Nuotolinės darbo vietos revoliucija – tik prasideda
„New Yourk Times“ bestselerio „Nutolęs: biuras (ne)reikalingas“ autorius Jasonas Fredas teigia, kad darbo nuotoliniu būdu galimybė atvėrė erdvę į naują laisvės ir prabangos erą. Drąsus naujas pasaulis anapus palieka pramoninio amžiaus tikėjimą – biuru. Jei visai netrukus biuras nebus reikalingas, tai kaip atrodys darbuotojų darbo vieta?
„The Wall Street Journal“ prieš kelias dienas publikavo straipsnį, kuriame rašoma, kad naujausia Amerikoje atlikta apklausa parodė, jog darbas nuotoliniu būdu toje šalyje išaugo 20 proc. 2016 m. lyginant su 2012 m., kai šis rodiklis siekė 15 proc. Akivaizdu, kad vis daugiau pasaulinio lygio organizacijų savo darbuotojams suteikia galimybę dirbti bet kur, o šiuo metu viešojoje erdvėje netrūksta diskusijų, kuriose išskiriami darbo nuotoliniu būdu privalumai. Vienas jų – darbuotojai patiria mažiau trukdžių ir streso darbo vietoje. Žmonės jaučiasi laisvi dirbti taip, kaip jiems patogu: pasirinkdami malonią aplinką, darbo valandas, subalansuodami darbą ir asmeninį gyvenimą, bet nepamiršdami orientuotis į verslą tenkinantį rezultatą. Darbdavys, savo ruožtu, sutaupo ne tik biuro nuomos kaštus, tačiau jo kišenės nedrasko ir sąskaitos už kavą, internetą ar spausdintuvo remontą. O kur dar didesnė darbuotojų motyvacija, darbdavio įvaizdžio gerinimas, efektyvesnė komunikacija ir kt.
„Dell technologies“ neseniai apklausė 110 000 savo darbuotojų apie jų darbo įpročius. Paaiškėjo, kad net 58 proc. šios kompanijos darbuotojų bent kartą per savaitę dirba nuotoliniu būdu, ne biure. Anot bendrovės personalo vadovo Steve Price, tai gera žinia, nes organizacija dar 2013 m. turėjo tikslą, kad iki 2020 m. pusė darbuotojų dirbtų nuotoliniu būdu.
Jeigu nekomunikuoji, vadinasi – nedirbi?
Ar nuotoliniu būdu dirbantys žmonės jaučiasi komandos dalimi, ar jie pakankamai komunikuoja? Tai iššūkis, kuris jaudina daugelį organizacijų. Tiesa, baimintis nėra dėl ko. Jei dirbdamas nuotoliniu būdu nebendrauji su kitais komandos nariais, vadinasi – tavęs iš viso nėra. Todėl darbuotojai priversti nuolatos aktyviai bendrauti tarpusavyje ir vadovams pranešti apie nuveiktus darbus ar pasiektus rezultatus. Išmanieji telefonai ir socialiniai tinklai leidžia komandos nariams bendrauti taip pat efektyviai ir intensyviai tarsi gyvai vykstančių susirinkimų metu. Šiandien ir tradiciniuose biuruose dirbantys žmonės sunkiai įsivaizduoja savo darbo dieną, be telekonferencinių pokalbių, „debesyse“ sudėtų bendrai naudojamų duomenų ir kitų technologijų, palengvinančių bendravimą.
Mobili darbo vieta: kompiuteris, įkroviklis ir geras interneto ryšys
Tad, ko gi reikia mobiliai darbo vietai? Kompiuterio ir, žinoma, gero interneto ryšio. Tiesa, dar būtų gerai, kad kompiuterio baterija ilgai išliktų įkrauta, ypač tada, kai dirbama keliaujant ir nėra galimybės sėdėti prie elektros lizdo. Anot „ACC Distribution“ Produktų ir marketingo departamento vadovo Marijaus Miceikos, šią mažą problemėlę jau sugalvota kaip išspręsti, o sprendimą pasiūlė ta pati „Dell technologies“ kompanija, seniausiai skatinusi savo darbuotojus dirbti nuotoliniu būdu. „Jie gamina nešiojamą įkroviklį „PH45W17”, kuris toks galingas, kad, priklausomai nuo baterijos talpos, naudojantis juo galima kartą maksimaliai įkrauti kompiuterį, o telefoną – net iki 5 kartų. Šis įkroviklis pats įsikrauna per 3-4 val. ir nereikia laukti pusės paros, kol bus galima juo naudotis“, – sakė Marijus Miceika.
Atsinešk įrenginį, tokį, kokio pats nori
Paklaustas apie nuotoliniu būdu dirbančių žmonių darbo vietos tendencijas, elektronikos įrenginiais prekiaujančios bendrovės atstovas paminėjo, jog tokiems darbuotojams ypač svarbus mobilumas. Tai reiškia, kad darbuotojai nenori apsikrauti daiktais ar papildomais aksesuarais, kuriuos nepatogu nešiotis, jie užima nemažai vietos. Darbuotojai nori turėti tokius įrenginius, kuriuos naudoti jiems asmeniškai būtų patogu ir, kad tie daiktai būtų kuo universalesni. „Pavyzdžiui, „Dell technologies“ gamina nešiojamuosius kompiuterius, kurie gali būti naudojami kaip planšetiniai, ir belaidžius jungčių replikatorius (angl. docking station). Tad nebereikia daugybės laidų jungti prie kompiuterio, užtenka vieno įrenginio, kuris viską sujungia. Be to, mažėja kompiuterio korpusas, išlaikant ekrano dydį. Pavyzdžiui, 11-12 colių kompiuteris gali turėti 13,3 colių ekraną, nes „Infinity edge” technologija leidžia aplink ekraną turėti ypatingai ploną rėmelį. Nors kompiuteris toks pat kompaktiškas, telpantis į rankinę, tačiau didesnis ekranas suteikia daugiau patogumo dirbant“, – teigė ekspertas.
Dienos pabaigoje – produktyvus darbas ir darbdavio trokštamas rezultatas
Nuotolinio darbo revoliucija jau kelerius metus griauna nusistovėjusią biurų santvarką, tiesa, ji dar nesibaigė. Apie 90 proc. pasaulio bendrovių jau dabar siūlo savo darbuotojams lanksčias darbo valandas arba darbą ne visą darbo dieną – tai tapo savotišku standartu. Tiesa, tikimasi, kad netrukus vis daugiau darbuotojų įtikins darbdavius leisti jiems dirbti iš namų ar sėdint sodyboje, prie ežero, ir taip, pasibaigus darbo dienai, gerokai produktyviau užtikrins darbdavio trokštamą rezultatą.