Priklausomybė nuo procesoriaus: žaidimų CPU testai nuo „Celeron“ iki aštuonių branduolių „Core i7“

Straipsnio autorius: Valerijus Kosikhin. Originalas rusų kalba: http://www.3dnews.ru/914336.

Ar šiuolaikiniams žaidimams reikalingas galingas procesorius? Kas svarbiau – dažnis arba branduolių kiekis? Ar pateisinamas GPU atnaujinimas silpnoje platformoje? Kaip surasti „auksinį“ CPU ir GPU derinį? Pristatome naujus atsakymus į senus klausimus.

Dabar stebėti kas vyksta našių CPU segmente daug mažiau įdomus užsiėmimas nei ankstesniais metais. Tam yra keletas priežasčių. Pirma, „AMD“ ilgam atsisakė bandymų iš „Intel” atimti skaičiavimo galios lyderystę. „Intel“ lustų evoliucija vis dar vyksta pagal Moore’o dėsnį, bet masinis vartotojas nebegali pasinaudoti jos privalumais. Su kiekvienu švytuoklės judesiu „tik-tak“ „Intel“ saikingai padidina per CPU taktą vykdomų instrukcijų kiekį, bet procesorių dažniai dabar nedaug didesni nei „Core“ architektūros vystymosi pradžioje. Todėl vieno srauto x86 architektūra jau seniai neberodo didelių pasiekimų. Pažanga vyksta dėl branduolių kiekio padidėjimo, tačiau standartinės kompiuterio užduotys (neišskiriant žaidimų) sunkiai įsisavina daugiasrautį lygiagretumą.

Galiausiai vartotojas, neapsunkintas profesionaliomis užduotimis, kurios susijusios su sudėtingais apskaičiavimais ir multimedijos turinio kūrimu, neturi tokio našaus procesoriaus poreikio kaip ankstesniais metais. Viskas ko reikia – tai išsirinkti pakankamai galingą procesorių už priimtiną kainą. Siauru kompiuterinių žaidimų atveju, kurie yra beveik vienintelis kompiuterio atnaujinimo motyvas, reikia CPU, kuris atitiktų grafikos procesoriaus našumą ir galėtų aptarnauti būsimus GPU, kuriuos tenka pakeisti gana dažnai, tam kad būtų patenkinti visų naujų žaidimų apetitai.

Tačiau pasirinkti pakankamai gerą produktą nėra lengva, kaip ir patį geriausią, arba rinktis tarp „Intel” ir „AMD“ (tai prasminga tik biudžetinėje kategorijoje). Lyginamieji komponentų testai – šiuo klausimu blogi pagalbininkai. GPU, kaip taisyklė, yra išbandomi su galingiausia įranga (tam kad būtent GPU šiuose testuose būtų silpnoji vieta), o CPU apžvalgose žaidimų testai yra toli gražu ne pirmoje vietoje ir dažnai gana toli nuo praktikos (vienas aukščiausios klasės GPU, mažas žaidimų rinkinys su žemais grafikos nustatymais). Mes šiandien įsiskverbiame į šią pilkąją zoną ir pabandysime atsakyti į šiuos klausimus:

1. Kiek šiuolaikiniai žaidimai yra jautrūs CPU našumui?
2. Esant kokiam kadrų dažniui ir kokį naudojant GPU pasireiškia priklausomybė nuo procesoriaus?
3. Kurie CPU parametrai labiausiai įtakoja žaidimo našumą (dažnis, branduolių skaičius, laikinosios atminties talpa, RAM valdiklis ir t.t.)?
4. Ar yra skirtumas priklausomybėje nuo procesoriaus tarp „AMD“ ir „NVIDIA“ vaizdo plokščių naudojant panašios galios GPU?

Ko tikėtis ir ko nesitikėti iš „DirectX 12“

Bet pirmiausia įsitikinsime, kad dabar ne per vėlu atlikti tokį testą, nes esame netoli reikšmingo įvykio, kuris turės įtakos ryšiui tarp procesoriaus skaičiavimo galios ir žaidimų našumo. CPU naudojimo efektyvumas žaidimuose tapo plačios diskusijos objektu kai AMD pristatė „API Mantle“ ir atkreipė dėmesį į tai, kad su „DirectX 11“ šioje srityje ne viskas sklandu. Artėjantis „DirectX 12“, kuris bus oficialiai prieinamas kartu su „Windows 10“ šią vasarą, žada ištaisyti padėtį. Bet tai būtų klaida manyti, kad „DirectX 12“ pašalins pakankamai galingo CPU būtinybę žaidimams, grafikos kokybe palyginamiems su tais, kurie šiandien dirba su „DirectX 11“.

