„Škodos“ įtaka „Volkswagen“ grupėje didėja. Ką tai reiškia?
„Škoda“ nebėra vien tik dukterinė „Volkswagen“ markė, savo modeliuose naudojanti
vokiškus komponentus. Vokietijos koncernas perleido čekų gamintojai tolesnį dalies itin
populiarių variklių kūrimą, taip pat ir modulinės platformos plėtojimą, kuri naudojama
įvairiausiuose grupės modeliuose. Ką tai reiškia pačiai „Škodai“ ir kokius pokyčius šie
sprendimai atspindi „Volkswagen“ grupės viduje?
Perima vidaus degimo variklių plėtrą
Nuo šių metų „Škoda“ bus atsakinga už „Volkswagen“ grupės naudojamų EA 211 serijos
variklių tobulinimą. Šiuo kodu pažymėti populiarūs 1 litro, 1,4 litro ir 1,5 litro TSI agregatai,
taip pat ir kitose rinkose aptinkami atmosferiniai keturių cilindrų MPI varikliai.
Jie montuojami 7-ių markių automobiliuose, 50-yje skirtingų modelių. EA 211 serijos variklių
rasite visur: „Volkswagen Polo“, „Golf“, „Passat“, „Tiguan“, „Seat“, „Cupra“, kai kuriuose
„Audi“ modeliuose ir, žinoma, beveik visoje įmonės „Škoda“ gamoje.
„Volkswagen“ čekams taip pat perdavė tolesnį modulinės MQB A0 platformos, kurioje
naudojami kone tik EA 211 varikliai, vystymą. Ant šios platformos gaminami „Audi A1“,
„Volkswagen Polo“ ir „T-Cross“ bei „Taigo“, „Seat Ibiza“ ir „Arona“, „Škoda Fabia“, „Scala“,
„Kamiq“ modeliai.
Šių paklausiausių „Volkswagen“ grupės komponentų techninė plėtra perkelta į
penkiasdešimt kilometrų šiaurės rytų link nuo Prahos esantį Mlada Boleslavo miestelį,
kuriame yra įsikūrusi „Škoda“.
Čekai – geri inžinieriai
„Škoda“ po „Volkswagen AG“ koncerno sparnu – nuo 1991-ųjų. „Auto Bild Lietuva“ žurnalo
vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius pasakoja, kad per pastaruosius trisdešimt metų čekų
bendrovė tapo gerokai vokiškesnė.
Ne tik kokybine produktų prasme – nemaža dalis vadybos irgi tapo vokiška. Be to, Čekijos
gamykla įsikūrusi greta Vokietijos, ten yra daug galimybių rutulioti stambius inžinerinius
projektus, tad „Volkswagen“ perkėlė vidaus degimo variklių ir platformos vystymą būtent ten.
„Čekija tam puikiai tinka, nes turi inžinerinę praeitį, istoriją, turi potencialo, moka perduoti
žinias naujoms kartoms. Jos gyventojai suinteresuoti būti inžinieriais, ko, pavyzdžiui, nėra
Lietuvoje. Neturime inžinerijos istorijos, tad net jei krimstume šį mokslą, nelabai kur
galėtume jį panaudoti. O Čekijoje situacija visai kitokia“, – apie žmogiškųjų išteklių svarbą
kalba V. Milius.
Taip ir turi būti
Televizijos laidos „Autopilotas“ žurnalistas Egidijus Babelis teigia manantis, kad sprendimas
perkelti vidaus degimo variklių ir platformos tobulinimą buvo priimtas neatsitiktinai. Ekspertas
pateikia teoriją, jog tai yra susiję su pagrindinės markės elektrifikacija.
„Žinoma, galiu tik spėlioti ir pats kurti teorijas, kas vyksta koncerno viduje. Tačiau man
logiškiausias paaiškinimas būtų, kad „Volkswagen“ markė elektrifikuojasi, tačiau grupei dar
daugiau nei 10 metų reikės siūlyti automobilius su vidaus degimo varikliais, tad čia į ringą
žengia „Škoda“. Man tai paaiškina ir čekiškų gaminių kokybinį šuolį.
