Lietuviai nori vis brangesnių kompiuterių, o planšetes išmaino į didesnius telefonus

Nuo kiekybės prie kokybės. Taip būtų galima apibūdinti kompiuterius ar išmaniuosius telefonus nusprendusių įsigyti lietuvių pirkėjų elgesio pokyčius per pastaruosius metus. Į žemų kainų segmento prekės ženklus kompiuterio ir išmaniojo telefono besižvalgantys klientai pradėjo žvelgti vis rečiau, o planšetėms dažnai iš viso atsuka nugaras. To priežastis – vis didėjančios išmaniųjų telefonų įstrižainės.

Renkantis kompiuterį nugali noras žaisti

5 proc. mažiau. Tiek praėjusiais metais , lyginant su 2015 m., susitraukė bendra kompiuterių rinka Lietuvoje. Tiesa, elektronikos prekes siūlantys verslininkai dėl to pavojaus varpais neskambina.

„Labiausiai 2016 m. krito parduodamų kompiuterių kiekis. Tačiau pastebime tendenciją, kad jų įsigijimui pirkėjai nusprendžia išleisti vis didesnes vidutines pinigų sumas“, – tikina „Elektromarkt“ komercijos vadovas Vitalijus Tarasevičius.

Tiesa, jis vardina ir kitą optimizmą keliantį skaičių. Pirmąjį 2017 m. mėnesį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, kompiuterių pardavimai išaugo 15 proc. Šiame segmente ypač sparčiai daugėja parduodamų žaidimams skirtų kompiuterių, išsiskiriančių gerokai galingesniais techniniais parametrais. Tačiau kompiuterių norintiems pirkėjams vis svarbesni darosi ir kitų jų aspektai.

„Labai sparčiai auga stilingų, plonų, lengvų ir gražių kompiuterių kategorija. Klientai pradėjo skirti labai didelį dėmesį būtent tokiems kompiuterio bruožams kaip grožis ir lengvumas“, – apie naujus vėjus kompiuterių rinkoje kalbėjo V.Tarasevičius.

Anot „Elektromarkt“ atstovo, šiuo metu vidutinė įsigyjamo nešiojamojo kompiuterio kaina svyruoja ties 600 eurų riba.

Planšetes nukonkuravo telefonai

Jeigu nešiojamųjų kompiuterių rinkoje pastebimas krypimas į brangesnes ir vizualiai patrauklesnes prekes, tai planšetinių kompiuterių stovykloje fiksuojamas pardavimų nuosmukis.

„Planšetinių kompiuterių rinka stabiliai traukiasi. Viena iš pagrindinių to priežasčių slypi išmaniuosiuose telefonuose. Pastarųjų gamintojams siūlant vis naujus modelius su vis didesnėmis ekranų įstrižainėmis, pirkėjai susimąsto, kad planšetė paprasčiausiai taptų savotišku telefono dubliu“, – klientų psichologijos niuansus aiškina V.Tarasevičius.

Vis dėlto, kol kas visiškai laidoti planšetinių kompiuterių nereikėtų. Kaip ir nešiojamųjų kompiuterių atveju, čia taip pat pirkėjai pradėjo didesnį dėmesį skirti kokybei.

„Jei žmonės nusprendžia įsigyti planšetę, tuomet jiems labai svarbu jos kokybė ir galingumas, o ne kaina. Tai didelis skirtumas, lyginant su ankstesniaisiais metais. Šiandien vidutinė planšetės kaina svyruoja nuo 190 iki 300 eurų“, – sakė „Elektromarkt“ komercijos vadovas.

Telefonų madas padiktuos Barselona

Nors vis didesnius ekranus turintys išmanieji telefonai sudavė skaudų smūgį planšečių gamintojams, tačiau visos telefonų rinkos jie kol kas nemonopolizavo. Pasak V.Tarasevičiaus, dalis lietuvių vis dar jaučia poreikį turėti ir išmaniųjų telefonų pirmtaką – mygtukinį telefoną.

„2016 m.  parduotų telefonų vertė ūgtelėjo 30 proc. Sausį telefonų rinkos augimas pasiekė 20 proc. Pastebime, kad, viena vertus, žmonės vis rečiau perka pigiausius telefonus, tačiau rinkos flagmanų produkcija dar įperkama ne visiems. Dėl to pastaruoju metu savo pozicijas stiprina vidutinės kainos prekių ženklai – „Huawei“, „Samsung“ ir pan. Žinoma, toks prekės ženklas kaip „iPhone“ taip pat nemiršta“, – kalbėjo V.Tarasevičius, pažymėjęs, jog  „Elektromarkt“ pirkėjų labiausiai pamėgti išmanieji telefonai yra 250 – 350 eurų kainų kategorijoje.

V.Tarasevičius siūlė nepamiršti, kad mobiliųjų telefonų mados kinta nuolatos, o jas diktuoja didelio masto technologijų parodos, todėl čia pokyčiai neišvengiami.

„Su nekantrumu laukiame vasario pabaigoje – kovo pradžioje Barselonoje vyksiančios „Mobile World Congress“ parodos, kuri ir padiktuos, kurie telefonai bus perkami ateinančiais metais“, – tikino „Elektromarkt“ komercijos vadovas.