Dėl „DirectX 12“ šiokį tokį pranašumo gaus visos žaidimų sistemos dėl to, kad naujas API leidžia paskirstyti su GPU tvarkyklėmis susijusią apkrovą keletui procesoriaus branduolių.

Nepaisant to, „DirectX 12“ renderingo konvejerio optimizavimo pagrindinis tikslas yra siauresnis uždavinys – sumažinti CPU apkrovą apdorojant piešimo užklausas (draw calls). Kuo daugiau specifinių objektų egzistuoja trimatėje scenoje, tuo daugiau draw calls turi apdoroti procesorius. Tuo pat metu, dėl „DirectX 11“ ypatybių procesoriaus ciklų naudojimas padidėja kaip lavina.

„Star Swarm“ našumo testas leido tikslingai ištirti šią problemą per pirmuosius mėnesius po „Mantle“ pasirodymo. Scenos su labai daug laivų, kuriuos rodo „Star Swarm“ naudojant „DirectX 11“, parklupdo bet kurį kompiuterį, o naudojant „Mantle“ matomas kelis kartus padidėjęs kadrų kaitos dažnis.

Multiplayer žaidimų mėgėjai lengvai prisimins tokias scenas ir jie puikiai žino, kaip jose viskas stringa. Tuo tarpu vienam žaidėjui skirtuose žaidimuose mes retai matome objektų gausą, palyginamą su „Star Swarm“, nes kūrėjai žino apie šią problemą. Programuotojai gerai žino, kad didelis draw calls kiekis sunkiai įveikiamas „DirectX 11 runtime” bibliotekai ir tokiu būdu neapkrauna žaidimų. Dėl šios priežasties pirmieji „Battlefield 4“ ir „Thief“ žaidimų „Mantle“ testai paliko gana blankų įspūdį, stiprių (ir visiškai pagrįstų) „AMD“ parieškimų fone.

„Battlefield 4“ skirtumus su „DirectX 11“ galima aptikti tik retose scenose, kuriose yra daug atskirų objektų. Bet ir tai, iš tiesų didelis našumo padidėjimas įvyksta esant labai silpnam ar dviejų branduolių procesoriui arba žemai grafikos kokybei, kai FPS ir taip didelis.

Visa tai reiškia, kad „Mantle“, kaip ir „DirectX 12“ – dar ne stebuklinga lazdelė. Dėl masinio naujojo API įdiegimo (mažai tikėtina, kad po DX12 bus vietos ir „Mantle“), panaikinančio draw calls apribojimą, atsiras žaidimų su tokia turtinga grafika, kuri yra praktiškai neįmanoma „DirectX 11“ eroje. Bet kadangi draw calls nėra vienintelis CPU apkrovos žaidimuose šaltinis, priklausomybės nuo procesoriaus problema niekur neišnyks.

Testavimo metodika

Pagrindinis tokio testavimo sunkumas – didžiulis matavimų kiekis, kurios būtina atlikti, tam, kad susidaryti pilną vaizdą. Teko padaryti tam tikrus kompromisus. Pirmiausia, mes atsisakėme išbandyti „AMD“ procesorius (bent šiuo metu), o iš „Intel“ produktų susikoncertavome į „Haswell Refresh“ liniją su „LGA1150“ lizdu ir „Haswell-E“ (LGA2011-v3) procesorius.

Iš viso šios dvi kategorijos apima 41 CPU modelį, turintį aštuonias skirtingas branduolių konfigūracijas (pilnavertės sistemos arba apkarpytos galingesnių procesorių versijos):

• Celeron G18XX;
• Pentium G3XX;
• Core i3-41XX;
• Core i3-43XX;
• Core i5-44XX/45XX/46XX;
• Core i7-47XX;
• Core i7-58XX;
• Core i7-59XX.

Iš kiekvienos grupės paėmėme aukščiausio klasės modelį, kurio dažnis svyravo, arba vieną iš silpnesnių, kurį, esant būtinybei, paspartindavome. Lentelėje šie CPU išskirti paryškintu šriftu.

