Kalėdų Senelio dosnumu besidžiaugiantys vaikai, po Kalėdų egle radę naujus telefonus, kompiuterius, planšetes ar kitus išmaniuosius įrenginius, kuo skubiau puola jais naudotis. Visgi tėvams reikia nepamiršti mažamečiams įjungti tėvų kontrolės nustatymus, o tai padarius dar nereiškia, kad galite būti ramūs dėl savo mažamečių saugumo. Dauguma jiems skirtų „elektroninių sargų“ efektyvūs tik ribotą laiką, kadangi vaikai greitai perpranta jų veikimo principą ir randa gudrių būdų juos apeiti. Ekspertai atskleidžia penkis labiausiai tarp vaikų paplitusius triukus ir pateikia patarimų, kaip nuo jų apsisaugoti.
2021 m. statistikos portalo „Statista“ surinktais duomenimis, daugiau, nei pusė, tėvų riboja tai, kokius vaizdo įrašus gali žiūrėti jų atžala, o 48 proc. apklaustųjų teigia naudojantys vienas ar kitas vaikų veiklą skaitmeninėje erdvėje ribojančias programėles. Tačiau nors tokios pastangos yra sveikintinos, tėvai turėtų nepamiršti kartas nuo karto patikrinti, ar šios priemonės iš tiesų veikia.
„Noras apsilankyti taip smarkiai ribojamuose internetiniuose puslapiuose ar dar vieną kitą valandėlę pažaisti tarp bendraamžių populiarų žaidimą kartais gali būti toks stiprus, kad vaikus nejučia transformuotų į programišius. Tėvai gali net nepastebėti, kaip iš įvairių gidų ir „YouTube“ įrašų pasimokę mažieji paslapčia naudojasi telefonu ar kompiuteriu net ir už nustatyto tvarkaraščio ribų ar mėgaujasi jų akių pasiekti neturėjusiu turiniu. Tarp tokių triukų yra gamyklinių įrenginio nustatymų atkūrimas, tėvų slaptažodžio vagystė ir interneto filtrų apėjimas“, – teigia „Telia“ tvarumo projektų vadovė Indrė Bimbirytė-Yun.
Slaptas gamyklinių nustatymų atkūrimas
Pasak I. Bimbirytės-Yun, daugeliui suaugusiųjų gamyklinių įrenginio nustatymų atkūrimas skamba, kaip labai nemalonus ir varginantis procesas, bet mažiesiems tai yra vieni juokai. Jie visiškai nebijo prarasti visus savo duomenis ir programėles, kadangi moka pasidaryti atsargines jų kopijas ar geba greitai viską atsisiųsti iš naujo.
„Šio triuko tikslas – kartu su visais duomenimis pašalinti visas tėvų įjungtas ribojimo parinktis ir iš naujo nustatyti įrenginį be jų. Tai atlikęs vaikas gali žaisti ir naudotis prietaisu be jokių „stabdžių“. Pagrindinis būdas nuo to apsisaugoti – išmanųjį telefoną ar planšetę aktyvuoti, naudojant tėvų paskyrą. Taip prieš nustatant gamyklinius parametrus, vaiko bus reikalaujama įvesti tik tėvų žinomą slaptažodį ir gudrus planas paprasčiausiai neišdegs“, – pataria ekspertė.
Pasiskolintas tėvų slaptažodis
Net ir apsaugoję programėlių atsisiuntimą ar viršyto ekrano laiko pratęsimą slaptažodžiu, tėvai neturėtų prarasti budrumo. Mažieji slaptažodį gali lengvai sužinoti įjungę ekrano vaizdo įrašymą ar suradę vietą, kurioje jį laikote pasižymėję.
