Automobilių starteriai, elektros generatoriai ir jų remonto ypatumai

Jeigu šiuolaikiniai automobiliai būtų gaminami be starterių ar generatorių, ar jūs pirktumėte tokį automobilį?

Įsivaizduokite, jūs turite tokį automobilį. Kiekvieną kartą norėdami užvesti automobilio variklį, turėtumėte iš bagažinės paimti tokį sulenktą metalinį strypą. Priėję prie savo nuostabios mašinos, pro chromuotas apdailos groteles tą strypą įkišate ir kiek turėdami sveikatos pradedate sukti. Sukate tol, kol jūsų automobilio variklis pagaliau sučiaudi ir pradeda burgzti. Kiek ilgai norėtumėte tokį automobilį vairuoti? O juk ir žiemos pas mus ateina… Kitaip automobilio, praeitam amžiuj, niekas ir neužvedinėjo. Tačiau žmonija progresuoja. Žmogus sukūrė tokį variklį, kuris galėtu pasukti kitą variklį. Be generatoriaus mūsų automobilis taip pat neapsieitų. Tai vienintelis automobilio agregatas gaminantis elektros energiją. Sugedus generatoriui ar starteriui vargu ar sugebėtumėte pasiekti savo kelionės tikslą be techninių siurprizų. Tai labai svarbi grandis jūsų automobilyje. Esant didelėms apkrovoms variklyje (ypatingai žiemos metu) jūsų automobilio starteris dėvisi kelis kartus daugiau. Sugedęs starteris periodiškai gadina akumuliatorių. Neefektyvus generatoriaus darbas taip pat neužtikrins nepriekaištingo automobilio užvedimo šaltą žiemos dieną. Delsdami laiku pašalinti gedimą, jūs rizikuojate patirti kelis kartus didesnį nuostolį. Tad galime sakyti tai yra vienos iš pagrindinių automobilių dalių.

Automobilio elektros generatorius
Automobilio elektros generatorius
  • Starteriai

Automobilių variklių paleidimui naudojami elektriniai starteriai. Dažniausiai variklis sukamas už ant smagračio uždėto krumpliuoto vainiko, su kuriuo sukabinamas starterio pavaros krumpliaratis. Paleidimui reikalingą elektros energiją tiekia akumuliatorių baterija. Starterių maitinimo įtampa esti 12 V arba 24V. Automobilių paleidimo sistemos paskirtis- sukti vidaus degimo variklio alkūninį veleną reikalingu mažiausiu paleidimo sūkių dažniu. Mažiausias Oto variklių paleidimo sūkių dažnis lygus 60-100 min-1, dyzelinio variklio- 80-200 min -1 (priklausomai nuo degiojo mišinio ruošimo būdo ir nuo to, ar yra palegvinimo įtaisai, ar jų nėra).

Veikimo principas

Starterį sudaro nuolatinės srovės variklis, pavara ir įjungimo relė (3 pav). Elektros variklis sukuria sukimo momentą, o pavara sujungia elektros variklį su paleidžiamu varikliu. Elektros variklis ir pavara įjungiami elektromagnetiniu jungikliu (rėle). Užsivedus varikliui, smagračio krumpliuotas vainikas labai įsuka starterio pavaros krumpliaratį. Sukantis tokiu dažniu starterio rotoriui, išcentrinės jėgos gali išstumti jo apvijas. Kad šitaip neatsitiktų, rotorius su pavaros krumpliaračiu sujungiamas laisvos eigos mova, perduodančia sukimo momentą viena kryptimi.

3 pav. Elektrinis starteris:
3 pav. Elektrinis starteris

a-elektros variklis; b-pavara; c-įjungimo relė; 1-žadinimo apvija;2-poliai;3-kontaktai;4-kontaktų diskai; 5-korpusas; 6,7-įtraukimo ir laikymo apvijos; 8-inkaras; 9-spyruoklė; 10-svirtis; 11-krumpliaratis; 12-laisvos eigos mova; 13-spyruoklė; 14-mova; 15-rotorius; 16-komutatorius; 17-šepečiai.

