Metų mokytojas apie technologijas per pamokas: priemonių įvairovė ir yra ateities mokslas

Siekdami išsiaiškinti, kaip suaugusieji supranta šiuolaikinių technologijų teikiamas galimybes ir daromą įtaką vaikams, leidykla „Šviesa“ kartu su Metų mokytoju išrinktu pedagogu dr. Simonu Šabanovu bei vaikų ir paauglių psichologe Asta Blande sukūrė tėvams ir mokytojams skirtą testą „MokyklaTelefone.lt“. Testo rezultatai parodė, kad dauguma mokytojų į technologijas žiūri labai palankiai ir jas priima net geriau nei kai kurie tėvai. Atrodo, kad net vyresnis vidutinis mokytojų amžius, šiuo metu siekiantis apie 50 metų, technologijoms nėra kliūtis. Dr. S. Šabanovas atskleidė, kas lemia mokytojų požiūrį į vaikų naudojamus išmaniuosius įrenginius ir ką vaikų įpročiai gali pasakyti apie jų tėvus.

– Tėvai atlikdami testą dažnai rinkosi kraštutinius atsakymo variantus – arba už visišką laisvę, arba už draudimą vaikams naudotis kompiuteriu ir telefonu. Tačiau mokytojai buvo nuosaikesni. Net 68 proc. mokytojų technologijas vertina palankiai ir siekia rasti joms vietą ugdant vaikus. Kodėl nuomonės šitaip skiriasi?

– Mokytojai ne veltui kartais vadinami ateities nešėjais. Dėl savo darbo pobūdžio jie turi neatsilikti nuo šiuolaikinio pasaulio ir nuolat tobulėti. Todėl pedagogai domisi informacinių komunikacinių technologijų (IKT) naujovėmis, tokiomis kaip skaitmeninė mokymosi aplinka „Eduka“, interaktyvūs žemėlapiai, skaitmeniniai dienynai ir kita.

Daugybė pedagogų jau pastebėjo, kad technologijų negalima tiesiog uždrausti, – reikia išmokti jas panaudoti tikslingai. Kaip tai sekasi padaryti – jau kitas klausimas, bet tikiu, kad, vedant įvairius mokymus, dalijantis patirtimi konferencijose ir padedant tarpusavyje, naujų ugdymo priemonių efektyvumas vis augs.

Ne paslaptis, kad mes, mokytojai, tikrai visko nemokame – juk negalime visko mokėti, bet savo mokiniams turime perduoti, kad tobulėjimas ir iššūkių sprendimas panaudojant įvairias priemones yra ateities mokslas. Tėvai į IKT technologijas žiūri gerokai įtariau. Juk jie daugiausia mato socialinius tinklus ar internetinius žaidimus ir rečiau susiduria su programomis, skirtomis mokytis. Aš ir pats sutinku – kas per daug, tas nesveika, bet tai, kas uždrausta, visada bus saldžiausias vaisius. Todėl siūlau nebėgti nuo išmaniųjų technologijų ir savo vaikams parodyti, kaip jas panaudoti gyvenime. Tobulėti galime visi kartu.

– Ar palankus testą atlikusių mokytojų požiūris į technologijų naudojimą per pamokas atspindi bendrą mokytojų nuomonę?

– Noras mokytis ir mokėjimas bei taikymas – skirtingi dalykai. Mokytojai jaučia, kad reikia tobulėti, bet tokiame naujovių prisotintame pasaulyje sunku žingsnis į žingsnį spėti su technologijomis. Aš manau, kad pedagogams reikia daugiau efektyvių praktinių seminarų, mokymų, kaip pritaikyti įvairias naujoves. Kiekvienas iš jų atsirinks, ką būtų galima panaudoti per pamokas. Nors mokytojai pritaikys tik apie 10 proc. to, ką sužinojo, tačiau jau ir tai bus įvairovė. Ideali pamoka neturi kokios nors aiškios struktūros ar plano – ji paprasčiausiai yra įvairi. Tačiau prieš tai reikia sulaužyti stereotipus mūsų mokslo ir švietimo sistemoje.

– 40 proc. testą atlikusių tėvų teigia, kad technologijomis naudojasi tiek, kiek nori, ir sau jokių laiko apribojimų netaiko, tačiau galvodami apie vaikus norėtų juos labiau apriboti. Dauguma mano, esą vaikai „per daug“ naudojasi technologijomis. Ar tai nėra dviejų kartų konfliktas?

– Tai atvejis, kai užsidedame rožinius akinius ir siekiame įsivaizduojamo idealo, kurio paprasčiausia nėra. Manau, kad reikia laikytis pagrindinės taisyklės: išmaniaisiais įrenginiais naudojamės pagal paskirtį ir nusistatome visiems aiškų laiko limitą, kiek galime jais naudotis. Jei šios taisyklės laikysimės patys, sekdami mūsų pavyzdžiu ir įpročiais to laikysis ir mūsų vaikai.

– Kai vaiko prašoma išjungti kompiuterį ar telefoną, daugiausia tėvų pasirinko atsakymą, kad vaikas ima derėtis. Atrodo, kad technologijos yra tarsi vaikų ir tėvų santykių lakmuso popierėlis – kaip jiems pavyksta arba nepavyksta susitarti. Ką galima apie tai plačiau pasakyti?

– Čia ir atsiranda bendravimo, bendradarbiavimo kompetencijų tobulinimas. Derybos turi būti aiškios, nustatančios apribojimus, kurie galioja visą laiką ir VISIEMS šeimos nariams.  Jeigu vaikas verčiamas riboti naudojimosi technologijomis laiką, tai ir mama, ir senelis turi šitaip elgtis. Jeigu vaikui draudžiama per ilgai naudotis feisbuku, tai ir tėtis turi per daug „nelandžioti“ po internetą.

– Kas galėtų paskatinti naudingai taikyti technologijas mokykloje?

– Pirmiausia svarbu kiekvienoje mokykloje užtikrinti pakankamai stiprų „Wi-Fi“ interneto ryšį su vardiniu prisijungimu. Antras dalykas – praktiniai mokymai kartu su moksleiviais, administracija, tėvais ir mokytojais. Turime perimti įvairoves vieni iš kitų. O trečias dalykas – pristatant naujoves mokytojams reikia mažiau seminarų, bet jie turi būti labai praktiški ir efektyvūs. Taip pat būtų smagu, jei žmonės, atlikę testą „MokyklaTelefone.lt“, pasinaudotų šiuo įsivertinimo įrankiu po metų ir palygintų, kaip keitėsi jų požiūris ir patirtis.

Mokymosi aplinką „Eduka“ sukūrusi „Šviesa“ pristatė testą visiems tėvams ir mokytojams, norintiems geriau suprasti savo požiūrį į vaiko naudojamas technologijas ir gauti naudingų patarimų. Testas yra atviras ir nemokamas, prieinamas interneto svetainėje https://www.mokyklatelefone.lt/.

Šaltinis Pranešimas žiniasklaidai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Jei tam neprieštaraujate, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikimą bet kada galėsite atšaukti interneto naršyklėje ištrindami įrašytus slapukus. Sutinku Sužinoti daugiau