Keturi silpnesni „Haswell“ lustai neturi „Turbo Boost“ technologijos ir esant apkrovai veikia pastoviu dažniu, kuris leidžia su vienu procesoriumi tiksliai imituoti visos jo grupės narių našumą. „Core i5“ ir „i7“ lustų su „Turbo Boost“ negalima 100 proc. pakeisti našesniais modeliais, nes bazinio dažnio daugiklis, priešingai nei maksimalaus, nereguliuojamas. Išeitis – išbandyti atitinkamo modelio našiausią lustą didžiausiu Turbo dažniu. Laimei, praktikoje „Turbo Boost“ gana agresyviai kontroliuoja dažnį.

„Intel“ dažnių tinklelis yra gana netolygus. Daugiausia modelių priskirtoje dažnių juostoje ir mažiausias dažnio žingsnis matomas „Pentium G3XX“ ir „Core i5-44XX/45XX/46XX“ grupėse. Apsvarstėme tris dažnio sekos testavimo galimybes:

1. Tiksliai sekti „Intel“ tinklelį;
2. Keisti dažnį pastoviu 200 MHz žingsniu;
3. Sekti „Intel“ tinklelį, vengiant pozicijų, kurios sutampa didžiausiame Turbo dažnyje arba atsilieka 100 MHz.

Mes pasirinkome trečią variantą, kaip reikalaujantį mažiausiai darbo, bet tuo pat metu, atspindintį kiekvieno „Haswell“ branduolio dažnių diapazoną ir besiremiančiu „Intel“ modelių seka. Žemiau esančioje lentelėje nurodyti kiekvienam branduoliui prieinami dažniai pagal „Intel“ specifikacijas. Išskirtais dažniais buvo vykdomi testai.

Tačiau kai kurią „Intel“ CPU įvairovės dalį vis dėlto praleidome. Mes neturėjome „Core i3-41XX“ serijos lustų, tačiau nuo „i3-43XX“ jie skiriasi tik L3 laikinosios atminties talpa, o „Pentium G3258“, nors yra formaliai „atrakintas“, dėl nežinomų priežasčių atsisakė būti spartinamas bandymų platformoje „ASUS SABERTOOTH Z97 MARK 1“, todėl  šiam lustui liko nepasiekiami didesni už 3,2 GHz dažniai.

Testavimo stendai

Procesorių energiją taupančios technologijos visų bandymų metu buvo išjungtos. NVIDIA tvarkyklių nustatymuose „PhysX“ operacijų procesoriumi pasirinktas CPU. AMD nustatymuose Tesselation iš būklės „AMD Optimized“ perjungtas į „Use application settings“.

Bandymų rezultatai: nuo procesoriaus priklausomi žaidimai

Prieš bandymus būtina suprasti kokiuose žaidimuose gali pasireikšti priklausomybė nuo procesoriaus. Siekdami šio tikslo, mes pirmiausia pasirinkome žaidimus iš mūsų nuolatinio GPU bandymo rinkinio ir palyginome sistemų su galinga vaizdo plokšte (GeForce GTX 980) ir silpniausiu (dual-core „Celeron”) arba galingiausiu (aštuonių branduolių „Core i7“) CPU, našumą.

Žaidimų nustatymai buvo parinkti taip, kad prijungus galingiausią GPU kadrų dažnis būtų 60-80 FPS diapazone, o naudojant silpniausią nenukristų žemiau 30 FPS, esant 1920 × 1080 rezoliucijai. Esant didesniam kadrų atnaujinimo dažniui (taip daroma procesorių testuose, siekiant sumažinti GPU apkrovą ir susitelkti į CPU) papildomas našumas, kurį gali suteikti galingas procesorius, nueina veltui, o esant mažesniam CPU nevaidina svarbaus vaidmens (tai mes pademonstruosime atskirai). Ne visi žaidimai leido sutilpti šiame intervale: „Battlefield 4“, „Bioshock Infinite“, ir „Alien: Isolation“ kadrų dažnis viršija 60 FPS net su „Celeron“. Štai pirmieji įdomūs rezultatai.

Geros naujienos silpnų CPU savininkams: yra žaidimų, kurie mažai priklausomi nuo procesoriaus našumo – pvz. „Alien: Isolation“, ir net visiškai nepriklausomi – „Tomb Raider“.

