Kaip pasirinkti televizorių
Šiuolaikinis televizorius jau seniai nebėra tik televizijos programų priėmėjas. Nenorite išmesti pinigų į balą? Perskaitykite prieš pasirinkdami televizorių, nepakenks ir po to nesakykite kad neperspėjome.
Taigi, renkamės televizorių. Grynieji ir kreditinė kortelė piniginėje ir ryžtas grįžti namo su pirkiniu tvirtas. Jei jūs pažengęs buitinės technikos ir elektronikos specialistas ir praleidote nemažai laiko gilindamasis į įvairių modelių apžvalgas ir palyginimus – sėkmės Jums! Nors gal ir Jums nepakenktų atnaujinti pagrindines žinias.
Jei Jūsų idėjos apie televizoriaus pasirinkimą apsiriboja epitetais „spalvotas, plokščias, didesnis ir pigiau” – mūsų patarimai kaip tik Jums.
Kaina
Pirmiausia nuspręskite kokią pinigų sumą norite išleisti televizoriui. Svarbu prieš tai apsispręsti kokioms eksploatacijos sąlygoms ir kokiam tikslui perkamas televizorius. Renkantis prietaisą sodo nameliui, virtuvei ar svetainei reikia atsižvelgti ne tik į įstrižainę ir kainą, bet ir galimybė prijungti internetą ir kitos papildomos funkcijos reikalingos tik ten kur bus galima jomis pasinaudoti. Šiame straipsnyje pakalbėsime apie rimto modelio pasirinkimą visai šeimai.
Bet kokiu atveju apsisprendę dėl maksimalios televizoriaus kainos prie jos pridėkite dar mažiausiai 20% procentų. Kodėl? Tam kad būti pasiruošus įvairiems maloniems ir nelabai netikėtumams. Pavyzdžiui tam kad neprarasti naudingo parduotuvės pasiūlymo, kada komplekte su norimu televizoriumi, už kurį reikia dar šiek tiek primokėti, duodamas beveik nemokamai koks nors prietaisas, pvz. Blu-ray grotuvas ar išorinė audio sistema. Arba tos pačios kainų kategorijos televizorius su papildomu funkcionalumu vos brangesnis, kurio atsisakyti dėl keleto litų būtų kvaila.
Taip pat nepamirškite, kad pirkdami didelės paklausos metu, kaip per Kalėdas ar Naujus metus sumokėsite šiek tiek brangiau nei kitu laiku. Atėjus į parduotuvę ten maloniai kalba apie nuolaidą, tiesa nemini kad prieš tai kaina buvo be pagrindo iškelta (nors pagrindas yra – po to padaryti nuolaidą :)). Ar nepastebėjote kad kiekvienais metai po didžiųjų švenčių visada prasideda išpardavimas su dar didesnėmis nuolaidomis? Žinoma galima palaukti, bet tada nebus šventės. Toks gyvenimas.
Ekrano raiška ir įstrižainė
Kodėl televizorių su vienoda įstrižaine kaina gali skirtis du ar net tris kartus? Kodėl neverta pirkti beveik nemokamo televizoriaus su didžiule įstrižaine, paprastai stovinčio prie įėjimo į parduotuvę?
Priežastis paprasta: atgyvenusių kartų elektroniką taip pat reikia kažkaip išparduoti. Pavyzdžiui gamintojai nuolat atidaro naujus skystų kristalų monitorių fabrikus, bet tai nereiškia, kad senieji yra griaunami. Paprastai morališkai pasenę ekranai montuojami įvairiuose informaciniuose ekranuose arba parduodami antro-trečio lygio kompanijoms, kurios jų pagrindu gamina pigius modelius, tiesa morališkai pasenusius.
Tokie televizoriai taip pat turi teisę egzistuoti ir ranga savo pirkėją, bet čia svarbiausia nepulti į kraštutinumus. Jei renkatės tikrai šiuolaikinį televizorių, kurio pagalba planuojate žiūrėti aukštos kokybės laidas ir filmus, pirmiausia siūlome atkreipti dėmesį į ekrano raišką. Priminsim – Full HD (arba HD Ready 1080p) klasės ekranai, dar kartais vadinami HDTV (High Definition TV), horizontalės raiška yra 1920 pikselių ir 1080 pikselių (eilučių) pagal vertikalę (pasitaiko net 1920 х 1200). Šie televizoriai palaiko keturių eilučių 1080i signalą ir progresyvų 1080p signalą be tarpinio perkodavimo.
Televizoriai pažymėti HD Ready, arba HD 720, greičiausiai gerai dirbs su 1080i ir 720p (1280 x 720 pikselių) signalais, bet progresyvų 1080p HD signalą jiems teks rodyti interpoliuojant.
