio nepastovumo nepalaiko, todėl, virtualiai valiutai trūksta likvidumo, kas reikštų, kad ją panaudoti vietoj paprastos valiutos būtų sunku. Jeigu dauguma įmonių pradėtų efektyviai prekiauti Bitcoin‘ais ar kita skaitmenine valiuta, tai sukeltų didelius pasiūlos ir pusiausvyros sutrikimus, kas dar labiau didintų kainų nepastovumą (Bob, S, 2013 m.)  Valiutai taip pat trūksta formalizuotos rinkos (Bob, S, 2013 m.) Decentralizavimas, kuris yra vienas iš pagrindinių valiutos projektų taip pat riboja korporacijų pasirinkimus sandorio metu. Tai padidins sandorio kainą, nes daugiau laiko reikalauja korporacijos už kiekvieną sandorį. Suaugamo stoka ateina su decentralizacija, taip pat yra didelė korporacijų rizika. Jei kažkas yra negerai, korporacijos neturės pagalbos šaltinio. Tai padidins vagystės riziką, nes ji turės daug didesnį poveikį ir didesnę bankroto riziką. Vienas iš tokių pavyzdžių būtų skaitmeninės valiutos prekybos biržos „Mt. Gox“ griūtis. (Bob, S, 2013 m.) Virtuali valiuta, tokia kaip Bitcoin, nors ir ji yra decentralizuota, ji yra neapmokestinama. Šia valiuta negalima atsiskaitinėti įmonėms už darbuotojų atliktą darbą, nes tokiu būdų būtų išvengta mokesčių. Taip pat kriptovaliuta tiksliai neparodys įmonės kapitalo. Islandijoje tokia kapitalo kontrolė buvo įgyvendinta po 2008 m. krizės. Tikslas buvo užkirsti kelią tolesniam Islandijos kronos nusidėvėjimui. Kapitalo kontrolė suteikia namams ir korporacijoms ribotas investicijų galimybes tarptautiniu mastu Pirkdami didžiąją užsienio valiutos sumą Islandijos krona buvo negalima naudoti su šiais patikrinimais, kurie iš pradžių buvo trumpalaikiai, bet dabar truko ilgiau nei šešerius metus. Nuo to laiko, įmonės ir investuotojai bandė apeiti šią kontrolę, nes tarptautinės investicijos gali būti labai pelningos (Björn Ingi Björnsson, 2014 m.). Bitcoin šiuo metu nėra laikoma oficialia valiuta nei Islandijoje, nei bet kurioje kitje šalyje. Investuotojai gali pirkti bitcoinus su savo šalies valiuta. Tuomet bitcoinus bus galima išvežti iš šalies ir parduoti už užsienio valiutą. Tačiau šis metodas Islandijos investuotojams netaikomas, kai naudoja užsienio valiutą. Islandijoje draudžiama prekiauti ir naudoti Bitcoin valiutą. Bitcoinai negali būti naudojami kaip būdas apeiti Islandijos investuotojų kapitalo kontrolę. (Europos parlamentinių tyrimų tarynba, 2014 m.)

Šis metodas buvo populiarus Kinijoje, kur taip pat griežtos taisyklės reglamentuoja užsienio valiutos tiekimą ir keitimą. Vėliau Kinijos vyriausybė pataisė įstatimus, kuriais Bitcoin sandoriai tapo žymiai sunkesni, taip pat uždraudė korporacijoms priimti šią valiutą. Todėl sunku nustatyti, kaip efektyviai Bitcoin gali apeiti kapitalo valdymą, bet teoriškai tai yra įmanoma. (Björn Ingi Björnsson, 2014 m.).