„Crysis 3“ ir „BioShock: Infinite“ vietoj silpniausio įdiegus galingiausią procesorių, kadrų dažnis padidėjo 27 ir 34 proc. atitinkamai. Kadangi „BioShock: Infinite“ tiesiog skraido su „GTX 980“ nustačius net didžiausią kadrų atnaujinimo dažnį, tai bet koks už „Celeron“ greitesnis procesorius jokių privalumų nesuteiks.

„Battlefield 4“, „Thief“, „Company of Heroes 2“ ir „Metro: Last Light“ našumo skirtumas tarp „Celeron“ ir „Core i7“ svyruoja nuo 47 iki 107 proc. Tai labiausiai nuo CPU priklausomi žaidimai, kuriuos mes panaudojome tolesniame procesorių testavime.

Bandymų rezultatai: skirtingi GPU

Bandymams buvo atrinktos šešios „NVIDIA“ vaizdo plokštės su „Kepler“ ir „Maxwell“ GPU architektūra, kurios užtikrina į linijinį panašų našumo augimą: nuo pradinio lygio plokštės „GeForce GTX 650“ iki „GeForce“ linijos flagmano „GeForce GTX 980“. Kodėl ne „AMD“? Tiesiog „NVIDIA“ produktų rinkoje daugiau, o tai leido sumažinti testavimo darbo sąnaudas. Gal mes sugrįšime prie analogiškų „AMD“ produktų bandymų sekančiose apžvalgose.

Battlefield 4

Iš keturių bandymams atrinktų žaidimų „Battlefield 4“ yra mažiausiai jautrus procesoriaus našumui. Jei turite „GeForce GTX 770“ ar „jaunesnį“ modelį, tai už „Celeron G1850“ naudojamas greitesnis CPU duos mažai naudos. Tikra priklausomybė nuo procesoriaus prasideda nuo „GTX 780“, o su „GTX 980 galingiausio procesoriaus vietoj silpniausio įdiegimas pakelia kadrų dažnį nuo 66 iki 90 FPS. Tačiau, kaip jau minėjome, „Battlefield 4“ yra daug labiau priklausomas nuo grafikos plokštės, nes net „Celeron” leidžia galingiausiam GPU išgauti daugiau nei 60 FPS.

Company of Heroes 2

Šis žaidimas ne tik priklausomas procesorius – čia našumas tiesiog atsiremia į CPU. Kaip kitaip paaiškinti tai, kad keturios vaizdo plokštės – nuo „GTX 960“ iki „GTX 980“ taip mažai tesiskiria viena nuo kitos net naudojant sparčiausią „Core i7“? „Celeron“ dvigubai nupjauna kadrų dažnį ir tiesiog sulygina vaizdo plokštes nuo „GTX 960“ iki „GTX 980“. Tačiau „GTX 650“ neturi tokios priklausomybės nuo CPU – su ja „CoH 2“ vienodai netinkamas žaisti su pasirinktais nustatymais, nepriklausomai nuo procesoriaus.

Metro: Last Light

Šiame žaidime tikrai nepakenks geras procesorius. Pradedant „GTX 960“ ir baigiant „GTX 980“, „Celeron“ našumas tampa ribojančiu veiksniu. 30 FPS iš „GTX 660“ galima išspausti ir su „Celeron“, o 60 pasiekiami tik su „GTX 980“ ir „Core i7“.

Thief

Procesoriaus našumo kartelė jau pradeda spausti su „GTX 960“, o su „GTX 980“ ir geru procesoriumi kadrų dažnis tiesiog šauna į viršų. Su „GTX 660“ žaidimas vis dar išlaiko būtinus 30 fps ir tuo pat metu neturi priklausomybės nuo procesoriaus.

Bandymo rezultatai: „AMD“ prieš „NVIDIA“

Prieš pradedant išsamiai skirtingais dažniais testuoti CPU norėtųsi įsitikinti, kad AMD vaizdo plokštės paklūsta tiems patiems dėsniams kaip konkurentės iš „NVIDIA“. Čia mes palyginsime „Radeon R9 290X“ su panašaus našumo „GeForce GTX 780“.

