Langai ir jų gamyba

LANGŲ APŽVALGA

Kaip reikėtų rinktis langus?

Jūsų name ar bute langai taip susidėvėjo, kad remontuoti jų jau neapsimoka? Statotės naują namą ar rekonstruojate butą ir jums reikalingi nauji langai? Iškyla klausimas nuo ko pradėti, kaip teisingai pasirinkti gerus langus?

Jei turite pakankamai laiko (arba yra darbų vadovas) galima kviestis įvairių firmų atstovus apžiūrėti ir išmatuoti gaminių angas vietoje, teikti pasiūlymus. Trumpesnis kelias būtų toks: išsimatuojate vieną ar kelias langų angas (nereikia tiksliai), nusipiešiate langų sudalinimą. Turėdami tokius duomenis jau galite kreiptis į langų gamintoją (-us).

Pirmiausia reikėtų apsispręsti, iš kokios medžiagos pagamintų langų labiausiai norėtumėte. Ar tai bus plastikas (PVC), medis, ar aliuminis, o gal būt šių medžiagų kombinacija? Kuris bus geriausias pasakyti neįmanoma, tai priklausys nuo jūsų galimybių, jūsų požiūrio į savo būstą, net požiūrio į savo padėtį visuomenėje. Kiekviena medžiaga turi savų privalumų ir trūkumų (ne veltui šias medžiagas imta kombinuoti tarpusavyje).

Kaip nustatyti, kokios rūšies langai jums tinkamiausi? Jei pirkinio kaina jūsų manymu nėra pats svarbiausias dalykas, galima iškelti sau kitus klausimus:

• Kiek laiko ir pinigų galėsite skirti langų priežiūrai?

• Ar ilgai jais naudositės (gal po kelerių metų parduosite butą ir statysitės namą)?

• Ar jums svarbūs ekologiniai dalykai?

• Kokie langai geriausiai tiktų prie namo išvaizdos ar interjero? Kuo daugiau klausimų užduosite sau iš pat pradžių, tuo lengviau bus apsispręsti renkantis.

Kaip kriterijų nurodžius minimalias išlaidas priežiūrai bei ilgaamžiškumą, langų profiliai išsidėliotų tokia tvarka:

1. Aliuminis

2. Klijuotas medis, dengtas aliuminiu

3. Plastikas, dengtas aliuminiu

4. Plastikas

5. Medis

Klausimai padedantys pasirinkti tinkamus langus.

Yra keletas klausimų, į kuriuos gavus teisingus atsakymus galima susidaryti pakankamai aiškų vaizdą kokį produktą ruošiatės pirkti. Žemiau pateikiami keli iš jų.

Apie rėmus:

– Koks rėmo šilumos laidumo koeficientas?

Kuo laidumas mažesnis, tuo profilis geresnis. Svarbu tik nesupainioti su šilumos varža, atvirkščiu dydžiu šiluminiam laidumui.

– Kokie maksimalūs gabaritai leidžiami varstomai daliai?

Šiuo klausimu galima sužinoti kokio stabilumo yra siūloma profilių sistema. Tiesa, šiuos skaičius galima iš piršto laužti arba gaminti visai ne iš tokių profilių, apie kurių gerumą įrodinėjama pirkėjui. Tai priklauso nuo to, ar firma dirba siekdama gerovės tik sau, ar tiki, kad gerą daiktą nusipirkęs klientas bus patenkintas ne tik pirmą žiemą, bet ir dar daugelį metų. Neverta pasitikėti savo „įžvalgumu”, nes tie skirtumai užbaigtame lange net patyrusiam profesionalui dažnai nepastebimi. Čia ir atsiranda svarbiausias pirkimo proceso veiksnys – pirkėjo pasitikėjimas pardavėju, jo profesionalumu ir sąžiningumu.

Apie stiklus : – Kokie stiklo šilumos ir garso izoliacijos rodikliai?

Šioje vietoje reikia pastebėti vieną klaidą, kurią daro dauguma pirkėjų. Praktiškai visi siekia kuo geresnės garso izoliacijos. Tai yra normalu ir gerai. Tačiau daugelis pamiršta, kad kambarį, kuriame sudėti, pavyzdžiui, ypatingai gerų garso izoliavimo charakteristikų langai, kažkokiu būdu reikės vėdinti, ventiliuoti. Jei šis klausimas yra išspręstas, tuomet viskas tvarkoje, tačiau jei ne – langai turės būti praviri tiek žiemą, tiek vasarą, o visos garso izoliacijos charakteristikos neteks prasmės.

