Paleistas Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas

Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) kovo 23 d. turėjo būti paleistas Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (LHC), tačiau įvykį teko atidėti dėl viename iš magnetų aptikto trumpojo jungimo. Dabar pats brangiausias mokslinis projektas žmonijos istorijoje pradėjo savo darbą po dvejų metų pertraukos, šį kartą su dvigubai didesne galia.

LHC

Prieš dvejus metus LHC buvo sustabdytas modernizavimui, kurio metu greitintuvo galia buvo padidinta beveik dvigubai – nuo 8 iki 13 teraelektronvoltų (TeV). Pajėgumo didinimas buvo būtinas siekiant atverti naujas tyrimų galimybes. 27km ilgio konstrukcija palaipsniui pasieks didžiausią galią, o protonų susidūrimo eksperimentas planuojamas birželio pradžioje.

LHCCERN

Vieni iš pagrindinių klausimų, į kuriuos tikimasi atsakyti antruoju greitintuvo paleidimu yra išsiaiškinimas, kas yra tamsioji materija, kodėl egzistuoja gravitacija, kodėl pasaulis sudarytas iš medžiagos, o antidaleles galima aptikti kosmose ir kurti greitintuvuose ar branduolinių reakcijų metu, kokios buvo Visatą sudarančios medžiagos savybės Didžiojo sprogimo metu ir t.t.

Tačiau nereikia tikėtis, kad šios ir kitos teorijos bus patvirtintos arba paneigtos artimiausiomis dienomis, kadangi, pasak CERN atstovų, šiais metais mokslininkai dar turės susidoroti su pačiu LHC:

2015-ieji tai metai pilnai suprasti atnaujintą mašiną, tam kad būtų galima pilnu pajėgumu atlikti fizinius eksperimentus 2016 – 2018 metais.

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Jei tam neprieštaraujate, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikimą bet kada galėsite atšaukti interneto naršyklėje ištrindami įrašytus slapukus. SutinkuSužinoti daugiau