Elektros variklį sudaro statorius, kuriame yra poliai ir jiems įmagnetinti skirta žadinimo apvija su apvijomis ir komutatoriumi, šepečiai srovei tiekti į rotoriaus apvijas. Dažniausiai naudojami keturi šepečiai, poromis prijungti prie akumuliatorių baterijos teigiamų ir neigiamų polių. Komutatorius nuolat reikiamu momentu keičia rotoriaus apvijomis tekančios srovės poliškumą, tuo tarpu statoriaus polių poliškumas nesikeičia. Vienvardžiai statoriaus ir rotoriaus poliai vienas kitą stumia, sukurdami sukimo momentą. Rotoriaus sukimosi kryptis priklauso nuo –žadinimo srauto ir rotoriaus apvija tekančios srovės krypties. Pakeitus kurio nors vieno iš jų kryptį, rotoriaus sukimosi kryptis pasikeičia. Sukantis rotoriui, jo apvijose indukuojasi elektrovaros jėga, veikianti prieš akumuliatorių baterijos elektrovaros jėgą. Didėjant rotoriaus sūkių dažniui, jo apvijose indukuojama elektrovaros jėga didėja, o srovė ir starterio sukimo momentas mažėja. Didėjant apkrovai, ir mažėjant sūkių dažniui, elektrovaros jėga mažėja, o srovės stiprumas didėja. Taip automatiškai reguliuojamas starterio sukimo momentas, priklausomai nuo apkrovos.

Starterių įjungimui naudojamos elektromagnetinė relės. Jomis galima mažomis valdymo srovėmis įjungti dideles sroves, kurių dydis lengvųjų automobilių starteriuose siekia 1000 A, o sunkvežimių 2600 A. Valdymo srovių įjungimui pakanka mechaninio jungiklio. Įjungimo rėlė atlieka dvi funkcijas: pastumia starterio krumpliaratį, kad jis susikabintų su paleidžiamo variklio smagračio krumpliuotu vainiku, ir įjungia starterio elektros variklį.

Įjungimo rėlę sudaro korpusas su elektromagneto širdimi, inkaras, apvijos, ir elektros kontaktai. Įjungus starterio jungiklį, apvijomis tekančios srovės sukurtos magnetinio lauko jėgos, įtraukia inkarą. Inkaras vienu galu per svirtį pastumia krumpliaratį, o kitu galu prispaudžia diską prie kontaktų, įjungdamas starterio elektros variklį. Įjungimo metu reikalingos didesnės magnetinės jėgos, todėl srovė teka per abi apvijas. Kai starteris įjungtas, įtraukimo apvija užtrumpina. Inkarui laikyti įjungtoje padėtyje pakanka laikymo apvijos sukuriamų magnetinių jėgų. Išjungus starterį, spyruoklė grąžina inkarą į pradinę padėtį.

Starterio pavara įjungimo rėlės inkaro judesį ir elektros variklio sukimosi judesį perduoda krumpliaračiui. Ją sudaro krumpliaratis, laisvos eigos mova bei įjungimo mechanizmas.

Inkaras per svirtį, movą ir spyruoklę stumia krumpliaratį, kuris lėtai sukdamasis slenka rotoriaus veleno didelio žingsnio sraigtinėmis išdrožomis. Taip palengvinamas jo sukabinimas su smagračio krumpliuotu vainiku. Naudojamos keleto tipų laisvos eigos movos: ritininės, plokštelinės, krumplinės.

Įjungiant elektromagnetas per tuščiavidurį rotorių stumia visą pavarą su krumpliaračiu ašine kryptimi. Kad krumpliaračiai lengviau susikabintų, velenas kartu lengvai sukamas. Jiems susikabinus, įjungiama visa starterio srovė. Pradėjus suktis rotoriui, sukimo judesys per diskus perduodamas varomajai įvorei, kuri besisukdama išdrožomis pasislenka ašine kryptimi kartu suspausdama diskus. Diskų suspaudimo jėga padidėja tiek, kad trinties tarp plokštelių jėgos galėtų perduoti paleidžiamo variklio sukimui reikalingą momentą. Ši mova kartu veikia kaip apsauginė, ribodama rotoriaus krumpliaračiui perduodamą sukimo momentą.

Užsivedus varikliui, starterio krumpliaratis pradeda suktis greičiau už rotorių. Varomoji įvorė sraigtinėmis išdrožomis nustumia iki atraminio žiedo, spyruoklė visiškai atsilaisvina, ir diskai nebe perduoda sukimo momento rotoriui.

