„Microsoft” tyrimų centro darbuotojai, bendradarbiaudami su Vašingtono universitetu, tarptautinėje konferencijoje ASPLOS paskelbė ataskaitą apie tyrimą, kurio metu įrašė duomenis į DNR molekules, ir po to sėkmingai nuskaitė saugomą informaciją.
Daugelis mokslininkų vilioja DNR naudojimas kaip informacijos kaupiklio, nes viename jos grame kelis šimtus metų gali būti saugomi milijardai gigabaitų duomenų. Tai daug kartų pranoksta šiuolaikinių duomenų saugojimo įtaisų charakteristikas.
Duomenų masyvo užkodavimui mokslininkų grupė naudojo dirbtinai susintetintas nukleotidų sekas. Failų saugojimui prireikė keleto masyvų grupių, kuriose buvo saugomas tam tikras informacijos bitų kiekis. Mokslininkams teko sukurti specialų informacijos kodavimo būdą tam, kad sumažinti klaidų tikimybę rašant ir nuskaitant duomenis. Kiekvienas failas buvo saugomas dviem užšifruotais egzemplioriais.
Tyrimo metu mokslininkams į DNR molekulę pavyko įrašyti tris grafinius vaizdus, kurie bendrai užėmė apie 151 kilobaitą. Po to jie, naudojant atvirkštinį algoritmą, buvo sėkmingai iš naujo atkurti.
Šiuo metu ši duomenų įrašymo technologija yra labai brangi ir lėta. Tai neleidžia DNR plačiai naudoti kaip duomenų laikmeną, bet šis eksperimentas įrodė, kad toks informacijos saugojimo būdas yra įmanomas.