„Bitcoin“ reguliavimas

Dėl anoniminio valiutos pobūdžio, Bitcoin turi pagrindą naudoti neteisėtai tokios veiklos kaip vagystės, pinigų plovimas ir mokesčių slėpimas. Keletas vyriausybių nustatė griežtą valiutos kapitalo kontrolę, o daugelis ją įtraukė į mokesčių įstatymus. Centriniai bankai aplink pasaulį įspėjo vartotojus apie riziką, susijusią su tokia valiuta kaip vartotojų trūkumas apsaugai ir dideles išlaidas. Tyrimai dėl apgaulingos veiklos su valiuta yra ribota dėl valiutos anonimiškumo, dėl kurios sunku gauti duomenis (Europos Parlamentinių mokslinių tyrimų tarnyba, 2014 m.) Prekybininkų identifikavimas yra sunkus, nes sandoriai nereikalauja banko sąskaitos, o jokios trečios šalies organizacijos šiame įvykyje nedalyvauja.  Bitcoin turi galimybę išvengti mokesčių, bet didelė tikimybė, kad to padaryti nepavyks, nes apyvartoje cirkuliuoja limituotas kiekis pinigų didelėmis sumomis. Saugumo ekspertai nerimauja, kad narkotikų karteliai naudojosi šia skaitmenine aplinka „švariai“ paslėpti gautą pelną ir techniškai įgudę nusikaltėliai gali ateityje sugalvoti dar daugiau budų kaip galima paslėpti pinigus ir apeiti sistemą. Pirmasis bitcoin pinigų plovimo areštas buvo padarytas JAV 2014 m. sausio mėnesį, pradėjus taikyti kovos su pinigų plovimo taisykles, taikomam Bitcoin naudojimui. ES nenustatė konkrečių Bitcoin įstatymų. Didžiausias Bitcoin reguliavimo iššūkis, kad ši valiuta negali būti laikoma legali  ir teisėta mokėjimo priemone arba prekė. Japonija paskelbė, kad tai yra prekė, o JAV paskelbė tai kaip nuosavybę, o Vokietija kaip nuosavus pinigus. Sunkiausia susivarkyti su šia problema seksis šalimis, kuriose vyrauja stipri pinigų politika, tokiose kaip Kinijoje arba Islandijoje (Europos Parlamentinių Tyrimų Tarnyba, 2014 m.)

Kinijoje žmonės gali laisvai prekiauti Bitcoinais, tačiau bankai to daryti negali. Bitcoin naudojimas yra draudžiamas tarp juridinių asmenų taip pat ir Rusijos Islandijos piliečiams. Vokietijoje, Suomijoje, Japonijoje ir JAV, pajamos nuo kasimo ir prekybos kripto valiutomis yra apmokestinama, tačiau bankams Japonijoje prekiauti Bitcoinais yra uždrausta. (Europos Parlamentinių Tyrimų Tarnyba, 2014 m.) 

„Bitcoin“ kaip investicijos naudojimas

2013 m.  „Bitcoin“ kaina išaugo eksponentiškai o žiniasklaida pranešė apie daugybę žmonių, kurie dėl Bitcoin investicijų tampa labai turtingi. Chen Y. Wu mokslinis tyrimas ir Vivek. K. Pandey ištyrė Bitcoins galimybę investuoti į portfelį. Jie bandė ištirti ar Bitcoin galėtų veikti kaip įprasta valiuta ir tai padarė išnagrinėję kasdieninių grąžinimo koreliaciją su kitomis pagrindinėmis valiutomis, atsargomis, nekilnojamuoju turtu, keliais indeksais ir auksu. Tyrime buo padaryta išvada, kad dėl ribotų kasdieninių Bitcoin transakcijų, ši valiuta negalėtų tarnauti kaip pagrindinė arba pusiau pagrindinė valiuta atsiskaitymams. Parduotuvės, kurios priima Bitcoin valiutą vis dar neatsisako paprastosios valiutos, o Bitcoin kainos kintamumas vis dar rodo, kad valiuta yra labai rizikinga. Straipsnyje laikoma, kad Bitcoin yra labiau nelikvidus finansinis turtas, o ne veiksminga valiutos keitimo priemonė. Tačiau, Bitcoin, Atrodo, kad pradeda diversifikuoti investicijų portfelį (Wu, C, Vivek, K. 2013 m.)

Analitiniame darbe buvo padaryta išvada, kad visų pagrindinių valiutų ir pagrandinių turto klasių dienos grąža neturėjo jokio poveikio Bitcoin gražinimui. Chen‘as ir Vivek‘as nustatė, kad bitcoin produktai, kurie yra pridedami prie investicijų portfelio, padidino grąžą ir sumažino nuostolių riziką. Taigi galima daryti išvadą, kad Bitcoins veikia kaip finansinis turtas ,kuris didina portfelio efektyvumą ir didiną diversifikaciją dėl išskirtinių jos savybių, kurios kyla iš pačios rinkos (Wu, C, Vivek, K. 2013 m.)