Konfigūracijoje su silpnu procesoriumi konkurentų našumas suvienodintas, o kartu su „Core i7“ „Radeon“ realizuoja nedidelį greitesnio GPU pranašumą. Išimtiniu atvejis tapo „Thief“, kuriame „R9 290X“ labiau nukentėjo dėl nepakankamai galingo procesoriaus. Bet apskritai, bendra tendencija yra ta pati.

Bandymų rezultatai: „GeForce GTX 980“ su visais CPU

Taigi, mes išsiaiškinome kokie žaidimai labiau reaguoja į procesoriaus galios trūkumą ir kokiais atvejais GPU priklausomybė nuo CPU jaučiama labiausiai. Dabar pasirinksime galingiausią grafikos plokštę ir „jautriuose“ žaidimuose stebėsime priklausomybės rodiklius su visais testavime dalyvaujančiais procesoriais. Žemiau esančiuose grafikuose kiekviena procesorių šeima turi savo liniją, o ant jos esantys taškai žymi tam tikro dažnio šios šeimos procesorius. Šešių branduolių „Core i7 Haswell-E“ šeimos atveju tiesė pavirsta į tašką, nes mes sutarėme nebandyti tik 100 MHz besiskiriančių procesorių.

Battlefield 4

„Battlefield 4“ testų vaizdas yra gana kurioziškas. Pirma, žaidimui beveik nėra skirtumo tarp „Core“ procesorių – nuo pradinių versijų ir iki sparčiausių modifikacijų.

Tačiau „Pentium“ ir „Celeron“ labai skiriasi nuo našesnių „Haswell“ versijų, neatmetant „Core i3“, nors visi jie yra dviejų branduolių procesoriai. Matyt, lemiamą reikšmę turi „Hyper-Threading“ technologija, kuri „Core i3“ duoda keturis virtualius branduolius. Kituose žaidimuose ši funkcija taip ryškiai nepasireiškė.

Dar labiau stebina tai, kad „Pentium“ ir „Celeron“ sėkmingai kompensuoja savo nepavydėtiną padėtį taktinį dažnio padidėjimu. 3,2 GHz „Pentium G3258“ pakanka tam, kad priartėti prie spartesnių CPU lygio, o jei dažnį padidinti 3,5 GHz (su kuriuo testai nebuvo atliekami) tai jis, ko gero, pasiektų „Core i3/i5/i7“ lygį.

Company of Heroes 2

„CoH 2“ našumą labai riboja CPU. Žaidimas mėgsta didelį taktinį dažnį: kiekvienas lustas rodo beveik linijinį kadrų kaitos augimą kartu su taktiniu dažniu. Ir taip pat „CoH 2“ patinka daugiabranduoliniai CPU: esant lygiam dažniui, pora papildomų branduolių duoda FPS šuolį. Tačiau daugiau nei šešis branduolius „Company of Heroes 2“ panaudoti neįstengia – aštuonių branduolių procesorius čia blogiau už šešių.

„Hyper-threading“ vėl pasitarnavo „Core i3“, nors efektas nebuvo toks įspūdingas kaip „Battlefield 4“.

Metro: Last Light

Kaip ir „Battlefield 4“ šis žaidimas teikia pirmenybę branduoliams, o ne dažniui. „Core i5“ žemu dažniu šiek tiek atsilieka, bet kitur keturi (ar daugiau) fizinių branduolių parodo beveik identiškus rezultatus.

Su dviejų branduolių CPU kadrų dažnis sparčiai auga kartu su taktiniu dažniu. „Core i3“ Hyper-threading poveikis vėl gana didelis, bet šiuo atveju, dažnis ir toliau stipriai įtakoja rezultatus. Aukštesniais dažniais šis dviejų branduolių lustas jau grasina „Haswell“ flagmanams.

Thief

„Thief“ pagal priklausomybės nuo CPU pobūdį mažai skiriasi nuo „Metro: Last Light“. Bet kuris procesorius su keturiais (ar daugiau) fizinių branduolių yra pakankamai geras šiam žaidimui. Dviejų branduolių CPU likimą lemia taktinis dažnis. „Core i3“ „Hyper-Threading“ dėka, aukščiausiu dažniu priartėja prie savo „vyresnių brolių“ lygio.

