Skaitmeninis pasaulis – tarsi karo laukas. Čia vieni produktai keičia kitus, atsiranda revoliuciniai gaminiai, keičiantys žmonių įpročius. Dalis iš šių prietaisų yra kompiuteriai.  Šiandien galima įsigyti įvairiausių tipų kompiuterių. Nešiojami asmeniniai kompiuteriai, stalo kompiuteriai, išmanieji telefonai ir delniniai kompiuteriai. Kuo toliau, tuo labiau šie skirtingi prietaisai funkcijų gausa panašėja vienas į kitą, delninis kompiuteris, kaip sumažintas paprasto kompiuterio modelis, tampa nepakeičiamas, kai reikia efektyviai spręsti įvairius klausimus, išsaugoti duomenis, pasinaudoti internetu ir t.t.

Gyvenimo tempui intensyvėjant, ekonomika tampa vis labiau priklausoma nuo laiko resursų

valdymo, administravimo ir planavimo. Dabar ypač populiarus tampa kišeninis (delninis) kompiuteris,

kuris yra puikus ne tik darbo, bet ir laisvalaikio įrankis. Delniniai kompiuteriai Lietuvoje naujovė, jie

yra mažai reklamuojami, be to nėra pakankamai daug pateikiama apie juos informacijos, daugelis

dar silpnai išmano, kas tai yra delninis kompiuteris, kam jis reikalingas.

1.   KIŠENINIO (DELNINIO) KOMPIUTERIO SAMPRATA

1.1. Kišeninio (delninio) kompiuterio sąvoka.

Kišeninis (delninis) kompiuteris (angl. Personal Digital Assistant arba Palmtop) – nedidelis mobilus įrenginys, galintis atlikti daugelį asmeninio kompiuterio atliekamų funkcijų. Tokiame įrenginyje paprastai būna laikrodis, kalkuliatorius, kalendorius, priminimų bei adresų sąrašai, o taip pat yra galimybė įdiegti įvairių taikomųjų programų – pašto programų, dokumentų redaktorių, žaidimų. Viena svarbiausių delninukų savybių – galimybė sinchronizuoti duomenis su asmeniniu ar nešiojamu kompiuteriu. (http://lt.wikipedia.org/wiki/Delninis_kompiuteris)

Tokie kompiuteriai dar vadinami asmeninės informacijos tvarkikliais. Kišeninius kompiuterius galima skirstyti į dvi kategorijas: su klaviatūromis (angl. palmtop) arba be jų (angl. hand-held computer, PDA). Kišeniniai kompiuteriai su klaviatūromis paprastai būna didesni ir brangesni, bet kiek galingesni. Jais naudotis patogiau, nes nereikia vargti su rankraščio atpažinimo programa arba ekrane rodoma „klaviatūra“. Dauguma kišeninių kompiuterių su klaviatūromis turi lizdus „PC Card“ kortelėms, todėl jų galimybes galima praplėsti, prijungus specialius išorinius įrenginius. Absoliuti kišeninių kompiuterių dauguma turi infraraudonosios spinduliuotės prievadą, per kurį juos galima sujungti su kompiuteriais, spausdintuvais, mobiliaisiais telefonais ir kitais išoriniais įrenginiais. (http://www.vpu.lt/ecdl/1modulis/2_3.html). Kai kurie turi daugiau papildomų galimybių, pvz., jais galima skambinti ar pasiekti internetą. Kišeniniai kompiuteriai be klaviatūros turi liečiamuosius ekranus, kurie naudojami pirštu arba pieštuku (pieštuko formos rodomuoju įrankiu).