2.2. Elektros variklio žadinimo būdai.

Priklausomai nuo rotoriaus ir žadinimo apvijų sujungimo, yra lygiagretaus, nuoseklaus ir mišraus žadinimo elektros varikliai. Lygiagretaus žadinimo varikliuose žadinimo apvija prijungta lygiagrečiai rotoriaus apvijai. Jei variklis maitinamas pastovia įtampa, žadinimas ir sūkių dažnis beveik nepriklauso nuo sukimo momento. Todėl tokie varikliai starteriuose nenaudojami. Nuoseklaus žadinimo varikliuose žadinimo ir rotoriaus apvijos sujungtos nuosekliai. Juose visa srovė teka žadinimo ir rotoriaus apvijomis. Paleidžiant variklį, inkaro apvijomis teka labai didelė srovė, sukuriamas stiprus magnetinis laukas, todėl gaunamas didelis paleidimo sukimo momentas, kuris didėja sūkių dažniui, staigiai mažėjant. Dėl šios savybės jie naudojami starteriuose. Mišraus žadinimo varikliuose dalis žadinimo apvijų prijungiama nuosekliai, dalis lygiagrečiai rotoriaus apvijoms.

Šiuo atveju sumažėja rotoriaus srovė ir žadinimo apvijos magnetinis srautas, todėl sukuriamas mažesnis sukimo momentas. Be to, rotoriaus sukimosi dažnis, mažėjant apkrovai, didėja lėčiau, kadangi lygiagrečiai prijungtas žadinimo apvijos sukuriamas magnetinis srautas nepriklauso nuo starterio apkrovos srovės.

  • Starterių tipai

Starterių tipai skiriasi jų krumpliaračio sujungimo su smagračio krumpluotuoju vainiku būdais. Vieno ar kito vainiko būdo taikymas priklauso nuo reikalingos starterio galios bei sujungimo ir atjungimo patikimumo. 1 lentelėje pateikti starterių tipai, jų veikimo principai ir naudojimo sritys. Lengvųjų automobilių paleidimo sistemose dažniausiai būna starteriai turintys sraigtinį-svirtinį įjungimo mechanizmą.

lentele

  • Starteris su sraigtiniu-svirtiniu įjungimo mechanizmu.

Starteris turintis sraigtinį-svirtinį įjungimo mechanizmą, gaminamas su tarpine pavara arba be jos ir su nuoseklaus arba nuolatinio žadinimo varikliu. Starterio su sraigtiniu-svirtiniu įjungimo mechanizmu ir nuoseklaus žadinimo varikliu pavaizduota 4 pav.

4 pav. Starterio su sraigtiniu – svirtiniu įjungimo mechanizmu sandara
4 pav. Starterio su sraigtiniu – svirtiniu įjungimo mechanizmu sandara

Starterio pavaros krumpliaratis su ritine vienakrypte mova gali slankioti ašine kryptimi rotoriaus veleno didelio žingsnio sraigtinėmis išdrožomis. Ant movos varančiosios įvorės uždėtas kreipiamasis žiedas, galintis pasislinkti ašine kryptimi, ir spyruoklė. Žiedas sukabintas su įjungimo svirties, kurią pasuka įjungimo rėlė, šakute. Įjungimo rėlė patikimai sujungia starterio pavaros krumpliaratį su smagračio krumpliuotuoju vainiku ir juos atjungia. Sujungimo procesas susideda iš dviejų starterio krumpliaračio judesių: slenkamojo ir sukamojo. Įjungus paleidimo jungiklį, įtraukiamas įjungimo rėlės inkaras ir pasukama įjungimo svirtis nugalint grąžinimo spyruoklės jėgą. Žadinimo ir rotoriaus apvijomis srovė dar netiekiama. Pasisukdama įjungimo svirtis pastumia varančiają vienakryptę movą krumpliaratį smagračio krumpliuotojo vainiko link. Įvorė, slinkdama veleno didelio žingsnio išdrožomis, kartu lėtai sukasi. Sukamasis judesys palengvina krumpliaračių sukabinimą. Jei krumpliaračiai sukabinami nekliudomai, kontaktų tiltelis įjungia žadinimo ir rotoriaus apvijų srovę. Starteris sukamas. Jei įjungimo metu starterio krumpliaračio krumplis atsireme į krumpliuotojo vainiko krumplį, įjungimo svirtis su kreipiamuoju žiedu suspausdami spyruoklę juda toliau, kol kontaktų tiltelis įjungia srovę. Rotorius, o kartu ir krumpliaratis, pradedami sukti. Pasisukus krumpliaračiui, jo dantis atsisuka ties krumpliuotojo vainiko tarpkrumpliu, ir suspausta spyruoklė juos sukabina. Starteris per krumpliaratį ir smagračio krumpliuotąjį vainiką suka alkūninį veleną. Užsivedus varikliui, starterio krumpliaratį suka variklis. Ritininė vienakryptė mova neleidžia rotoriui suktis kertu, nes rotoriaus veleną atjungia nuo starterio krumpliaračio. Ritininė vienakryptė mova apsaugo rotoriaus apvijas ir kolektorių, kad jų nesugadintų didelis sūkių dažniai. Tačiau starterio krumpliaratis lieka sukabintas tol, kol neišjungiamas paleidimo jungiklis ir taip nenutraukiama įjungimo rėlės srovė. Krumpliaratį atkabina įveržta įjungimo rėlės inkaro grąžinimo spyruoklė.