Finansinis įrankis Bitcoin yra pernelyg rizikingas ir nepastovus, nes tai pagrindinis turtas. Tačiau, kriptovaliutos unikalus dizainas reiškia, kad ekonominiai neramumai ir kitas turtas ar valiutos sunkiai veikia, todėl tai gali būti labai naudinga portfelio diversifikavimui.

Kriptovaliutos ateitis

Kriptovaliutos ateitis yra atvira interpretacijai.  Kredito kortelių, debetinių kortelių ir internetinių bankų sąskaitų amžiuje, skaitmeninės valiutos perspektyva nėra tokia žadanti, kaip gali atrodyti. Pinigų pervedimas skaitmeniniu būdu yra labai patogus, momentinis ir pigus. Tačiau Bitcoin, atrodo, yra pernelyg sudėtinga ir nesaugi sistema paprastam pagrindiniam naudojimui. Vidutinės vartotojo decentralizuotos valiutos paklausa nėra didelė. Norint, kad tai veiktų kaip paprasta valiuta, neišvengiamai reikės padidint reguliavimą ir vartotojų apsaugą, o tai savo ruožtu padidins Bitkoinų sandorių išlaidas ir sumažins anonimiškumą – du didžiausius ir patraukliausius veiksnius (Europos Parlamentinė Tyrimų Tarnyba 2014 m.) Taip pat nėra pateikta daug paraiškų naudoti Bitcoin žinias verslo pasaulyje. Decentralizacija padidina bankroto rizika ir taip pat jos kainos nepastovumą. Bitcoin gali būti naudojamas apeiti kapitalo valdymą, bet tik tam tikru mastu. Investicinio portfelio bitcoin aukcionai padidina grąžą ir mažina riziką, tačiau yra pernelyg rizikinga, kad ši valiuta būtų pagrindinė. Bitcoin taip pat trūksta likvidumo, kurį turi kitos plačiai naudojamos paprastosios valiutos. Bitcoin yra pažeidžiamas dėl kodinių išpuolių ir nepastebimo vagystės. Todėl mažai tikėtina, kad didel Bitcoin paklausa atsiras iš niekur, išskyrus investuotojus, norinčius diversifikuoti savo portfelį, klientus, kuriuos domina kriptografinės vertės, ir klientai, kurie nori anonimiškai sudaryti sandorius juodojoje rinkoje. Paklausos stygius akivaizdus dėl greito Bitcoin kainos kritimo. Mažai tikėtina, kad daug parduotuvių priims Bitcoin ir, kad jis bus naudojamas plačiai paplitusiose mobiliose programėlėse. Vis dėl to yra daug galimybių plėstis kryptine valiuta, nes jos technologija yra labai perspektyvi. Kai kurie nori, kad tokio turto, kaip automobilis, nuosavybė būtų atstovaujama Bitcoin, naudojant savo kriptografinę technologiją. Kripto valiuta yra toks išradimas, kuris gali turėti daugybę kitų išradimų po savęs. Pavyzdys šiam fenomenui būtų, kad bankai patys pradėtų kurti savo kriptovaliutines sistemas ir valiutas („Swanson“, 2015 m.)

Būsimos naujovės valiutų mokėjimo sistemose

Viena didžiausių ir dažniausiai naudojamų valiutų tvarkymo naujovių – debeto ir kredito kortelės. Priežastys, kodėl jos yra tokios populiarios, yra iš dalie dėl to, kad yra lengvai naudojamos. Ši naujovė pašalino poreikį skaičiuoti fizinius pinigus apsipirkimo metu, mažina mūsų piniginių storius, pašalindama banknotų ir monetų kiekį, padidino saugumą, nes skaitmeninius mokėjimus lengviau stebėti. Norint sėkmingai įgyvendinti valiutos naujoves ir pakeisti paprastus pinigus ir mokėjimo korteles, reikia tobulinti tas savybes. Bitcoin yra iki šiol nesėkmingas, nes jis nėra saugesnis ir patogesnis, tačiau jis yra anonimiškas ir turi mažus mokesčius už sandorius, o tai nebūtinai yra tas, ko nori plačioji visuomenė. Vis dėl to labai įmanoma, kad kripto valiutos technologijos bus naudojamos ateityje diegiant naujoves, susijusias su valiuta ir labai tikėtina, kad valiutos ateitis ir toliau pateks į skaitmeninį pasaulį, pavyzdžiui, naudojant mobiliuosius telefonus mokėjimo operacijoms.