Ekspertų nuomone, ši kompiuterinė prekė nepaliaujamai populiarės ir pardavimų dydžiu smarkiai pasivys kompiuterius. Pasaulyje „kišeninukai” skaičiuojami milijonais, o Lietuvoje – tik šimtais. Tačiau jau dabar Lietuvoje galima įsigyti „Nokia”, „Motorola”, „Handspring” daugiafunkcinių įrenginių, o kiti delninių kompiuterių gamintojai („Compaq”, „Hewlett-Packard”, „Palm”) siūlo prie savo gaminių priedus su „Bluetooth” bevieliu ryšiu, kuris leidžia sujungti įrenginį su mobiliuoju telefonu ir taip suteikti jam vartus į internetą. Pagal 2007 metų duomenys Lietuvoje populiariausi „HP” „delninukai”. Jų nuperkama daugiau, nei visų kitų kartu sudėjus. Kiti taip pat gan populiarus kišeniniai kompiuteriai „Typhoon”, „Asus” „HTC”, „Fujitsu Siemens”.

Tačiau kaip ir kiekvienas įrenginys, taip ir kišeniniai (delniniai) kompiuteriai turi savo privalumų ir tūkumų.
Išskiriami šie pagrindiniai privalumai:

• visada pasiekiama nedidelė elektroninė užrašų knygelė su kontaktais, dienotvarke ir kalendoriumi;
• kai kurie įrenginiai turi svarbiausių biuro programų pakaitalus; kelionėje šis kompiuteris leis peržiūrėti pranešimo tekstą, sudaryti išankstinį biudžetą arba pasiruošti pranešimui;
• tai yra bene geriausia mobiliojo ryšio su internetu priemonė: „delninukų” ekranas kur kas didesnis nei mobiliųjų telefonų, dėl to juose telpa daugiau informacijos, iš kitos pusės, prietaisas nėra toks didelis kaip nešiojamasis kompiuteris;
• didesnėse parodose ir renginiuose jau naudojami specialiai „delninukams” pritaikyti informacijos tinklai; ateinate į parodą, pakraunate į „delninuką” paviljonų žemėlapį bei visą paketą naudingos informacijos – ir jums jau nereikia su savimi tampytis sunkių katalogų ir popierių;
• kitaip nei nešiojamasis kompiuteris, delninis greitai įsijungia ir išsijungia;
• sąsaja su kompiuteriu; visus šiuolakinius mobiliuosius įrenginius galima prijungti prie kompiuterio ir perrašyti duomenis į kietąjį diską arba atvirkščiai

Kišeniniai (delniniai) kompiuteriai turi ir savų trūkumų:

• sudėtinga įvesti didelį kiekį informacijos; mobiliųjų įrenginių klaviatūros nedidelės, todėl tekstą rinkti nepatogu;
• vis dar per mažas ekranas, ypač įprastiems interneto tinklapiams, pritaikytams standartiniams monitoriams, naršyti.

2.2.  Kišeninio (delninio) kompiuterio istorija.

Pirmieji dabartinių kišeninių kompiuterių prototipai atsirado dar 7 dešimtmetyje. Tai iš tiesų nebuvo tikri kompiuteriai, o tik nedidelio formato moksliniai kalkuliatoriai (scientific calculator).

1972 metais kompanija „Hewlett Packard“ pristatė kišeninį mokslinį kalkuliatorių „HP-35“. Beveik po 10 metų, 1980 m. kompanija „Radio Shack” pagamino pirmąjį kišeninį kompiuterį „TSR 80“. Jis turėjo 24 simbolių ekraną, mažą klaviatūrą bei 1,9 kilobaitus programuojamos atminties. Jo kaina siekė 230$.

1982 metais net kelios kompanijos pristatė savo gaminius.

Sausio mėnesį kompanija „Sharp“ pristatė produktą  „PC-1500 Hand Held Personal Computer”, kuris turėjo net 16 kilobaitų ROM, bei 3,5 kilobaitus RAM atminties. Jo kaina buvo 300$, taip pat galima buvo įsigyti mažiuką grafinį spausdintuvą suderintą su šiuo kompiuteriu.