Apie vėdinimo sistemą:

• Koks vėdinimo grotelių oro pralaidumas?

• Kokia galimybė groteles išvalyti eksploatacijos metu?

• Kaip grotelės apsaugotos, kad žiemą neapšaltų?

Turėdami pakankamai aiškią ir tikslią užduotį bei atsakymus į rūpimus klausimus, galėsite lengviau palyginti ir skirtingų gamintojų kainas.

Tačiau palyginti, tarkim, plastikinius langų rėmus yra pakankamai sudėtinga. Su šiuo klausimu kasdien susiduria tūkstančiai pirkėjų. Kiekviena profilių sistema turi savų pranašumų. Šiuo metu iš devynių siūlomų plastiko rėmų sistemų Lietuvoje populiariausi yra gaminiai iš SCHÜCO ir REHAU profilių.

Domintis mediniais gaminiais, būtina papildomai prie anksčiau paminėtų paklausti šių dalykų:

Apie rėmą: – Iš kokios medienos bus gaminama?

Savo techninėmis charakteristikomis, kaina bei išvaizda skiriasi pavyzdžiui pušis, maumedis,įvairios raudonmedžio medienos rūšys (meranti, dark red lauan, andiroba) ir kt.

– Ar mediena klijuota?

Geri langai gaminami tik iš klijuotos medienos.

Apie dažus: – Kokiais dažais bus dažomi rėmai?

Tinkamiausi medinių rėmų dažymui yra akriliniai dažai – jie tamprūs, atsparūs ultravioletiniams spinduliams, paviršių galima padengti ypatingai plonu sluoksniu (sumažėja dažų sutrūkinėjimo rizika). Norint išsaugoti medžio tekstūrą, rėmai ne lakuojami, o dažomi tais pačiais bespalviais akriliniais dažais.

Kiekvienas pirkėjas turi savo individualius poreikius ir galimybes, todėl vienareikšmio atsakymo kokius langus pirkti, kaip juos sukomplektuoti, nėra. Žemiau pateiksiu labai supaprastintą schemą į kurias vietas atkreipti dėmesį perkant langus, kaip vertinti lango kokybę bendrąja prasme, į ką investuoti.

Keičiant langus daugiabučiame name reikėtų vadovautis tokia supaprastinta taisykle: jūsų buto langų šiluminės savybės turi būti neblogesnės nei kaimynų. Jei centrinė šildymo sistema sureguliuota, pas jus visuomet bus šilčiau nei pas kiaurus langus turintį kaimyną.

Paprastame daugiabučiame name su centrinio šildymo sistema minimalus variantas – baltos spalvos 3 kamerų PVC langai be orlaidės, bet su lankstais leidžiančiais langą atidaryti, atversti ir išsandarinti. Šiame variante užtektų standartinio stiklo paketo. Jei galite investuoti daugiau, priklausomai nuo siekiamo komforto, galima būtų sudaryti tokią seką:

1. Bazinė sudėtis, tik pridedama tinkamai parinkta orlaidė.

2. Bazinė sudėtis, orlaidė, bet vietoje paprasto stiklo paketo dėti paketą su selektyviniu (didesnės šilumos varžos) stiklu.

3. Bazinė sudėtis, orlaidė, paketas su selektyviniu stiklu, bet rėmas ir stakta 5 kamerų.

4. Viskas kaip 3 punkte, tik stiklo pakete dėl geresnės triukšmo izoliacijos panaudoti skirtingo storio stiklai (pav. 4 ir 6mm).

Selektyvinis stiklas, ant kurio yra plonas, akimi beveik nematomas metalų ir metalų oksidų sluoksnis, turi savybę atspindėti šiluminius spindulius. Tokiu būdu kambario šiluma tarsi nuo reflektoriaus atspindima atgal į kambarį. Stiklo paketas su naujos kartos minkšto padengimo selektyviniu stiklu išleidžia į lauką apie 3 kartus mažiau šilumos negu paprastas stiklo paketas (1.1w/m2K ir atitinkamai 2.8 W/m2K).

Jei langus statote privačiame name ar daugiabučiame name, kur kiekvienas butas turi autonominį šildymą arba individualią šildymo apskaitos sistemą, reikėtų pradėti nuo baltų, 3 kamerų PVC langų, bet būtinai su selektyviniais stiklais. Jei būste yra tik natūrali ventiliacija, kitas žingsnis turėtų būti tokie pat langai tik su orlaide. Toliau sektų PVC langai su 5 kamerų profiliu.

Siekiant originalumo ir jaukumo galima rinktis medinius langus. Rekomenduojama investicijų didinimo schema – tokia pati kaip plastikiniams langams.

Techniniai parametrai.

Pagrindinė langų funkcija – įleisti į gyvenamąsias patalpas dienos šviesą. Deja, per langus patenka ir nepageidaujami dalykai – šaltis, karštis, triukšmas, žalingi UV spinduliai. Be to, langai – lengva kliūtis įsilaužėliams.

Paprastas stiklas yra laidus šilumai, triukšmui, praleidžia beveik visą saulės šviesos spektrą (nuo infraraudonųjų (IR) iki ultravioletinių (UV) spindulių). Stiklas yra trapus, lengvai dūžtantis. Paprastai gaminami atskiri funkciniai stiklai, kurie atlieka vieną ar kitą funkciją, bet ne visas kartu. Kombinuojant stiklus, galima išgauti produktą, kuris atliktų konkrečiam užsakovui reikalingas funkcijas – pvz., gerai sulaikytų triukšmą, išsaugotų patalpose šilumą ir apsaugotų nuo įsilaužimo.

Perkant langus (nesvarbu kokios rūšies), ypatingą dėmesį reikia atkreipti į jų parametrus. Svarbiausios iš jų – šiluminė ir garso izoliacija, sandarumas bei apsaugos nuo įsilaužimo lygis.

1 pav.

Šiluminė lango izoliacija

Daugiausia šilumos yra prarandama per langą. Langai užima gana didelį paviršių ir negalima nekreipti dėmesio į šilumos nuostolius, vykstančius tokiose atitvarose – nuo to priklauso būsto šildymo išlaidos. Šiluma per langą prarandama įvairiais būdais – per nesandarų rėmą; per paties rėmo medžiagą. Tačiau didžiausia šilumos dalis prarandama per stiklą.

Lango ir išorinių durų šilumos pralaidumą apibūdina šilumos perdavimo koeficientas U (W/(m2×K)). Kuo šis koeficientas bus mažesnis, tuo langai ir balkono durys geriau apsaugos nuo šilumos ir energijos nuostolių.

Daugumos rinkoje esančių langų parametrai žymiai geresni, negu reikalaujama (i – Ribos U), paprastai šilumos laidumo koeficientas yra U=1,4-1,7 W/(m2K). Palyginimui – daugiasluoksnei sienai keliami daug griežtesni reikalavimai: jos koeficientas U= 0,3 W/(m2K). Toks didelis skirtumas yra iššūkis langų gamintojams, kad netolimoje ateityje būtų sumažintas. Jau dabar yra prieinami gaminiai, kurių šilumos laidumo koeficientas U=0,5-0,7 W(m2K) ir net U=0,3 W/(m2K).

Lango termoizoliacines savybes apsprendžia įstiklinimo būdas. Stiklas yra didžiausia lango dalis, todėl turi didžiausią įtaką lango termoizoliacinėms savybėms. Paprastu stiklu stiklinto lango šilumos ir garso izoliacijos charakteristikos yra žymiai blogesnės nei tokio paties lango su stiklo paketu. Geras garso ir šilumos savybes gali užtikrinti tik langas, įstiklintas stiklo paketu.

2 pav. Stiklo paketo sudėtis

Stiklo paketas – svarbiausia lango dalis, nes užima didžiausią lango plotą, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į jo šilumines savybes. Stiklo paketai – du rėmai, sujungti varžtais – sumažina šilumos nuostolius per stiklą (sausas oras paketo viduje yra neblogas šilumos barjeras), tačiau šilumos spinduliai beveik netrukdomai išspinduliuojami į lauką.

Tačiau ne visi stiklo paketai yra vienodi, jų savybės skiriasi.

Šilumą taupantys stiklo paketai (su selektyviniu stiklu, užpildyti argonu)

– Garsą sulaikantys stiklo paketai (panaudojamas storesnis išorinis stiklas, tai sąlygoja gerą garso ir šilumos izoliaciją);

– Saulės kontrolės stiklo paketai (naudojamas stiklas, kuris sumažina saulės energijos pralaidumą);

– Saugūs stiklo paketai (laminuotas arba grūdintas stiklas, atsparus smūgiams).

Dabar naudojami dviejų (vienkameriai) ir trijų (dvikameriai) stiklų paketai. Jei įstiklinimas dvigubas, vienas iš stiklų turi būti šilumą atspindintis, vadinamasis selektyvinis.