Bet tas labai pigus televizorius greičiausiai turi dar mažesnę raišką. Atkreipkite dėmesį į specifikaciją: ekrano raiška gali būti 1440 x 900, 1366 х 768, 1280 х 720 ir panašios variacijos. Netgi gali pasitaikyti visiškai pasenusi 1024 х 768 raiškos plazma. Kitaip nei šiuolaikinių, tokių ekranų pikselius galima įžiūrėti plika akimi ne tik jei pažiūrėsite iš nedidelio atstumo bet ir iš toliau – tai gana nemaži kvadratai iš kurių sudarytas vaizdas. Ar Jums reikia tokios kokybės kad ir už nedidelę kainą?
Spręsti žinoma Jums, bet turime įspėti kad tokio televizoriaus TV tiuneris gali būti tik analoginis, kaip ir video išėjimai ir apie šiuolaikines interaktyvias galimybes galite iš karto pamiršti.
Taip pat nereikėtų pamiršti kad šiuolaikinį televizorių galima naudoti kaip kompiuterio, grotuvo, žaidimų konsolės monitorių. Žodžiu prisiminkite apie kokybę ir pagailėkite savo akių.
Žinoma niekas neatsisakys didžiulio namų ekrano, kuris iš dalies gali pakeisti kino teatro salę, bet galutinis atsakymą į klausimą „kas geriau – vidutinis 60 colių ekranas ar geros kokybės 50 cilių už tą pačią kainą” teks atsakyti pačiam.
Plazma ar skysti kristalai? O kaip LED ir OLED?
Nežiūrint pergalingo skystų kristalų ekranų žygio, neverta pamiršti šiuolaikinės kokybiškos plazmos. Jos neginčijami privalumai kontrastas ir aiškumas, gili juoda spalva, neįtikėtinai aukštas reakcijos laikas ir sklandus judančių objektų rodymas, niekur nedingo. Taip pat inžinieriai gerokai padirbėjo ir su technologijos trūkumais – dideliu svoriu ir energijos sunaudojimu, ko dėka šiuolaikiniai plazmos modeliai žymiai „suliesėjo” ir palengvėjo nors iki geriausių skystų kristalų ekranų modelių pagal šiuos parametrus dar toli bet vis dėl to progresas yra.
Plazmą visada keikė dėl jos savybės su laiku išdegti (išdega plazmos elemento limonoforas) ir šio reiškinio pašalinio efekto – greitesnio tų elementų kurie nuolat šviečia išdegimo, pavyzdžiui nuolat žiūrimų kanalų logotipų vietose. Čia inžinieriai taip pat gerai padirbėjo ir pailgino ekranų amžių. Panasonic ir Samsung 2010-2012 metų modeliuose plazmos ekranų resursas 100 000 valandų, kas kelis kartus lenkia praeitų kartų parametrus.
Skirtingai nei plazmos ekranai, kur šviečia jonizuotas limonoforas, skystų kristalų televizoriai patys nešviečia. Skysti kristalai tik atidaro arba uždaro šviesos filtrus, kurie savo ruožtu apšviečiami kokiu nors šviesos šaltiniu.
Pavadinimas „LED televizorius”, tai yra šviesos diodų televizorius (LED – Light Emitting Diode) iš esmės marketinginis triukas. LED šiuo atveju nereiškia šviesos diodų pikselių taškų, iš tiesų tai nauja skystų kristalų apšvietimo rūšis baltais diodais, pakeitusiais tradicinį liuminiscensinių lempų apšvietimą (CCFL). Nežiūrint to progresas, pasiektas gaminant LED televizorius, didžiulis.
Pirmiausia pavyko atsikratyti pavojingų gyvsidabrio ir švino, esančio liuminiscensinėse lempose. Taip pat juntamai pailgėjo pašvietimo tarnavimo laikas, sumažėjo energijos vartojimas ir televizoriais kaitimas. Bet svarbiausia kad šviesos diodų dėka pavyko padidinti kontrastingumą, juodos spalvos gylį ir apšvietimo tolygumą visame ekrano plote. Nesigilinsime į LED apšvietimo rūšis, tik paminėsime kad geriausi ekranų pavyzdžiai naudoja intelektualias dinaminio apšvietimo persijungimo priklausomai nuo rodomo vaizdo technologijas. Tokių televizorių kontrastas pasiekia neįtikėtinus rodiklius.