Starteris su sraigtiniu-svirtiniu įjungimo mechanizmu ir tarpine pavara.

5 pav. Parodyta nuolatinio žadinimo starterio su tarpine pavara sandara. Jo sandara (išskyrus tarpine pavarą) ir veikimo principas yra tokie pat, kaip ir starterio be tarpinės pavaros. Esant tarpinei pavarai ir nuolatiniam žadinimui, lyginant su starteriu be tarpinės pavaros, gaunami iki     40 % mažesni matmenys ir masė, esant tai pačiai starterio galiai. Tarpinę pavarą sudaro planetinė pavara, įstatyta tarp rotoriaus ir rotoriaus veleno. Centrinis krumpliaratis kietai sujungtas su rotoriumi. Vainikinis krumpliaratis įtvirtintas polių korpuse. Ant planetinės pavaros vediklio veleno užmautas krumpliaratis su ritine vienakrypte mova (6pav).Iš rotoriaus krumpliaračiui jėga perduodama centriniu krumpliaračiu, satelitais, vediklio velenu ir vienakrypte mova. Starterio su tarpine pavara rotorius sukasi didesnių sūkių dažniu ir sukuria mažesnį sukibimo momentą, negu starterio bei tarpinės pavaros. Sūkių dažnį sumažina planetinė pavara, kartu padidindama sukimo momentą.

5pav. Starterio su tarpine pavara sandara 6pav. Starterio su tarpine pavara schema
5pav. Starterio su tarpine pavara sandara 6pav. Starterio su tarpine pavara schema
  • Priežiūra ir diagnostika

Nors ruduo ir pirmieji pageltę lapai pakelėse signalizuoja rudenines problemas, tačiau tik retas vairuotojas pagalvoja apie automobilio užvedimą spaudžiant šaltukui. Nepaliaujamos gyvenimo dinamikos apsupti dažnai net nekreipiame dėmesio į detales, galinčias padėti sutaupyti laiko ar išvengti beviltiško jaudulio. Tačiau kai paspaudus šaltukui automobilio užvedimas primena loterijos bilietą su retokais laimėjimais, tenka skubėti į autoservisus ar specializuotas automobilių remonto dirbtuves, kuriose „dūsaujančių“ starterių orkestras tepaluoto meistro ausyse primena kasmet besikartojančią rudens idilę.

UAB „Startaisa“ direktorius Albertas Burneika pažymi, kad rudeninis klientų antplūdis parodo liūdną starterių ir generatorių gedimų statistiką. „Dėl žemesnės oro temperatūros daugumos automobilių variklius sunku užvesti, todėl padidėja starterių darbo krūvis. Vairuotojai dažnai nežino, kad automobilio starteris yra trumpalaikio veikimo elektros mašina, o variklio užvedimo procesas negali būti ilgesnis nei 10 – 20 sekundžių“, – sako A. Burneika. Direktoriaus teigimu, vairuotojai neįvertina starterio veiklos specifiškumo – bando po kelias dešimtis kartų užvesti netvarkingą variklį, neįtardami, kad dėl tokių veiksmų sutrumpėja starterio tarnavimo laikas arba tai yra sudėtingų gedimų priežastis.

