Slapukų pranešimų žala: kiek laiko, pinigų ir gamtos resursų jie iš tiesų kainuoja?

Per pastarąjį dešimtmetį beveik kiekvienas interneto vartotojas susidūrė su taip vadinamais cookie consent pranešimais – iššokančiais langais, kuriuose prašoma sutikti su slapukų naudojimu. Nors ši iniciatyva atsirado siekiant „apsaugoti vartotojų privatumą“, realybėje ji tapo beprecedente laiko, pinigų ir ekologinių resursų švaistymo kampanija. Šiame straipsnyje įvertinsime, kokią žalą slapukų pranešimai daro visuomenei ir paneigsime jų kūrėjų bei teisės aktų leidėjų argumentus.

1. Laiko švaistymas vartotojams

Vidutiniškai kiekvienas interneto vartotojas slapukų pranešimą mato apie 8–12 kartų per dieną. Jei vieno langelio peržiūra ir sutikimas ar atmetimas užtrunka 3–5 sekundes, per metus tai sudaro:

• Lietuvoje: ~2 mln. aktyvių interneto vartotojų × 10 pranešimų × 5 s × 365 d. = 3650 mln. sekundžių arba 42 245 žmogaus valandas per metus.
• Europos Sąjungoje (448 mln. gyventojų, ~80 % aktyvūs vartotojai): 358 mln. × 10 × 5 s × 365 = 653 mlrd. sekundžių arba 7,56 mln. žmogaus metų per metus.
• Visame pasaulyje (5,3 mlrd. interneto vartotojų): 5,3 mlrd. × 10 × 5 s × 365 = 9680 mlrd. sekundžių arba 307 mln. žmogaus metų kasmet.

Tai – laikas, kurį žmonės galėtų skirti šeimai, darbui, mokslui ar poilsiui.

2. Laiko ir kaštų švaistymas tinklapių savininkams ir kūrėjams

Kiekvienam puslapiui reikalingas slapukų pranešimo įdiegimas:

• Programuotojo darbas: nuo 1 iki 10 valandų pagal integracijos sudėtingumą.
• Cookiebot, OneTrust ar kitų analogiškų paslaugų mokestis: nuo 10 iki 1000 € per mėnesį, priklausomai nuo lankytojų kiekio.

Jei vidutinė kaina Lietuvoje būtų 20 € per mėnesį už 50 000+ lankytojų, o aktyvių svetainių – apie 100 000, tai:

• 100 000 svetainių × 240 € (per metus) = 24 mln. € išlaidų per metus vien Lietuvoje.
• Europoje su 50 mln. aktyvių svetainių: 50 mln. × 240 € = 12 mlrd. € per metus.
• Pasaulyje su 250 mln. aktyvių svetainių: 250 mln. × 240 € = 60 mlrd. € per metus.

Šie pinigai galėtų būti skirti realiai vartotojų apsaugai ar socialiniams projektams.

3. Aparatūros dėvėjimasis ir energijos sąnaudos

Kiekvienas slapukų pranešimas – papildomas duomenų užkrovimas (5–50 KB) ir procesoriaus darbas.

Pasaulio mastu:

• 5,3 mlrd. vartotojų × 10 pranešimų × 20 KB × 365 d. = 387 800 TB per metus.
• Tai reiškia papildomą duomenų centrų veiklą, energijos sąnaudas, didesnį įrenginių dėvėjimąsi tiek pas vartotojus, tiek serveriuose.

Energijos sąnaudos:

• 1 GB duomenų perdavimas sunaudoja apie 5 kWh.
• 387 800 TB = 387 800 000 GB × 5 kWh = 1,939 mlrd. kWh per metus.

Tai prilygsta:

• Visų Lietuvos namų ūkių elektros suvartojimui per metus (apie 2 TWh).

4. Žala ekologijai

Papildoma energijos gamyba – papildomas CO₂ pėdsakas.

• Vidutiniškai 1 kWh sukelia 0,233 kg CO₂ emisijų (Europos duomenys).
• 1,939 mlrd. kWh × 0,233 kg = 452 787 tonų CO₂ per metus.

Tai prilygsta:

• 1,7 mln. automobilių išmetamoms emisijoms per metus.

5. Argumentų paneigimas

Argumentas: „Slapukų pranešimai apsaugo vartotojų privatumą.“

Faktas: 97 % vartotojų tiesiog spaudžia „Sutinku“ dėl įkyraus dizaino ir nenoro gaišti laiko. Tai nesuteikia jokios realios naudos privatumui.

Argumentas: „Vartotojas turi teisę rinktis.“

Faktas: Tikrovėje pasirinkimas yra butaforinis — dauguma svetainių neveikia be „būtinųjų slapukų“, o būtinos funkcijos dažnai neatskiriamos nuo jų.

Argumentas: „Tai mažina neteisėtą sekimą.“

Faktas: Daugumai svetainių slapukų pranešimų dėka sekimas lieka legalizuotas, nes vartotojas „sutiko“, o ne iš tiesų žino, kaip ir kur bus sekamas.

6. Kokia galėtų būti alternatyva?

• Naršyklėse integruoti slapukų valdymo nustatymai (kaip Do Not Track arba modernizuotas pasirinkimas visiems puslapiams).
• Centralizuoti, bendri privatumo nustatymai su viena sutikimo forma per naršyklę ar OS.
• Uždrausti automatizuotą trečiųjų šalių sekimą be atskiro leidimo, bet be iššokančių langų.
• Užsakyti šviečiamąją kompaniją žiniasklaidoje.

Išvada

Slapukų pranešimai tapo brangiausia ir absurdiškiausia „privatumo apsaugos“ imitacija internete, kasmet švaistant milijardus eurų, milijonus žmogaus gyvenimo valandų ir tonas CO₂ emisijų. Tai neprotingas sistemos prievartos aktas, kuris ne tik neapsaugo vartotojų, bet realiai kenkia tiek verslui, tiek planetai.

Laikas šį popierinį privatumą pakeisti tikromis, efektyviomis, o ne formaliomis priemonėmis.