Mobiliųjų telefonų naudojimas išimtinai mokėjimams atlikti galbūt padidintų debeto kortelių patogumo faktorių, nes tai pašalintų piniginės poreikį sandorių metu. Tai būtų tokia pat saugi sistema, kaip kortelės ir galbūt net saugesnis atsiskaitymo būdas. „Apple“ bandė patekti į šią rinką pristačiusi „Apple pay“. Tai mobiliojo mokėjimo sistema, pradėta bendradarbiaujant su 220000 verslo padalinių Amerikoje, įskaitant dideles franšizes, tokias kaip „McDonald“ restoranai. „Apple“ padarė mobiliuosius mokėjimus labai patogius, nes mokėjimai buvo padaromi momentiniu greičiau, naudojant telefono pirštų antspaudų skaitytuvą ir galimus tinklus sandorius su bankais, siekiant sumažinto mokesčius už operacijas („Emptying Pockets, 2014 m.) Mano nuomone, yra daug didesnė tikimybė, kad tokia naujovė, kaip „Apple Pay:, o ne „Bitcoin“, pasiūlys kažką naujo pagrindiniam vartotojui, nes tai suteikia papildoma apsaugą vartotojams, greitesnius apmokėjimus ir pigesnes sąnaudas.

Išvados

Pinigai yra vienas iš labiausiai vertingų ir ieškomų prekių pasaulyje, kurie daro įtaką žmonių pasirinkimuose visose jų gyvenimo srityse. Viena iš labiausiai prieštaringų naujovių šioje srityje yra kriptovaliutos. Tai yra valiuta, kuri nėra saugoma valstybės įstatymų, todėl ji neapsaugota nuo vyriausybės įsikišimo. Valiuta yra visiškai decentralizuota, o priešingai nei pinigai, vyriausybė negali paveikti jos vertės Sukurta pirmoji kriptografinė  ir dažniausiai naudojama valiuta – Bitcoin.

Įrašų knyga, pavadinta blokų grandinė, viešai įrašo visus sandorius įvykdytus su Bitcoin, išlaikydama naudotojus anonimiškai. Bitcoin tiekimas yra kilęs iš „kasybos“ proceso, kurio metu skaičiuojamas sudėtingas algoritmas, kuris, laikui bėgant, tik sunkės, o tai didins proceso išlaidas ir darysis vis mažiau pelningas.

Bitcoin paklausa daugiausia susijusi su jos decentralizavimu ir anonimiškumu, mažomis sandoriu kainomis, neteisėtų sandorių naudojimu ir finansine priemone, naudojama jo kainų nepastovumui pasiekti. Kiti galimi Bitcoin naudojimo būdai yra priemonės valiutos kontrolei arba vyriausybės įsikišimo šaltiniams ir mokesčių slėpimui išvengti. Vis dėl to yra dauag trūkumų, susijusių su valiuta.

Kadangi valiuta yra decentralizuota, vartotojų apsauga yra labai maža, todėl prarastas vienas Bitcoinas dingsta visam laikui be galimybės jį susigrąžinti, žinant tai, kad Bitcoinai yra neatsparūs didelėmis interneto atakoms. Kaina yra labai nepastovi, todėl labai rizikinga laikytis daugybinių Bitcoinų. Taip pat trūksta oficialios valiutos likvidumo. Valiuta taip pat yra apmokestinama šalyse, tokiose kaip JAV, Japonija, Suomija ir Vokietija. Šalys, turinčios griežtą kapitalo kontrolę, tokios kaip Kinija ir Islandija, taip pat pripažino valiutą kaip draudžiamą , panaikindamos galimybes apeiti kapitalo kontrolės apribojimus.