Prie paleidimo sistemos priežiūros darbų priklauso pagrindinės bei valdymo grandinių laidų ir jungčių tikrinimas, taip pat anglinių šepetėlių ir jų laikiklių būklės tikrinimas. Ant jų neturi būti alyvos, riebalų ir dulkių. Kolektoriaus paviršius turi būti lygus, ant jo neturi būti alyvos arba dulkių. Rifluotus ir neapvalius kolektorius reikia aptekinti. Aptekinus kolektorių, jo skersmuo neturi būti mažesnis už mažiausią leistiną. Paskui reikia išpjaustyti kolektoriaus izoliaciją ir kolektorių švariai aptekinti. Guolių tepti nereikia. Kad ilgai veiktų starterio krumpliaratis ir krumpliuotasis vainikas, juos retkarčiais reikia sutepti. Įstatyto starterio elektrinis tikrinimas apsiriboja starterio srovės stiprinimu ir įtampos matavimu esant trumpojo jungimo režimui. Jis yra tada, kai starteri įjungtas, bet krumpliaratis negali suktis. Kad būtų galima tai pasiekti, įjungiama auksčiausia pavara, stovėjimo ir darbiniai stabdžiai. Paskui ne ilgiau kaip 3s įjungiamas starteris. Voltampermetru išmatuojama įtampa tarp 30 gnybto ir masės bei srovės stiprumas pagrindinėje grandinėje. Jei išmatuotos vertės neatitinka nurodytų gamintojo, starterį reikia išimti. Išimtą starterį galima tiksliau patikrinti starterių tikrinimo stendu. Šis tikrinimas apima: tikrinimą esant tuščiajai eigoje; tikrinimą esant trumpojo sujungimo rėžimui; tikrinimą esant apkrovai. Išmatuotos vertės palyginamos su gamintojo nurodytomis vertėmis. Jei nukrypimai gerokai per dideli, starterį reikia keisti arba remontuoti.

Elektros generatoriai

Paskirtis

Elektros generatoriaus paskirtis: dirbant varikliui įjungtus imtuvus aprūpinti elektros energia ir įkrauti akumuliatoriaus bateriją. Kad elektros imtuvus ir akumuliatorių bateriją būtų galima apsaugoti nuo sugadinimo, reguliatorius turi išlaikyti pastovią generatoriaus generuojamą įtampą. Generatorius yra pagrindinis elektros energijos šaltinis. Jis maitina visus srovės imtuvus ir įkrauna akumuliatorių bateriją, kai jo įtampa yra didesnė už baterijos elektrovaros jėgą. Pagal srovės rūšį generatoriai būna nuolatinės ir kintamosios srovės. Nuolatinės srovės generatoriuose srovė indukuojama besisukančioje ( tai didžiausias jų trūkumas), o kintamosios – stovinčioje apvijoje. Pirmieji dėl sudėtingesnės konstrukcijos ir mažesnio patikimumo dabar beveik nebenaudojami.

 Nuolatinės srovės elektros generatoriai

Nuolatinės srovės generatorius dėl savo trūkumų, lyginant su kintamosios srovės generatoriumi, automobiliuose naudojamasi retai. Nuolatinės srovės generatoriaus sandara pavaizduota 7 pav. Magnetinio lauko poliai yra statoriuje. Tarp polių sukasi rotorius su apvija. Žadinimo apvija prijungta lygiagrečiai su rotoriaus apvija. Įtampa nuolatinės srovės generatoriuje sukuriama todėl, kad rotorius su apvija sukasi stovinčiame polių antgalių magnetiniame lauke. Rotorių suka variklis trapeciniu diržu. Generatorius žadinasi dėl polių antgalių liekamojo įmagnetinimo. Sukantis rotoriui indukuojama įtampa žadinimo apvijoje sukuria srovę. Ji sustiprina polių antgalių magnetinį lauką, todėl generuojamoji įtampa didėja. Šis procesas kartojasi, kol generatorius pasiekia darbinę įtampą. Generuojamą kintamąją įtampą išlygina kolektorius. Nuolatinė srovė teka į imtuvus.

Kintamosios srovės elektros generatorius

Automobiliuose dažniausiai naudojamas lenktapolis kintamosios srovės elektros generatorius. Jis taip vadinamas dėl rotoriaus sandaros. Kintamosios srovės generatoriaus sandara parodyta 8pav.