Taip pat reikėtų žinoti kad įpakavimų ir reklaminių bukletų užrašai 480 hercų, 600 Hz ir netgi 1200 Hz apšvietimo skanavimo sistema – tik iš dalies reklaminis triukas, geriausiuose modeliuose paprastas televizinis 50-60 hz dažnis iš tiesų analizuojamas televizoriaus procesoriumi, po to sukuriami tarpiniai kadrai ir skenuojančio apšvietimo pagalba, iš eilės įjungiančiai skirtingas ekrano dalis, vaizdas gaunamas labiau tikslus ir mažiau mirgantis.
Skystų kristalų TN tipo matricos bus greitesnės, už tai IPS geresnės su spalvų apimtimi (nors IPS-Alpha tipo matricos taip pat tokios greitos, kad net naudojamos aktyviuose 3D televizoriuose). Televizoriai su IPS matricomis šiek tiek brangesni nors pamatyti skirtumą plika akimi sunku.
Stereo 3D: aktyvus, pasyvus ir be akinių
Būkite pasiruošę kad rinkdamiesi šiuolaikinį vidutinės ar aukštos kainų kategorijos televizorių gausite 3D technologijos palaikymą, taip sakant nemokamai. Tiesiog todėl kad šiuolaikiniai televizoriai gali rodyti stereoskopinį vaizdą be jokio vargo. Jei stereoskopija svarbi Jūsų pasirinkimui belieka pasirinkti 3D vaizdo tipą.
Gaila, bet šiuo metu už priimtiną kainą 3D vaizdo televizorių be akinių nėra. Tai kas dabar parduodama kaip auto stereoskopiniai televizoriai be proto brangu, o trimatis efektas labai kuklus. 
Rinktis teks iš pasyvios arba aktyvios 3D akinių technologijų. Pirmu atveju vaizdas ekrane rodomas abiem akims ant besikeičiančių horizontalių linijų, po to specialios plėvelės pagalba jo įgauna skirtingą apskritą poliarizaciją, skirtingą kairei ir dešinei akims. Šiuos technologijos trūkumas tame kad kiekviena akiai tenka tik pusė eilučių, t.y. 540 eilučių jei vaizdo raiška 1080 eilučių (nors LG marketologai tvirtina kad smegenys interpretuoja vaizdą iki pilnos raiškos). Didžiulis šios technologijos pliusas – pigūs akiniai su paprastais filtrais, nereikalaujantys maitinimo.
Aktyvi technologija reikalauja didelio ekrano dažnio, ne mažiau 120 Hz, tam kad kiekvienai akiai būtų parodyti 60 kadrų, pakaitomis besikeičiančių su kadrais kitai akiai – viso 120 kadrų per sekundę. Toks dažnis būtinas norint sumažinti mirgėjimo efektą ir vaizdo dvejinimosi efekto dėl kanalų susikirtimo.
Plazma lengvai susitvarko su 120 Hz dažniu, TN matricos taip pat ir netgi kai kurie IPS monitoriai perjungiamo apšvietimo pagalba. Lieka tik pajungti aktyvius 3D akinius, kurie skystų kristalų technologijos pagalba pakaitomis uždengiau vieną arba kitą akį.
Valdymo signalą akiniai gauna iš televizoriaus, ir daugeliu atvejų naudojami infraraudonųjų spindulių signalai, panašūs į tuos kurie naudojami distancinio valdymo pultelyje (nors Samsung dažniau naudoja Bluetooth ryšį). Aktyvūs akiniai naudoja įmontuota akumuliatorių, kurį laikas nuo laiko reikia įkrauti, dėl ko konstrukcija gaunasi sunkesnė nei pasyvių akinių, o kainų skirtumas dar labiau juntamas – nuo 10 lt už pasyvius iki kelių šimtų už aktyvius.
Tai iš esmės viskas ką reikia žinoti apie šiuolaikines 3D technologijas renkantis televizorių. Ką rinktis vėl teks spręsti Jums, tik patarsime abi technologijas išbandyti praktiškai ir tada spręsti.
Išmanusis televizorius (Smart TV): Jums reikia jo?
Prieš keletą metų, kai išmaniojo televizoriaus technologijos tik buvo kuriamos, buvo nevisiškai aišku kam televizoriui internetas. Atrodė kad tam tikslui labiau tinka kompiuteris arba planšetė, iš kurio vaizdas rodomas didelio televizoriaus ekrane, bet viso naršymo funkcijos atliekamos išorinio prietaiso.
Šiuolaikiniai televizoriai taip ištobulino savo funkcijas kad joks kompiuteris jau nebegali su jais varžytis. Galbūt įstengs visame ekrane rodyti video, o papildomame lange Twitter, Skype arba Facebook, bet jokiu būdu negausite priėjimo prie specializuotos televizoriaus gamintojo priedų parduotuvės, siūlančios didžiulį pasirinkimą informacinių, pramoginių, vaikiškų, mokomųjų ir kitų priedų.