Kaip tikimasi, Bitcoin greičiausiai nepasieks etapo, kai ši valiuta taps oficiali valiuta plačiajai visuomenei, nes ji turi per daug klaidų ir per daug rizikos, o jos stiprybės nebūtinai yra tai, ko visuomenė nori nustatytoje tvarkoje. Norint sėkmingai įgyvendinti valiutos naujoves, reikia turėti daugiau privalumų nei debeto ir kredito kortelė turi. Atsiskaitymas kripto valiuta, turi būti patogesnis, saugesnis ir pripažintas visame pasaulyje būdas. Galbūt labiau sėkmingo mokėjimo pavyzdys būtų „Apple“ sukurtas „Apple Pay“. Tačiau technologijos kurios yra naudojamos Bitcoin valiutoje yra labiau pranašesnės ir bet tik įgalinus Bitcoin kaip oficialią valiutą, ji galės įeiti į rinką, kurią įėjo „Apple Pay“.

Inovacijos ir technologijos kurios atėjo kartu su Bitcoin, turi didelė pranašumą ateityje, kurias galima būtų naudoti ateities kripto valiutų atsiskaitymui. Bus labai įdomu pamatyti ateities technologijų inovacijas, kurios turėtų pakeisti atsiskaitymo būdus pasaulyje. Gal Bitcoin kripto valiuta ir nebus pati populiariausia atsiskaitymo valiuta pasaulyje, tačiau jos atsiradimas pasaulyje padarys didelę įtaką ateities sprendimams.

Literatūra

  1. Beattie, A. Investopedia: The History Of Money: From Barter To Banknotes
  2. Bob, S. (2013). Is the Corporate World Ready for Bitcoin? Risk management,
  3. Bradbury, D. (2013). The problem with Bitcoin. Computer Fraud & security,
  4. Christin, N. Traveling the Silk Road: A Measurement Analysis of a Large Anonymous Online Marketplace. https://www.andrew.cmu.edu/user/nicolasc/publications/Christin-WWW13.pdf
  5. Cope, J. (2002). Peer-to-Peer Network. Computerworld. http://www.computerworld.com/article/2588287/networking/peer-to-peer-network.html
  6. Dwyer, P, G. The economics of Bitcoin and similar private digital currencies. Journal of Financial Stability, http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1572308914001259
  7. Emptying Pockets. The Economist. http://www.economist.com/news/finance-and-economics/21625877-even-apple-may-not-manage-replace-wallets-mobile-phones-emptying-pockets
  8. European Parliamentary Research Service. (2014). Bitcoin, Market, Economics and regulation. http://www.europarl.europa.eu/RegData/bibliotheque/briefing/2014/140793/LDM_BRI%282014%29140793_REV1_EN.pdf
  9. Marcel Morisse Cryptocurrencies and Bitcoin: Charting the Research Landscape https://aisel.aisnet.org/cgi/viewcontent.cgi?article=1078&context=amcis2015
  10. Graydon, C. What is cryptocurrency? Cryptocoinsnews.
    https://www.cryptocoinsnews.com/cryptocurrency/
  11. Investopedia: Cryptocurrency.
    http://www.investopedia.com/terms/c/cryptocurrency.asp
  12. Massive Bitcoin Thefts and seizures leave many users nervous and poorer. Computer Fraud & Security http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1361372313701064
  13. Quandl. (2015). Bitcoin Currency Data. https://www.quandl.com/c/markets/Bitcoin-data
  14. Schumpeter. (2014). Bitcoin‘s woes. The Economist. http://www.economist.com/blogs/schumpeter/2014/02/Bitcoin-s-woes
  15. Simpson, S. Investopedia: Macroeconomics: Money And Banking. http://www.investopedia.com/university/macroeconomics/macroeconomics4.asp
  16. Swanson, T. Smart Property, Colored Coins and Mastercoin. Coindesk. http://www.coindesk.com/smart-property-colored-coins-mastercoin/
  17. Wu, C, Vivek, K. The Value of Bitcoin in Enhancing the Efficiency of an Investor’s Portfolio. Journal of Financial Planning

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Jei tam neprieštaraujate, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikimą bet kada galėsite atšaukti interneto naršyklėje ištrindami įrašytus slapukus. Sutinku Sužinoti daugiau