Pagrindinės detalės yra: 1. korpusas su dviem rotoriaus veleno guoliais. 2. lenktapolis rotorius su žadinimo apvija ir kolektoriaus žiedais. 3. trys statoriaus apvijos. 4. šeši galios ir trys žadinimo diodai. 5. du prie kolektoriaus žiedų spaudžiami angliniai šepetėliai.

Trys statoriaus apvijos išdėstytos 120° kampu ir sujungtos žvaigžde. Apvijų pradžios žymimos raidėmis U, V, W, o neutralė N. Apvijų pradžios sujungtos su lygintuvo grandine. Sukantis rotoriui kiekvienoje statoriaus apvijoje generuojama kintamoji įtampa. Visas tris kintamąsias įtampas pavaizdavus vienoje koordinačių sistemoje, matosi, kad trys kintamosios srovės generatoriuje sukuriamos kintamosios įtampos yra perstumtos viena kitos atžvilgiu.

Kai rotorius turi du polius, šis pastūmimas lygus 120°. Naudojant dvylikos polių lenktapolį rotorių, gaunamas 20° pastūmimas. Prie šių trijų gautų kintamųjų įtampų prijungus elektros variklį, trimis jo statoriaus apvijomis tekės kintamos srovės. Kintamosios srovės statoriaus apvijose sukuria magnetinius laukus, kurių stiprumas ir kryptis nuolat keičiasi. Bendras šių trijų magnetinių laukų veikimas sukuria besisukantį magnetinį lauką. Prie galinio dangtelio pritvirtintas reguliatorius ir kištukinės jungtys B+ ir D+, kuriomis generatorius prijungiamas prie automobilio elektros tinklo bei kontrolinės generatoriaus lemputės. Pavaros pusėje ant rotoriaus veleno pritvirtintas ventiliatorius ir generatoriaus diržinės pavaros skriemulys. Lenktapolis kintamosios srovės generatorius, kaip ir visi kintamosios srovės generatoriai, gali būti sukamas abiem kryptimis. Sukimo kryptis priklauso tik nuo pasirinkto ventiliatoriaus tipo. Ventiliatoriai būna kairiojo, dešniojo sukimo ir abiejų krypčių. Lenktapolis rotorius sudarytas iš dviejų dalių, tarp kurių įstatyta žadinimo apvija. Vienos pusės lenkti poliai įeina į tarpus tarp kito pusės polių. Aušintuvuose įtvirtinti šeši galios ir trys žadinimo diodai, nes lygindami srovę diodai įkaista.

Kintamosios srovės generatoriaus srovės lyginimas

Kintamosios srovės generatoriaus trys kintamosios įtampos lyginamos dvipusiu lygintuvu – tilteliu. Tokioje grandinėje prie kiekvienos apvijos prijungti du diodai. Diodai apvijų pradžias jungia vieną su kita. Trys diodai sudaro teigiamąjį polių ir trys – neigiamąjį. Iš neigiamųjų ir teigiamųjų diodų pusbangių susidaro gaubtinės. Teigiama (U+) ir neigiama (U-) gaubtinės tiltelyje paverčiamos lengvai banguojančia nuolatine įtampa. (Ug). Kintamosios srovės generatoriuje sukeliamos trys kintamosios įtampos išlyginamos trifazio tilteliu.

Diodai kurie jungiami prie teigiamo akumuliatorių baterijos gnybto, vadinami „ teigiamais diodais“ , o kurie jungiami prie neigiamo gnybto – „neigiamais diodais“. Teigiamo diodo neigiamas išvadas yra jo korpusas, o neigiamo diodo – jo kojelė.

Tai reikalinga, nes šių diodų antrasis išvadas yra korpusas, kuris aušinimui tvirtinamas aušintuve. Aušintuvų paskirtis – paimti iš diodų tekant srovei išsiskiriančią šilumą ir perduoti ją ventiliatoriui per generatorių pučiamam orui. Teigiamų diodų aušintuvas sujungiamas su akumuliatorių baterijos teigiamu gnybtu ( B+), o neigiamų diodų – su neigiamu gnybtu (B-).