Be to tik televizoriaus pagalba galite patekti į specialų gamintojo tinklą su dideliu naudingo turinio pasirinkimu – daugiausia nemokamo, kuriam, kitu atveju tektų išleisti nemažai pinigų.
Nėra kito būdo pajusti visus Smart TV privalumus kaip pačiam kurį laiką jais pasinaudoti. Jau dabar tokios stambios kompanijos kaip Sony, Panasonic, Samsung, LG siūlomos paslaugos turi vertę į kurią derėtų atsižvelgti renkantis televizorių.
Apie kitus intelektualių televizorių stebuklus, tokius kaip valdymas balsu, gestais, Apple arba Android programomis tegul pasakoja pardavėjai parduotuvėje, kiekvienam modeliui panašių funkcijų rinkiniai labai skiriasi.
Tiuneris ir ryšiai
Jei Jūs jau prisijungę prie daugiakanalės televizijos interneto pagalba (IPTV) ir gaunate šimtus kanalų per specialų tele priedą, kažin ar Jus sudomins galimybė grįžti prie išorinės antenos kanalų, kad ir kokie jie bebūtų – skaitmeniniai ar analoginiai. 
Bet kai kurią informaciją apie juos pateiksime. Pagal elektroninių ryšių sąjungos direktyvą perėjimas iš analoginio signalo į skaitmeninį turi būti baigtas 2015 metais. Be išimčių, nes šalys neperėjusios į skaitmeninį formatą trukdys kaimyninėms šalims.
Kas liečia išorines televizoriaus jungtis reikėtų atkreipti dėmesį į HDMI lizdų skaičių. Galbūt pradžiai Jums pakaks vienos HDMI jungties kad ir IPTV pajungimui, bet, kaip sakoma, apetitas auga bevalgant, po to atsiras žaidimų konsolė, Blu-ray grotuvas, kompiuteris ir t.t. dauguma šiuolaikinių televizorių turi 3-4 HDMI įėjimus o kai kurie net HDMI išėjimą.
Netrukdo ir Wi-Fi interfeisas, ar bent jungties buvimas jo pajungimui ateityje, tai labai patogus būdas sujungti visą namų mutimediją į tinklą.
Dauguma šiuolaikinių modelių turi integruotą multimedijos grotuvą, patikrinkite ar televizorius gali skaityti video ir nuotraukas iš išorinių diskų ir Flash atmintinių., ar yra tam tikslui numatyti USB lizdai ir kortelių skaitytuvai.
Pirkti internetu ar parduotuvėje?
Internetinių parduotuvių pasiūlymai paprastai patrauklesni pagal kainą ir pasirinkimas paprastai didesnis nei atskiroje „tikroje” parduotuvėje. Jei neturite laiko bėgioti po parduotuves ir esate užtikrintas savo pasirinkimu, kodėl gi ne – tik užsakymo metu pasidomėkite pristatymo kaina, kad nesigautų brangiau.
Bet neverta pamiršti ir senos patarlės „geriau vieną kartą pamatyti…”. Parduotuvėje turėsite galimybę palyginti skirtingų televizorių vaizdą ir išsirinkti tą, kuris patinka būtent Jums o ne apžvalgos autoriui ar testų programai. Asmeniniai įspūdžiai – geriausias pasirinkimo kriterijus, kad ir ką kalbėtų kiti.
Viena matyti televizorių paveikslėlyje ir visiškai kas kita matyti jo darbą gyvai. Gali pasirodyti, kad realybėje Jums visiškai nepatinka televizoriaus dizainas, gremėzdiškas distancinio valdymo pultas ar kiti niuansai, jau nekalbant apie vaizdo kokybę.
Galų gale kas neleidžia pažiūrėti televizorių parduotuvėje, o po to jį įsigyti internetu?
Pabaigai
Nepamirškite svarbiausio: jokio eksperto nuomonė nepakeis Jūsų pačių įspūdžio kurį paliko pasirinktas modelis. Rinkdamiesi televizorių pagal anksčiau minėtus parametrus nepamirškite peržiūrėti vaizdo, pajunginėti kanalus, įvertinti sporto, kino, animacijos ir kitų scenų kokybės. Dauguma televizorių turi kelis automatinius vaizdo rėžimus, gal tiesiog užtenka pasirinkti kitą iš jų ir vaizdas Jums labai patiks. Svarbu, kad po to nebūtų skaudu dėl beprasmiškai išleistų pinigų.
Būtinai perskaitom: