Laiko persukimas: įtaka organizmui ir kaip ją suvaldyti
Už kelių dienų oficialiai atsveikinsime su vasara – spalio 30 dieną įžengsime į žiemos laiką ir pasuksime laikrodžio rodyklę viena valanda atgal. Taip laiką sukame jau daugiau nei 100 metų, o nauda nei ekonomikai (elektros taupymas), nei žmogui kol kas nėra įrodyta. Atvirkščiai, gausu prieštaringų nuomonių ir pasiūlymų visiškai atsisakyti vasaros-žiemos laiko. Tačiau kol tai dar neįvyko, žemiau pateikiama laiko sukimo įtaka žmogaus organizmui ir patarimai, kaip ją sumažinti.
Vienos valandos priežastys ir pasekmės
Visų pirma truputėlis istorijos. Pagrindinis faktorius, kodėl pradėtas sukinėti laikas buvo noras sutaupyti energijos, nes neva pasukus valandą pirmyn ar atgal bus daugiau šviesos, t. y. sunaudosime mažiau elektros. Tačiau atlikus nuodugnius tyrimus JAV paaiškėjo, kad privačių gyventojų sąskaitos už elektrą sumažėjo vos 1 proc. Taigi, ekonominė nauda (pagrindinė priežastis laiko sukimui) sunkiai pastebima. O dabar apie įtaką žmogaus organizmui.
Laiko pasukimas veikia tiek fizinę, tiek psichinę savijautą. Pradėkime nuo to, kad sutrinka žmogaus biologinis laikrodis. Dėl to patiriamas stresas, kamuoja nerimas, stipriai nukenčia miego kokybė ar netgi kankina nemiga. O būtent miego metu gaminamas hormonas melatoninas, kuris itin reikalingas mūsų sveikatai ir nuotaikai: reguliuoja visų sistemų tarpusavio veiklą, stabdo senėjimo procesus, turi įtakos mūsų psichikai ir darbingumui.
Yra atlikta nemažai tyrimų, įrodančių padidėjusią insulto riziką dėl laiko persukimo. Asmenys, turintys širdies sutrikimų, itin jautriai reaguoja į organizmo patiriamus pokyčius, ypač neigiamus, tokius kaip stresas, nerimas, nemiga, ką būtent ir sukelia laiko persukimas. Taip pat labai jautriai reaguoja ir asmenys, turintys neurologinių susirgimų.
Dar vienas įdomus laiko persukimo sukeliamas poveikis – stipriai padidėjęs laiko švaistymas internete darbo metu (angl. cyberloafing). Prieš kelis metus JAV atliktas tyrimas parodė, kad pirmadienį po laiko persukimo darbuotojai užuot dirbę, naršo socialinius tinklus, žiūri juokingus vaizdo klipus ar mielas gyvūnėlių nuotraukas. Ir tai nėra tyčinis darbo neatlikimas. Tyrimo duomenimis tokį elgesį sukelia mūsų kūno patiriamas stresas, sutrikęs širdies ritmas ir organizmo nesugebėjimas prisitaikyti prie dirbtinai pakeisto laiko režimo.
Išmanus priešnuodis laiko persukimui ir nemigai
Kaip jau minėta, vienas iš labiausiai jaučiamų neigiamų laiko persukimo poveikių yra suprastėjusi miego kokybė. Nes būtent nuo jos viskas ir prasideda: nuovargis, stresas, nesugebėjimas susikaupti, bloga nuotaika. Dar prieš kelis metus pagrindiniai vaistai nemigai sumažinti buvo raminančios arbatos puodelis ir knyga. Tačiau laikai keičiasi ir dabar gerinti miego kokybę padeda išmaniosios apyrankės.
Jų būna įvairių su skirtingomis funkcijomis. Dauguma mano, kad tokios apyrankės tinka tik sportui ir sudegintų kalorijų skaičiui fiksuoti. Tačiau toli gražu taip nėra. Dalis tokių apyrankių turi pulsometrą, kuris leidžia stebėti ir miegą. „Savo asortimentą netrukus papildysime apyranke su pulsometru, kuri fiksuoja širdies dūžius, stebi jūsų fizinį aktyvumą. Šie rodikliai specialioje mobilioje programėlėje rodo, kaip giliai miegate, kada užmigote ir kada pabudote.“,– pasakoja „ACME Europe“ Produktų plėtros skyriaus vadovas Ignas Rumbutis. „Pavyzdžiui, jeigu atsikėlėte anksčiau nei nubudo jūsų organizmas, pulsas padidėja 10–20 dūžių per minutę. Patys turbūt to nepastebėsite, o pulsometras užfiksuos viską.“,– priduria Ignas Rumbutis.
Miego ciklai ir kaip jų stebėjimas išmanioje apyrankėje gerina miego kokybę
Priešingai nei dauguma mano, miegas nėra vientisas procesas. Miegą sudaro tam tikri ciklai. Per naktį jie pasikartoja 3–5 kartus. Ciklą sudaro lėtasis ir paradoksinis miegas. Žmogui svarbiausia viena iš lėtojo miego fazių – gilusis miegas, nes jo metu organizmas daugiausiai pailsi ir atkuria per dieną išeikvotą energiją. Jeigu per trumpai miegate giliojoje fazėje, jaučiatės nepailsėję. Kiekvienas ciklas trunka 90–110 minučių. Lėtoji miego fazė turėtų tęstis apie 45 minutes.
Patys pasakyti kiek kurioje laiko fazėje miegojote negalėtumėte. O būtent sekdami išmaniųjų apyrankių teikiamą informaciją, galite stipriai pagerinti savo miego kokybę, nes ji parodo kiek laiko, kurioje fazėje miegojote. Taigi, jeigu pastebėjote, kad ilgai neužmigote ir blaškėtės, pabandykite atsigulti valanda vėliau. Ir priešingai, jeigu duomenys rodo, kad per trumpai buvote giliojo miego fazėje, atsigulkite anksčiau arba leiskite sau keltis truputį vėliau.
Žinoma, nespjaukite ir į tradicinius metodus: neprisivalgykite prieš miegą, nežiūrėkite televizoriaus, pasistenkite atsipalaiduoti ir nedaryti jokių daug fizinių jėgų reikalaujančių darbų.