Rugpjūčio mėnesį jau minėta kompanija „Hewlett Packard“ pristatė kišeninį kompiuterį „HP 75c“. Jo specifikacijos: 16 kilobaitų RAM atminties, 65 klavišų klaviatūra, 32 simbolių skystų kristalų ekranas, magnetinų kortelių skaitytuvas, 48 kilobaitai ROM atminties kuriuose buvo programavimo kalbos „Basic“ vertėjas, teksto redaktorius bei užrašų knygutė.

Visų mažųjų kompiuterių protėviu laikoma Jungtinės Karalistės kompanijos “Psion” 1984 m. išleista pirmoji elektroninė užrašų knygutė. „Psion” kompanijos sėkmė paskatino daugelį kitų kompanijų pradėti kurti panašius projektus. 1993 m. „APPLE Computer” kompanija pagamino „Newton MessagePad”, ja pasekė ir kitos kompanijos – „Hewlwtt-Packard”, „Motorola”, „Sharp”, „Sony”. Šie kompiuterių gamintojai ilgai svarstė, kaip sumažinti delninį kompiuterį ir kartu sukurti būdą, leidžiantį lengvai įvesti tekstą. (Kakanauskas, 2003)

1992 m. kompanija „EO“ pristatė „Personal communicator 440/880“. Pirmą kartą kompiuterio valdymo panaudotas specialus pieštukas (stylus). Jie turėjo pakankamai galingą 20/30 MHz mikroprocesorių, 4 MB RAM atminties, „PenPoint“ operacinę sistemą, 480×640 ekraną, 64 MB kietąjį diską, VGA išėjimą (galima pajungti ekraną), SCSI II jungtį (galima pajungti kitą kietąjį diską), išorinį diskelių įrenginį, klaviatūros jungtį bei 2 PCMCIA antro tipo jungtis. Vienintelė jo problemą buvo ta, kad baterijos laikydavo tik 4 valandas ir jo kaina buvo 3000$. Šis produktas atitiko pagrindinę nešiojamo kompiuterio koncepciją: jis buvo suderinamas su daugeliu personalinių kompiuterių, o jo panaudojimo galimybės beveik nenusileido to laiko personaliniams kompiuteriams.

10 dešimtmečio pradžioje Internetas tapo masinės kultūros dalimi. Žmonėms tapo prienami dideli kiekiai informacijos. Kišeninių kompiuterių gamintojams buvo iškeltas naujas uždavinys: sukurti prietaisą, kuris galėtų naršyti po internetą nenaudodamas tam laidų (bevielis ryšys).

Sprendimas buvo rastas 1994 metais. „Apple Computers“ pristatė pagerintą kišeninį kompiuterį „Newton MessagePad 100“ variantą „Newton MessagePad 110“. Jis turėjo galimybę perduoti bei gauti informaciją bevieliu ryšiu 38,5 Kbps sparta. Tais pačiais metais buvo masiškai pradėtos kurti programos, skirtos rašto atpažinimui (dar vienas kišeninių kompiuterių panaudojimo būdas).

1996 m. „Palm” kompanija išleido savo pirmajį delninuką, pavadintą „Palm Pilot”. Kaip tik šis produktas sukėlė revoliuciją visų mažųjų kompiuterių srityje, nes į jį tekstas buvo įvedamas ne naudojantis klaviatūra, o į šratinuką panašių pagaliuku, vadinamu „stylius”. Juo tiesiog buvo rašoma ekrano apačioje. 1996 m. Microsoft pristato operacinę sistemą „Windows CE“ skirtą delniniams kompiuteriams. Šis žingsnis parodo didžiulį IT rinkos susidomėjimą šiais produktais. (Kakanauskas, 2003)

1.1. Kišeninių (delninių) kompiuterių rūšys.

1 lentelė

( Computer Bild Lietuva, 15/ 2007, psl. 51)