Kodėl gi vienas koncernas turi gaminti du tokio pat lygio skirtingų markių automobilius?
Tikėčiau, kad netolimoje ateityje „Škoda“ ir „Volkswagen“ bus pozicionuojami kaip vieno lygio
produktai, nes pagal kokybę ir dabar juos statyčiau vieną šalia kito, tik ateityje išsiskirs jų
pateikimas. „Volkswagen“ bus elektriniai, o „Škoda“ bus galima rinktis tiek su vidaus degimo,
tiek su hibridiniais varikliais“, – svarsto E. Babelis.
Žurnalistas išplečia savo teoriją, aiškindamas, jog „Volkswagen“ staigiai pasuko
elektrifikacijos keliu po „dyzelgeito“ skandalo. Vos pasirodžius pirmiesiems „Volkswagen ID.“
modeliams, naujos kartos „Škoda“ gama pastebimai pagerėjo kokybine prasme, tapo visiškai
nepanaši į biudžetinės klasės transporto priemones.
Čekiški automobiliai tapo visaverčiais vidutinės klasės etalonais. Dauguma žurnalistų ir
automobilininkų netgi traukė per dantį „Volkswagen“ koncerną, esą šis kiša sau pagalį į
ratus, kurdamas konkurenciją grupės viduje.
„Tokio dydžio organizacijose sprendimai nepriimami per dieną ar savaitę, o pokyčiai nėra
matomi per metus. Politinių sprendimų vaisiai išauga tik per penkmetį ar net dešimtmetį.
Žinia, kad „Volkswagen“ perduoda vidaus degimo variklių bei jiems skirtų platformų plėtrą
bendrovei „Škoda“, leidžia dėlioti scenarijus, kokie sprendimai galėjo būti priimami už uždarų
durų prieš kelerius metus, ir logiškai suvesti galus, kodėl šiandieniniai abiejų įmonių
automobiliai yra būtent tokie, kokie yra“, – priduria E. Babelis.
Skirtingas pateikimas
Pasak žurnalisto, čekiškų automobilių kokybinis šuolis, neretai lenkiantis ir kai kuriuos
vokiškus modelius, vis dėlto nėra nesusipratimas „Volkswagen AG“ koncerno viduje.
Pašnekovo teigimu, tikriausiai ir buvo planas sulygiuoti šias markes kokybine prasme ir
išskirti pateikimu: „Volkswagen“ bus jaunatviški, pažangūs ir elektriniai, o „Škoda“ –
konservatyvesni, labiau klasikinio dizaino automobiliai su vidaus degimo varikliais.
„Bendrovė „Volkswagen“ jau seniai paskelbė užmojus elektrifikuotis ir matome, kaip tai
vyksta. ID. serijos dizainas taip pat akivaizdžiai pasikeitė. Bet dar bent iki 2035-ųjų
transporto priemonių su vidaus degimo varikliais poreikis niekur nedings. Vokiečiai nenori
prarasti didelės dalies klientų, tad jiems siūlys persėsti į „Škoda“ markės keturračius, kurie
kokybe nenusileis „Volkswagen“ modeliams“, – tęsia jis.
„Gali būti ir tokia versija, – E. Babelio teorijai pritaria V. Milius. – Žiūriu į „Audi“, „Cupra“, kitas
„Volkswagen“ markes – jų ateitis atrodo labai elektrinė. Bet juk reikės pardavinėti kažką ir su
vidaus degimo varikliais, nes to proveržio, kurio galime tikėtis ar kokį užsirašome tiksluose,
gali ir nebūti. O mašinų vis vien reikės, tad tikėtina, jog „Škoda“ saugos visą koncerną.“
„Volkswagen“ paskelbė, kad Europoje 2030-aisiais elektromobiliai sudarys ne mažiau nei
70 proc. visų pagaminamų markės automobilių, o nuo 2033 metų ji nebegamins jokių vidaus
degimo variklius turinčių modelių. „Škoda“ taip pat plės elektrinių modelių gamą, 2026-aisiais
planuoja turėti 6-is elektromobilius, tačiau apie vidaus degimo variklių atsisakymą nekalba.