Langas, kurio šilumos laidumo koeficientas mažiausias, tarp stiklų turi specialios permatomos termoizoliacinės medžiagos plėvelės sluoksnį, o erdvė tarp stiklų užpildyta argonu arba kriptonu. Selektyvinis stiklas, ant kurio yra plonytis, akimi beveik nematoma metalų ir metalų oksidų sluoksnis, turi savybę atspindėti šiluminius spindulius; tokiu būdu kambario šiluma tarsi nuo reflektoriaus atspindima atgal į kambarį. Stiklo paketas su naujos kartos minkšto padengimo selektyviniu stiklu išleidžia į lauką apie 3 kartus mažiau šilumos negu paprastas stiklo paketas. Tokiu būdu vienas kvadratinis metras modernaus stiklo paketo per šildymo sezoną sutaupo apie 222 kWh arba 25m3 gamtinių dujų, palyginus su įprastiniu stiklo paketu. Suprantama, tokie stiklo paketai kainuoja šiek tiek daugiau negu įprastiniai stiklo paketai, tačiau kainos skirtumas tarp paprastų stiklo paketų ir stiko paketų su minkšto padengimo selektyviniu stiklu atsiperka.

Garso izoliacija

Langų garso izoliacijos koeficientas Rw apibrėžia langų savybę slopinti išorinius garsus. Nustatomas pagal stiklo storumą, atstumą tarp stiklų, stiklo rūšį ir dujų buvimą. Jeigu jūsų gyvenamoji aplinka yra triukšminga, pvz., arti yra greitkelis, netoliese pravažiuoja traukiniai, rinkitės langus su atitinkamu garso izoliacijos koeficientu. Norint apsisaugoti nuo triukšmo, reikia stiklo paketo su skirtingų storių stiklais. Jie sumažina triukšmą iki 35-38 DB, kas ypač aktualu mieste.

Geriausiai triukšmą sugeria minkštos ar korytos medžiagos, pvz. stiklo vata. Kieti kūnai, tokie kaip stiklas, perima garsinius virpesius į save ir perduoda toliau, panašiai kaip membrana. Kietas kūnas beveik neperduoda triukšmo tik tada, kai jo ploto vieneto masė yra didelė, pvz. betono siena.

Triukšmas gali būti įvairus – aukštų, žemų dažnių ar plataus spektro. Jeigu stiklo paketo vidinių virpesių dažnis sutampa su dominuojančiu triukšmo dažniu, susidaręs rezonansas sustiprina garso perdavimą per stiklo paketą.

Mažiausiai dviejų nepriklausomų lango varčių, atidaromų atskirai, garso izoliacija dėl didelio nuotolio tarp stiklų yra daug didesnė, nei vieno rėmo langų. Stiklo paketų didesnis ir plaunamasis paviršius (tokios „dėžutes” renovacija taip pat pareikalaus daugiau darbo).

Sandarumas

Kuo sandaresni langai, tuo mažesni šilumos nuostoliai. Žinoma, reikia atsiminti, kad mums reikalingas oras. Didesnis sandarumas reiškia galimybę vėdinti patalpas pagal poreikį (o ne nuolat), taip sumažinant šilumos nuostolius.

Apsauga nuo įsilaužimo

Pagal tai, kokio lygio saugumo iš langų tikitės, galima išsirinkti padidinto atsparumo įsilaužimui langus (laminuoto stiklo, su apsaugine plėvele). Taip pat galima įsigyti specialias ruletes, saugančias nuo įsilaužimo ar sumontuoti ant langų grotas, apsaugines žaliuzes.

Patogumas

Langai visų pirma turi būti patogūs ir lengvai eksploatuojami. Tai priklauso nuo konstrukcijos ir panaudotų apkaustų. Populiariausi yra vieno rėmo langai su stiklo paketu ir daugiafunkcine rankena. Lengvai atidaromi ir valomi (nuplauti tenka tik du stiklų paviršius).

Privačiuose namuose neatidaromi langai sutinkami gana retai. Apsisukantys, stumdomi arba susilankstantys langai bendrame langų skaičiuje sudaro labai mažą dalį ir dažniausiai reikalauja individualaus užsakymo.

3 pav.

Langų be statramsčio silpnesnė konstrukcija, bet didesnis stiklo paviršius. Languose su statramsčiu varčios atsidaro nepriklausomai viena nuo kitos, o languose be statramsčio visada pirma atsidaro viena varčia. Tokie langai vadinami suveriamais (rečiau – dvivėriais).

