Automobilių gamintojai vis daugiau dėmesio skiria hibridams: kokią naudą gauna
vairuotojai?

Kalbant apie hibridinius automobilius, galima pritaikyti posakį, kad viskas, kas nauja, – jau
seniai išrasta, nes bandymai sujungti vidaus degimo ir elektros variklius į bendrą pavaros
sistemą yra kur kas senesni, nei daugelis gali pagalvoti. Pritaikyti tokį principą buvo
bandoma jau ankstyvoje automobilizmo eros pradžioje, XIX–XX amžių sandūroje. Tačiau kol
hibridinės pavaros bus plačiai naudojamos masinėje gamyboje, laukti teko kone šimtmetį.
Šiandien vis daugiau gamintojų įsisavina ir tobulina hibridines pavaras, nes jos vairuotojams
gali suteikti ne tik gerus ekonomijos rodiklius, bet ir kitų privalumų.

Keli skirtingi pasirinkimai

Hibridinių automobilių sinonimu galima laikyti „Toyota Prius“ modelį. Japonai dar 1997-aisiais
pristatė pirmosios kartos „Prius“ – pirmąjį masinės gamybos automobilį su modernia
hibridine pavara. Tačiau didžiausią proveržį padarė kone prieš du dešimtmečius pristatyta
antroji „Prius“ karta. Didžiulis susidomėjimas hibridiniais automobiliais paskatino ir kitus
gamintojus kurti bei tobulinti dar didesnių galimybių suteikiančias hibridines pavaras.

Vienas pavyzdžių – Pietų Korėjos automobilių gamintojas „Hyundai“. Jis šiuo metu siūlo tris
skirtingas hibridines pavaras – lengvąją „Mild-Hybrid“ su 48 V sistema, HEV („hybrid-electric
vehicle“) su 60 arklio galių elektriniu varikliu bei 1,49 kW talpos akumuliatoriumi ir iš tinklo
įkraunamą PHEV („plug-in hybrid vehicle“) hibridinę pavarą, kuri, naudojant tik elektros
energiją, leidžia nuvažiuoti daugiau nei 50 kilometrų. Šios hibridinės sistemos montuojamos į
skirtingus modelius. Tarkime, „Tucson“ galima įrengti bet kurią iš šių hibridinių sistemų, todėl
vairuotojai gali pasirinkti tokią, kuri geriausiai patenkintų jų poreikius.

Aiškiai pastebimas progresas kuriant ir tobulinant naujas sistemas – jos tapo gerokai
efektyvesnės. Kaip pažymi „Verslo žinių“ žurnalistas ir daugiametis konkurso „Lietuvos metų
automobilis“ komisijos narys Linas Butkus, šiandieninės hibridinės pavaros leidžia geriau
išnaudoti elektrinio variklio privalumus.

„Pamenu, viename žurnalistų ralyje dalyvavau su senesnę hibridinę pavarą turinčiu „Toyota
Yaris“. Deja, jos pajėgumai buvo riboti. Elektrinis variklis veikė trumpą laiką, jau po
pusantros minutės dinamiškesnio vairavimo akumuliatorius būdavo išsikrovęs ir automobilis
važiuodavo naudodamas tik ne itin galingą vidaus degimo variklį.

O šiemet važiavau su hibridiniu „Lexus UX“, kuriama įrengta naujausia sistema, – ji visą
laiką turėjo atsargą akumuliatoriuje. Tai rodo, kiek šiandien yra pažengusios hibridinės
sistemos.“

Pasiekti naują našumo lygį leidžia keli veiksniai. Visų pirma, tai didesnės talpos
akumuliatoriai, efektyvesnės energijos regeneracijos sistemos bei nuolat tobulinami sistemų
veikimo algoritmai.

Du viename – dinamika ir ekonomija

Vienas svarbiausių hibridinių pavarų privalumų – mažesnės degalų sąnaudos, o kai kuriais
atvejais vairuojant iš tinklo įkraunamą sistemą turintį modelį vidaus degimo variklio paleisti
nereikia apskritai. Tačiau tai ne vienintelis privalumas. Norint daugiau galios ir geresnių
dinaminių savybių, anksčiau vienas populiariausių sprendimų buvo montuoti turbokompresorius, o dabar tai pasiekti padeda elektros varikliai.

„Hibridinės pavaros tikrai padeda pagerinti degalų ekonomiją, lyginant su įprastais vidaus
degimo varikliais, o jei pasirenkama iš tinklo įkraunama sistema, kuri viena įkrova leidžia įveikti nuo 20 iki, kai kuriais atvejais, 70 kilometrų, tuomet degalų naudoti nereikia visiškai.

Pavyzdžiui, jei per dieną nuvažiuojamas atstumas yra 20 kilometrų, vidaus degimo variklio
galima išvis nepaleisti. Kai kurie hibridai vien su elektriniu varikliu gali pasiekti iki 130 km/val.
greitį, o tai šią sistemą, kad ir ribotai, leidžia naudoti ir užmiestyje.

Kalbant apie dinamiką, dėl elektros variklio savybės akimirksniu pasiekti didžiausią sukimo
momentą galima sklandžiai ir greitai pajudėti iš vietos. Pavyzdžiui, turbinai reikia laiko, kol ji
pradės demonstruoti savo efektyvumą. Todėl važiavimas iš tikrųjų gali būti dinamiškas, o
hibridas – smagus automobilis, juo labiau kad dabar elektros varikliai yra ganėtinai galingi“, –
sako L. Butkus.

Tai patvirtina ir naujausių iš tinklo įkraunamų hibridinių modelių techninės charakteristikos.
Bendras „Hyundai Tucson“ 1,6 l benzininio ir elektros variklių pajėgumas siekia 230 arklio
galių, o sukimo momentas – 350 Nm. Didesnio, septynių vietų SUV „Santa Fe“ hibridinės
pavaros pajėgumas viršija 260 arklio galių. Vien šiuose modeliuose naudojamo elektros
variklio pajėgumas siekia 90 arklio galių ir 300 Nm, todėl gera dinamika galima mėgautis ir
važiuojant tik elektriniu režimu.

Geresnė išliekamoji vertė

Automobilius apžvelgiantis ir transporto temomis rašantis L. Butkus pastebi dar vieną
hibridinių modelių privalumą, kuris gali išryškėti netolimoje ateityje.

„Europoje nuolat įvedami su ekologija susiję ribojimai, mokesčiai ir reikalavimai, todėl po
kelerių metų tai gali daryti įtaką antrinei rinkai. Pavyzdžiui, šiandien dyzelinis automobilis bus
ekonomiškas, o po kelerių metų jo likvidumas gali būti ribotas, nes mokesčiai tokiam
automobiliui drastiškai išaugs. Tokiu atveju hibridas gali būti geresnė investicija, nes po
keleto metų jo patrauklumas naudotų automobilių rinkoje bus didesnis“.

Modernios šiuolaikinės hibridinės pavaros keičia požiūrį į tokias sistemas. Prieš dvidešimt
metų didžiausias jų privalumas buvo galimybė sumažinti degalų sąnaudas, o šiandien jos
leidžia ne tik ekonomiškai, bet ir dinamiškai važiuoti. Be to, iš tinklo įkraunami hibridai gali
būti naudojami kaip elektromobiliai.