Tipas	Tradiciniai delninukai	„Palmofonai“	Delniniai navigatoriai
Pavyzdys	Fujitsu-Siemens LOOX 720 3. pav.	i PAQ rw6815 4. pav.	Typhoon MyGuide 3000 5. pav.
Aprašymas	Daugiafunkciniai įrenginiai. Parduotuvėse yra didelis šio tipo delniukų pasirinkimas. Skirtingų modelių kainos gerokai skiriasi. Kai kurie turi galingus procesorius ir didelę atmintį.	„Palmofonas“ – tai mobiliojo telefono ir delninio kompiuterio derinys. Šio tipo įrenginiuose paprastai yra daug funkcijų, kurios būna ir telefone: GSM telefonas, internetas, fotokamera.	Delniniai navigatoriai – tai delniniai kompiuteriai su imontuotu GPS imtuvu, paprastai pritaikyti naudotis automobilyje.
Privalumai	Nedideli matmenys, nedidelė kaina, sparčios dalys, nedidelės išplėtimo galimybės.	Galimybė patogiai naudotis visomis mobiliojo telefono funkcijomis	Galimybė naudotis GPS navigacijos sistema, programos įeina į įrenginio kainą.
Trūkumai	Prie interneto galima jungtis tik per mobilųjį telefoną arba „Wi-Fi“ bevielį ryšį.	Silpnesnės sudedamosios dalys, matmenys didesni nei mobiliųjų telefonų.	Navigacijos programos paprastai turi netikslius Lietuvos žemėlapius
Kaina	Apie 1500 Lt	Apie 1700 Lt	Apie 1000 Lt

2.4   Kišeninio (delninio) kompiuterio funkcijos.

Delninis kompiuteris gali turėti daugybę papildomų funkcijų. Pasak K. Anulevičiaus, delninis kompiuteris vis dažniau tampa informacijos kaupimo ir perdavimo instrumentu. Jis yra naudingas bei nepakeičiamas verslininkų įrankis bei mielas daikčiukas paįvairinti savo laisvalaikį. Mažasis padėjėjas ypač efektyviai gali būti panaudotas tiek didelius aptarnavimo tinklus turinčiose įmonėse, tiek daug filialų turinčiose firmose, tiek vykdant gamybos ir paslaugų sektoriaus, buhalterijos apskaitos operacijas. Juk panaudojant duomenų sinchronizavimo sistemą, duomenys iš delninio kompiuterio automatiškai nukopijuojami į centrinį serverį, tinklu sujungtą su visa firmos duomenų baze. Iš paprasto kompiuterio reikalinga informacija, dokumentai, sutarčių projektai, adresų knyga, prekių sąrašai, klientų užsakymai sinchronizuotai gali būti greitai perkelti į delninį kompiuterį. Pristačius reikalingas prekes užsakovams, informacija apie tai iškart perduodama buhalterijai ir tiekimo sandėliams. Delninis kompiuteris ne tik didina darbo našumą, bet ir sumažina galimų klaidų riziką, tai yra puiki prevencinė duomenų išsaugojimo priemonė.

Kakanauskas (2004), išskiria tokias pagrindines kišeninio kompiuterio funkcijas:

• Kišenukas + radijo imtuvas. Kompanija „iBIZ“ yra sukūrusi šaunų įrenginį kišeninių kompiuterių ir muzikos gerbėjams – „Compact Flach“ standarto radijo kortelę „pocketRadio“. Ji leidžia klausytis FM Stereo bangų ruože transliuojančių radijo stočių. Jis prisimena 18 radijo stočių. 6.pav.
• Nuotolinio valdymo pultas. Daugelis kišeninių kompiuterių atlieka ne vien tik kompiuteriams būdinga funkcijas. Kai kurie iš jų gali puikiausiai atstoti televizoriaus, videomagnetofono, muzikinio centro pultą. Tereikia, kad kišeninis kompiuteris turėtų vartotojo infraraudonųjų spindulių funkciją. HP kompanijos „iPaq“ 3900, 5450, 2210 modeliai gali tai daryti. Naudojantis „MyNevo“ programa juos galima užprogramuoti, kad paspaudus vieną mygtuką, jie įsijungtų.
• Brūkšninių kodų skaitytuvas. Kišeniniams kompiuteriams yra sukurta daugybė įvairiausių brūkšninių kodų. Paprastai jie skirstomi į 4 grupes. „Rankovės“ tipo skaitytuvai dažniausiai naudojami „iPaq“ 3600-5400 serijos „kišenukams“. „Compact Flach“ standarto brūkšninių kodų skaitytuvai yra universalesni. Populiarėja ir „Bluetooth“ ryšio skaitytuvai, kuriems nereikia jokių papildomų jungčių, kad galėtų būti suderinti su „Bluetooth“ funkcijas turinčių kišeniniu kompiuteriu. Ketvirtos grupės brūkšninių kodų skaitytuvai naudojami ten, kur tenka dažnai nuskaityti brūkšninius kodus – dideliuose prekybos centruose, krepšinio varžybose. Vienas naujausių praktinio kišeninių kompiuterių taikymo pavyzdžių – Vilniaus kino teatro „Vingis” bilietų tikrinimo sistema. Prieš įeidami į salę žiūrovai turi pateikti bilietą kontrolieriui, kuris nuskaito bilieto brūkšninį kodą „Compaq iPAQ” kišeniniu kompiuteriu.
• Magnetinių kortelių skaitytuvas. Gamintojai pradeda kurti ir magnetinių kortelių skaitytuvus, pritaikytus nuskaityti magnetinę juostą, esančią ant kreditinių ir debatinių kortelių. Naudodamiesi šiuo skaitytuvu pardavėjai galės priimti kreditines korteles bet kur, tai leidžia greičiau aptarnauti klientus.
• Kišeninis kompiuteris – fotoaparatas. Dabar populiariausi yra „Compact Flach“ bei SD standarto fotoaparatai, leidžiantys daryti 1.3 mln. Taškų skiriamosios gebos nuotraukas.
• Knygų skaitymas. „Microsoft“ kompanija yra sukūrusi „MS Reader“ programą, kuri yra naudojama kišeniniuose kompiuteriuose. Ši programa leidžia skaityti knygas, kurių galim nemokamai rasti internete.

Taip pat kišeninis (delninis) kompiuteris yra naudojamas užduočių planavimui, prisijungiant prie interneto, atliekant biuro darbus, puikus pagalbininkas laisvalaikio leidimui – pramogoms (žaidimai, muzikos ir filmų siuntimas, fotografavimas, GPS navigacija).

1. KIŠENINIO (DELNINIO) KOMPIUTERIO OPERACINĖS SISTEMOS (OS)
   

3.1  Pagrindinės kišeninio (delninio) kompiuterio operacinės sistemos

Populiariausios delniniuose kompiuteriuose naudojamos operacinės sistemos: „Palm OS” bei „Pocket PC” (Windows CE), užimančios virš 80% rinkos. Po truputį plinta ir Symbian bei Linux operacinių sistemų naudojimas. Atitinkamai į dvi stovyklas yra pasidalinę ir gamintojai: „Compaq”, „Hewlett-Packard” ir „Toshiba” „kišeninukai” pateikiami su įprasta „Windows” primenančia sistema, o „Handspring” ir „Palm” – su „Palm” OS. (http://lt.wikipedia.org/wiki/Delninis_kompiuteris)

„Palm OS“ – kompanijos PalmSourse operacinė sistema skirta delniniams kompiuteriams ir komunikatoriams. Labiausiai paplitusi operacinės sistemos versija – 5, visi šiuolaikiniai Palm delniniai kompiuteriai dirba valdomi šios OS versijos. Ši sistema naudojama delniniuose kompiuteriuose Palm, Handspring Visor, Sony Clie, HandEra, Symbol, Supra, taip pat mobiliose telefonuose Kyocera ir Samsung. Tuo pačiu PALM – įrenginiai aktyviai naudojami įvairiausių duomenų saugojimui nuo tokių kaip asmeninės adresų knygutės iki sutarčių projektų ir kitos neskelbtinos privačios informacijos.

„Pocket PC“ – delninių kompiuterių, naudojančių Windows CE operacinę sistemą klasė. Kišeninių kompiuterių rinkoje dominuoja „Microsoft“ kompanijos operacinė sistema „Windows CE“. Tiesa, „Windows CE“ nėra tik operacinė sistema – joje yra svarbiausios raštinės programos tekstams redaguoti, elektroninėms lentelėms, elektroniniam paštui ir faksogramoms siųsti, taip pat asmeninės informacijos organizatorius ir tinklo naršyklė. „Pocket PC” operacinę sistemą naudojančiame kišeniniame kompiuteryje jau būna gana neblogas programų rinkinukas darbui su biuro dokumentais.

Kuri operacinė sistema yra geresnė galima diskutuoti ištisas valandas. Pabandysime pateikti tik kelis esminius akcentus:

• rekomenduojama rinktis „Palm OS“, nes: operacinė sistema nr. 1 pasaulyje, stabilesnė, greitesnė, didesnis programinės įrangos pasirinkimas, ilgesnis baterijos darbas.
• rekomenduojama rinktis „Pocket OC“ operacinę sistemą, nes:
  didesnės priedų pasirinkimo galimybės – GPS, LAN, PowerPoint prezentacijos,
  glaudesnis ryšys su MS OUTLOOK, patogesnis duomenų įvedimas (sąlyginai).

Kakanausko (2003) nuomone, žmonės labiau linkę yra pirkti truputį brangesnius „Pocket PC„ sistemos kompiuterius nei „Palm OS“, nes kišeniniuose kompiuteriuose yra naudojamos populiariausios stalinių kompiuterių programos. Tuo tarpu „Palm OS“ įrenginiuose naudojamos teksto redagavimo, lentelių kūrimo programos yra rudimentinės. Norint peržiūrėti bei redaguoti programų dokumentus, reikia pirkti papildomą programinę įrangą, kuri dar ir mažina laisvos atmintie kiekį.

3.2  Kišeninio (delninio) kompiuterio programinė įranga

Kišeniniuose kompiuteriuose yra įdiegta „Microsoft Mobile 5.0“ arba 6.0 programinė įranga. Tai yra kiekvienam kompiuterio vartotojui žinomos programinės įrangos „Windows“ miniatiūrinė versija. Jos galimybės iš tiesų yra mažesnės, bet aptarnaujamumas bei plati programų, esančių toje platformoje, gama yra ta pati. Paprastai „delniukai“ parduodami su instaliuotomis gerai žinomų programų miniatiūrinėmis versijomis: MSN bendravimo programa, „Internet Explorer Mobile“, „Opera“, „Windows Media Player“, taip pat mobiliomis „Word“, „Excel“, „PowerPoint“ ir „Windows Media Player“ versijomis. Dėl jų galėsite be apribojimų naudotis internetu (priklausomai nuo delninuko galimybių), klausytis muzikos, peržiūrėti nuotraukas ir filmus arba skaityti elektronines knygas. Iš interneto galima papildomai nusipirkti arba nemokamai parsisiųsti daugybę programų, palengvinančių priėjimą prie interneto (naršyklių, pašto ir bendravimo programų), mokslo (žodynų), įvairiausių naudingų programų, pradedant „Winrar“ ir baigiant GPS bei žaidimais. (http://www.imk.lt/index.php?shp=2&cl=content&tpl=gidas_delninukai&changelang=2)

3.3  Kišeninio (delninio) kompiuterio išsirinkimo ypatumai

Prieš renkantis vieną ar kitą delninio kompiuterio modelį svarbiausia žinoti jo panaudojimo tikslą. Tik žinant tikslą galima parinkti tinkamiausią pirkinį.

Svarbiausius delninio kompiuterio parametrai:

Gamintojas: renkantis gamintoją ir jo modelį būtina pasidomėti, koks aptarnavimas Lietuvoje (garantinis, pogarantinis), kokia galimybė įsigyti priedų pasirinktam modeliui, koks garantinio periodo terminas.

Operacinė sistema: populiariausios yra dvi operacinės sistemos, skirtos delniniams kompiuteriams: „PALM OS“ ir „POCKET PC“.

Procesorius: daugumos delninių kompiuterių procesorių taktinis dažnis viršija 100 Mhz ir siekia net 400 Mhz (tai dar ne riba). Procesoriaus pasirinkimas priklauso nuo pasirinktos operacinės sistemos ir nuo prognozuojamo delninio kompiuterio panaudojimo. Jeigu „delniuką“ planuojate naudoti tik darbo organizavimui ir užrašams, rekomenduotume rinktis lėtesni procesorių. Tokiu būdu baterijos darbo laikas bus ilgesnis. Sudėtingesniems darbams, multimedijai ar panašiai derėtų rinktis spartesnį procesorių. Atminkite, jog tai nėra griežta taisyklė. Kiekvienu konkrečiu atveju rekomenduotume pasikonsultuoti su mūsų specialistais.

Atmintis: vidinės atminties kiekis delniniuose kompiuteriuose svyruoja nuo 8 iki 128 MB. Ši atmintis yra labai brangi, dėl to gamintojai vengia standartiškai integruoti didesnius jos kiekius. Išeitis yra išorinė atmintis. Labiausiai paplitusios yra SD – Secure Digital ir CF – Compact Flash atminties kortelės. Priklausomai nuo delninio kompiuterio modelio išorinę atmintį galima praplėsti iki 1512 MB. Dauguma programų ar dokumentų delniniame kompiuteryje yra mažesni negu staliniame kompiuteryje (duomenys yra apdorojami ir suglaudinami – ypač tai akivaizdu PALM OS). Dėl duomenų suglaudinimo taupoma vieta bei programos veikia sparčiau. CF kortelės yra pigesnės, taigi jeigu planuojate naudoti didelius duomenų kiekius rekomenduojame pasirinkti būtent šį standartą.

Ekranas: šiuo metu visi gaminami delniniai kompiuteriai yra su spalvotais skystųjų kristalų ekranais (yra ir išimčių pramoniniuose modeliuose), kurių skiriamoji geba siekia 640×480 taškų (virtuali skiriamoji geba gali būti ir didesnė). Labiausiai paplitusi yra 320×240 (Pocket PC) ir 320×320 (Palm OS) skiriamoji geba. Kuo didesnė delninio kompiuterio ekrano skiriamoji geba, tuo daugiau informacijos yra atvaizduojama ekrane, tačiau dažnai nuo to priklauso ir baterijos darbo laikas.

Baterija: dažniausiai delniniuose kompiuteriuose naudojamos ličio jonų baterijos (yra ir su AAA tipo). Tik nedaugelio gamintojų modeliai yra su keičiamomis baterijomis (privalumas). Baterijos darbo laikas labai svyruoja nuo delninio kompiuterio modelio ir atliekamų darbų (ilgiau dirba PALM OS delniniai kompiuteriai). Prieš įsigydami delninį kompiuterį, atkreipkite dėmesį ar yra galimybė įdėti ir didesnės talpos baterijas.

Jungtys: jau minėjome, kad kišeninių kompiuterių išorinė atmintis yra dažniausiai SD (Secure Digital) arba CF (Compact flash) kortelės. Tačiau šios jungtys naudojamos ir išorinių priedų prijungimui (GPS imtuvai, prezentacijų įranga, LAN adapteriai, radio imtuvai, fotokameros, BAR kodų skaitytuvai ir t.t.). CF standarto jungtims yra gerokai daugiau išorinių priedų, jie yra pigesni. Jeigu planuojate naudoti išorinius priedus, pasidomėkite kokie yra jūsų pasirinktam modeliui.

Bevielis ryšys: priklausomai nuo delninio kompiuterio modelio, yra galimybė naudotis naujausiomis bevielio ryšio technologijomis WiFi ir Bluetooth (jos gali būti integruotos arba įdiegiamos papildomai). Šių technologijų dėka galite be laidų ir per atstumą (priklausomai nuo pasirinktos technologijos) sujungti delninį kompiuterį su mobiliuoju telefonu, kitu delniniu kompiuteriu, staliniu ar nešiojamu kompiuteriu bei kitais įrenginiais. Visi delniniai kompiuteriai standartiškai turi ir IR (infraraudonųjų spindulių) jungtį.

Pagrindinės programos: visi delniniai kompiuteriai parduodami su jau įdiegta operacine sistema (papildomai nereikia nieko mokėti). Dažniausiai komplektuojamos standartinės programos yra: adresų knygelės, dienotvarkės programos, skaičiuotuvai, Word, Excel programos, garso ir vaizdo failų grotuvai bei kt. Daug programų yra internete ir dalis jų yra nemokamos.

Komplektacija: visi delniniai kompiuteriai komplektuojami su reikiama įranga prijungimui prie stalinio kompiuterio, pakrovėjais, standartine programine įranga, kai kurie modeliai komplektuojami kartu su dėklais arba kitais priedais.

Suderinamumas su kompiuteriu: tiek „PALM OS“, tiek „POCKET PC“ operacinėmis sistemomis aprūpinti delniniai kompiuteriai suderinami su staliniu kompiuteriu (PALM OS suderinami ir su Macintosh kompiuteriais). Prijungti delninį kompiuterį galima USB (standartas), Serial, IR, Bluetooh ir kitomis jungtimis.

Garantija. Standartinė DK gamintojų garantija yra iki 24 mėnesių (dažniausiai 12 mėnesių).

2.   Išvados

1)      Kišeninis (delninis) kompiuteris nedidelis mobilus įrenginys, galintis atlikti daugelį asmeninio kompiuterio atliekamų funkcijų. Kišeninius kompiuterius galima skirstyti į dvi kategorijas: su klaviatūromis (angl. palmtop) arba be jų (angl. hand-held computer, PDA).

2)      Kišeniniai kompiuteriai dažnai būna specializuoti. Juose įdiegiamos programos tekstui rašyti, užrašų knygelė, elektroninė lentelė, maža duomenų bazė, skaičiuoklė. Yra ir papildomų programų, skirtų duomenų bazėms kurti ir lengviau dirbti kišeniniu kompiuteriu, taip pat leidžiančių kiek jį patobulinti.

3)      Pirmieji dabartinių kišeninių kompiuterių prototipai atsirado dar 7 dešimtmetyje. Įvairios kompanijos savo kišeninius (delninius) kompiuterius pristatė skirtingais metais. Šiuo metu yra išskiriamos trys delninių kompiuterių rūšys: tradiciniai delniukai, „Palmofonai“, delniniai navigatoriai.

4)      Pagrindinės kišeninio (delninio) kompiuterio operacinės sistemos yra išskiriamos „Palm OS” bei  “Pocket PC” (Windows CE). Visi delniniai kompiuteriai parduodami su jau įdiegta operacine sistema. Dažniausiai komplektuojamos standartinės programos yra: adresų knygelės, dienotvarkės programos, skaičiuotuvai, Word, Excel programos, garso ir vaizdo failų grotuvai
bei kt. Daug programų yra internete ir dalis jų yra nemokamos.

5)      Svarbiausi parametrai renkantis delninį kompiuterį yra gamintojas, operacinė sistema, procesorius, atmintis, ekranas, baterija, jungtys, bevielis ryšys, pagrindinės programos, komplektacija, suderinamumas su kompiuteriu, garantija.