Išvados

Testavimas davė daug informatyvių, kartais gana netikėtų, rezultatų. Pirmiausia, devyni testams panaudoti žaidimai gana skirtingai priklauso nuo procesoriaus našumo. Yra labai priklausomi žaidimai (Thief, Company of Heroes 2, Metro: Last Light), tarp kurių išsiskiria „Company of Heroes 2“. Net pačių galingiausių CPU nepakanka tam, kad visiškai atskleisti skirtumus tarp aukščiausios ir vidutinės kategorijos vaizdo plokščių. Našumas šiame žaidime reaguoja į branduolių kiekį ir į procesoriaus dažnį. Tačiau tai tik dar viena „CoH2“ problema prie „SLI/CrossFire“ nepalaikymo ir bendrai neaukšto našumo tokio lygio grafikai. Vis dėlto, dauguma AAA klasės žaidimų neturi tokių techninių trūkumų.

Kiti žaidimai nelabai jautriai reaguoja į CPU konfigūracijos pakeitimą („Alien: Isolation“) arba ją visiškai ignoruoja („Tomb Raider“). Tačiau pasikliauti laimingu atsitiktinumu nereikėtų: apskritai, žaidimams reikalingas ne tik geras GPU, bet taip pat gana galingas centrinis procesorius. Kyla klausimas tik dėl šių dviejų komponentų santykio.

Spręsime pagal keturis procesoriui reikliausius projektus. Jei jūs pripratote žaisti apie 30 FPS diapazone, tai apie procesoriaus našumą galite nemastyti: kadrų dažnį ribos tik vaizdo plokštė, o CPU pakaks net kokio „Celeron“. Reikalavimai procesoriui kyla, kai GPU jau gali užtikrinti 50-60 kadrų per sekundę arba daugiau su tokiais pat grafikos kokybės parametrais (žaidimai buvo testuojami maksimaliais nustatymais, esant būtinybei buvo paaukotas tik vaizdo glodinimas (angl. anti-aliasing)). Labiausiai tikėtina, kad tas pats nutiks pabandžius pakelti kadrų dažnį nuo 30 iki 60 FPS mažinant grafikos kokybę – per silpnas CPU tiesiog neleis grafikos plokštei „atsiplėšti nuo žemės“.

Kaip parodė išsami trijų žaidimų (Battlefield 4, Thief, Metro: Last Light) analizė pirmiausia reikalaujama keturių branduolių CPU,o jų veikimo dažnis faktiškai bereikšmis. Praktiniu požiūriu tai sumažina pasirinkimą iki absoliučiai bet kurio „Core i5“ modelio (kaina – nuo 187 $ už „Core i5-4460 Box“ versiją). Nei „Core i7“ su Hyper-Threading „LGA 1150“ lizdui, nei šešių ar aštuonių branduolių „LGA2011“ platformos CPU žaidimuose jums nepadės (bent jau šiuose).

Su dviem x86 branduoliais poroje su gera vaizdo plokšte jaučiamas stiprus CPU išteklių trūkumas, todėl produktyvumas didėja beveik lygiagrečiai su dažniu. Tačiau pažymėtina tai, kad čia yra gana reali priartėjimo prie taško tikimybė, kuriame našaus GPU poreikiai pasisotina dviejų branduolių procesoriumi. „Celeron“ ir „Pentium“ lustams tai yra tik teorinė galimybė, nes normaliu režimu tokie dažniai jiems tiesiog nepasiekiami. Su galingu GPU nereikėtų tiek daug taupyti procesoriaus sąskaita. Beje, esant labai ribotam biudžetui, galima pasirinkti „Pentium G3460“ (82 $) arba paspartintą „Pentium G3258“ (72 $, turi atrakintą daugiklį).

O iš dviejų branduolių „Core i3“ gali gautis geras žaidimų procesorius, jei tai yra vienas iš našesnių linijos modelių: „Core i3-4370“ už rekomenduojamą 147 USD kainą, testuose nedaug nusileido savo keturių branduolių varžovams. Tačiau prie šio pasiekimo prisidėjo ne tik aukštas dažnis (3,8 GHz), bet ir Hyper-threading technologija, kuri, žinoma, negali keturiais virtualiais branduoliais pakeisti keturių fizinių „Core i5“ ir „Core i7“ branduolių, tačiau gerokai atskiria „Core i3“ nuo „Celeron“ ir „Pentium“, kurie jos neturi.