Priežiūra ir diagnostika

Nuolatinės srovės generatorius

Nuolatinės srovės elektros generatoriaus priežiūros darbai yra: trapecinio diržo įtempimo, prijungimo prie akumuliatorių baterijos ir masės gnybtų, anglinių šepetėlių bei kolektoriaus paviršių tikrinimas. Rutuliniai guoliai užpildyti plastiniu tepalu, kuris keičiamas tik remontuojant generatorių. Generatoriaus reguliatorius neaptarnaujamas. Reguliuoti ir remontuoti reguliatorių negalima. Generatoriaus ir reguliatoriaus veikimą galima patikrinti įjungus tolimąjį apšvietimą. Didinant variklio sūkių dažnį virš tuščios eigos sūkių dažnio, tolimasis apšvietimas turi pastebimai šviesėti. Generatoriui sugedus, gedimo vietą galima rasti tikrinimo prietaisu. Tada matuojama generatoriaus srovė esant įjungtiems nuolatiniams imtuvams, tuščios eigos ir apkrovos įtampos, maksimalios bei atgalinės srovių stiprumai.

Kintamosios srovės generatorius Jiems reikia nedaug priežiūros. Šepetėlių ir guolių tepalų pakanka iki variklio kapitalinio remonto nuvažiavus 100000 – 150000km. Reguliatorius neaptarnaujamas. Remontas ir reguliavimas negalimi. Generatorius ir reguliatorius dažniausiai tikrinami automobilyje. Reguliatorių greitai galima patikrinti voltmetru, prijungus prie D+ ir masės. Generatoriaus įtampa turi būti pastovi ir lygi, priklausomai nuo reguliatoriaus tipo, tarp 13,4 ir 14,5V. Tikslesnis generatoriaus ir reguliatoriaus tikrinimas atliekamas esant apkrovai ir įvairiems sūkių dažniams. Matuojama voltampermetru. su įmontuotu arba atskiru apkrovos varžtu ir tachometru. Kad nesugestų generatoriaus, akumuliatorių baterija turi likti prijungta. Tikrinama vadovaujantis gamintojo nuorodomis. Išmatuotos reikšmės lyginamos su gamintojo nurodytomis reikšmėmis. Jei reikšmės nesutampa, matavimas kartojamas įstačius naują reguliatorių. Taip galima greitai nustatyti, ar gedimas yra reguliatoriuje, ar generatoriuje. Jei gedimas generatoriuje, specialiu tikrinimo prietaisu galima patikrinti apvijų ir diodų būklę. Generatoriaus gedimo paieškai galima naudoti generatoriaus kontrolinę lemputę. Esant gedimui ji neužgęsta arba tik prigęsta. Turint atitinkamų įgūdžių, pagal likusios srovės stiprumą galima nustatyti generatoriaus gedimą. Tiksliau nustatyti gedimą galima uždegimo sistemos osciloskopu. Esant tam tikriems kintamosios srovės generatoriaus gedimams gaunamos charakteringos oscilogramos. Išimtus diodus galima patikrinti kontroline lempute arba tiksliau – ommetru.

Išvados

Visi save ir automobilius gerbiantys vairuotojai turėtų žinoti, kad:

Automobilio starteris yra trumpalaikio veikimo elektros mašina,todėl kad jis vairuotojo „nepavestų“ reikalinga nuolatinė priežiūra.Visų pirma reikalinga valdymo įrenginių, laidų, gnybtų ir jungčių tikrinimas,starterio elektros variklio anglinių šepetėlių ir jų laikiklių būklės tikrinimas. Ant jų neturi būti alyvos, riebalų ir dulkių. Labai svarbu prižiūrėti ašies galinės įvores, laiku pastebėję gedimą ir jas pakeitę, mes prailginsime starterio ilgaamžiškumą.

Todėl vairuotojai, jeigu nenorite atėjus žiemai savo automobilio stumdyti pasikvietus savo kaimynus, pasirūpinkite automobilio starteriu kol laikas.

Automobilio generatorius taip pat įrenginys reikalaujantis daug priežiūros. Todėl kad automobilio elektros srovės palaikymas priklauso nuo jo darbo. Reikėtų stebėti kad būtų įtemptas trapecinis dirželis, prijungimo prie akumuliatorių baterijos ir masės gnybtų, bei anglinių šepetėlių tikrinimas. Karts nuo karto tepti guolius plastiniu tepalu. Reguliatorius tikrinamas,o esant gedimui keičiamas nauju.

Vairuotojai, nežiūrėkite pakėlę variklio gaubtą į elektros generatorių pro pirštus, nes atėjus žiemai nepilnai užkrauta akumuliatorių baterija primins jums, kam automobilyje reikalingas generatorius.