„Jei vaikas paprašo įvesti slaptažodį jo telefone, labai svarbu pirma nuleisti įrankių juostą ir pažiūrėti, ar nėra įjungtas ekrano vaizdo įrašymas, kurį aktyvuoti dauguma išmaniųjų įrenginių gamintojų leidžia vienu paspaudimu. Taip pat nevertėtų slaptažodžio pasižymėti telefono užrašinėje ar kitoje mažamečiui pasiekiamoje vietoje. Galų gale, niekada negalite būti tikri, kad slaptažodis dar nėra patekęs į vaiko rankas, tad jį reikėtų prevenciškai keisti kas porą mėnesių“, – pataria „Telia“ atstovė.
Laiko juostos pakeitimas
Dauguma tėvų jau išmoko nustatyti, kuriomis valandomis ir kiek laiko per dieną jų vaikai gali naudotis savo išmaniuoju ar kompiuteriu. Deja, didelė dalis šio gamykliškai įrenginiuose įdiegto funkcionalumo ir specialių programėlių vis dar neatsparios laiko juostos pakeitimui,
Atėjus laikui miegoti ar išnaudojus per dieną skiriamo naudojimosi laiko limitą, vaikas gali bandyti prietaiso datos ir laiko nustatymuose pakeisti laiko zoną, pavyzdžiui, į septyniomis valandomis atsiliekančią Niujorko ar devyniomis valandomis pirmaujančią Sidnėjaus. Tai suklaidina ekrano laiko skaičiavimo funkciją ir ji per klaidą gali mažiesiems atrakinti prieigą prie „uždrausto vaisiaus“.
Vidinių programėlių naršyklių naudojimas
Net ir pasinaudojus visais šiais patarimais, vaikai vis tiek gali rasti būdą apeiti ekrano laiko limitais apribotas programėles. Vienas jų – aplikacijos viduje atveriamo naršyklės lango naudojimas.
„Tokios programėlės, kaip „Gmail“, siekdamos paspartinti jose esančio internetinio turinio atvėrimą, turi integruotą naršyklės funkcionalumą, kurį vaikai linkę išnaudoti blogiems tikslams. Pavyzdžiui, į savo el. pašto dėžutę išsisiuntę tam tikrą internetinę nuorodą, jie gali atverti ją „Gmail“ viduje, per iššokusį langą toliau sėkmingai naršyti internete bei per šią naršyklę pasiekti „Messenger“, „Instagram“, „TikTok“ ir kitas ekrano laiku apribotas paslaugas. Tam užkirsti kelią galima programėlėse išjungiant vidinės naršyklės funkcionalumą bei ekrano laiku apribojant visas iki vieno telefone esančias aplikacijas“, – patirtimi dalinasi I. Bimbirytė-Yun.
Internetinio srauto filtrų apėjimas
Technologijose pažengę tėvai, siekdami savo atžalą apsaugoti nuo jo amžiui netinkamo turinio ar tam tikrų pramogų, Wi-Fi maršrutizatoriaus nustatymuose į juodąjį sąrašą įtraukia pasirinktus internetinius puslapius. To dėka vaikas nebegali draudžiamo turinio pasiekti nė per vieną prie tinklo prijungtą įrenginį – kompiuterį, telefoną ar planšetę.
Visgi mažiesiems programišiams tai pamažu tampa vis mažesne problema. Jei tėvai pamiršta pakeisti prisijungimus prie maršrutizatoriaus, pagal jo modelį vaikai internete gali susirasti gamyklines kombinacijas bei savo nuožiūra pasikoreguoti turinio filtravimą. Internetinio srauto filtrai taip pat tampa neveiksmingi, ir naudojant vis labiau populiarėjančias virtualaus privataus tinklo (VPN) paslaugas.
Nuo neigiamų šio triuko pasekmių galima apsisaugoti, pakeitus maršrutizatoriaus prisijungimus, įjungus reikalavimą įvesti tėvų paskyros slaptažodį, prieš instaliuojant naujas programėles, bei nuolat stebint internetinį srautą, ar jame kartais neatsirado tam tikros srautą slepiančios programos domeno.