Langų rūšys

Aliuminio langai – siekiantiems ilgaamžiškumo ir modernumo. Jie dar ir patogūs, praktiški, šiuolaikiški. Nepakeičiami ten, kur reikia tvirtų konstrukcijų ar sudėtingų techninių sprendimų (didelių gabaritų langams). Galimos bet kokios profilio spalvos. Labiausiai tinka visuomeninės paskirties pastatuose. Butų savininkai palyginti nedažnai renkasi aliuminio langus, kadangi jie atrodo šalti, nejaukūs. Kita vertus, pasirinkimą lemia ir „žmogiškasis” faktorius, pavyzdžiui, portugalų namuose net 90 proc. langų – aliuminio!

4 pav. Aliuminio langai

Plastikinių langų svarbiausia dalis – profilis (plastiko ir metalo konstrukcija). Kuo profilių storis didesnis, tuo geresnės langų eksploatacinės savybės. Ploniausieji – 60 mm profiliai – yra naudotini tik pastato viduje įrengiamoms pertvaroms bei durims. Dažniausiai naudojami 70 mm storio profiliai, tačiau griežtėjant statybų norminiams reikalavimams vis dažniau naudojami ir storesni, pasižymintys dar geresnėmis savybėmis.

5 pav. Plastikiniai langai

Tarp geriausių profilių gamintojų – suomių ir vokiečių pavadinimai: „Rehau”, „Veka”, „Trocal”, „Schüko”, „Kömmerling” ir kt. Specialistai primygtinai rekomenduoja netaupyti renkantis kokybišką profilį.

Profiliai būna baltos arba juodos spalvos. Pageidaujant jie dengiami įvairių atspalvių ir faktūros laminatu. Aišku, tai kainuos papildomai – langas pabrangs maždaug 30 proc.

Kaip patikrinti plastikinio lango kokybę? Pirmiausia atidžiai apžiūrėkite profilio išorę – jis turėtų būti baltas ir švarus. Kitas profilio kokybės kriterijus – kamerų skaičius. Pirkėjas, aišku, į vidų neįlįs, kad pamatytų dviejų ar penkių kamerų tai profilis, todėl belieka pasikliauti pardavėjo demonstruojamu perpjautu profilio pavyzdžiu… Trečia, kokybiško plastikinio lango tikrai nenusipirksite „pigiau grybo”.

Plastikinių langų pranašumai: ilgaamžiškumas, lengva prižiūrėti, saugumas, didelis formos, dydžio, atidarymo būdų pasirinkimas. Trūkumai: neekologiški, elektrostatiniai.

Mediniai langai – jaučiantiems natūralumo, jaukumo ir tradicijos poreikį. Jie gerai sulaiko šilumą, izoliuoja garsą, yra ekologiški. Mediniai langai „kvėpuoja” ir šis procesas padeda palaikyti kambariuose drėgmės balansą.

Trūkumai: reikia daugiau priežiūros, jie nėra atsparūs mechaniniam poveikiui. Be to, medinių langų kainos paprastai didesnės negu plastikinių langų.

Pagrindinės ir dažniausiai naudojamos medienos rūšys yra ąžuolas, pušis, raudonmedis bei maumedis.

6pav. Mediniai langai

Aliuminio-medienos langai – praktiškas pasirinkimas visiems, neabejingiems medžio grožiui, tačiau besirūpinantiems lango rėmo ilgaamžiškumu. Šie langai iš išorės padengiami aliuminiu, kuris apsaugo medinį langą nuo nepalankių klimato sąlygų. Tai vieni brangiausių langų.

7 pav. Aliuminio – medienos langai

LANGŲ GAMYBOS

TECHNOLOGINIO PROCESO STRUKTŪRA

Medienos paruošimas

Naudojama mediena.

Klijuotos medienos tašas: pušis, maumedis, ąžuolas, raudonmedis.

Klijuotos medienos drėgmė turi būti 12±3% (patikrinimui naudoti įkalamą drėgnomatį HT 65)

Gaminiams, kai užsakovo reikalavimas naudoti medieną be dygio, naudojami „fix“ ilgio ruošiniai. Galimi: pušis, maumedis, ąžuolas, raudonmedis. Max fix ilgis- 3000mm. Matmenys 72×86; 72×105; arba 82×86; 82×105.

Paruošimui naudojami įrengimai:

1. Skersavimo staklės
2. Ruošinių transportavimo vežimėliai

Pjaunant ruošinius iš 6000mm ilgio tašo užlaidos turi būti 10-15mm nuopjovai.

Visų ruošinių išoriniai matmenys neturi būti mažesni, kaip:

Storis: 72(82)mm

Plotis : 86(105)mm

Ruošinių obliavimas

Ruošinių obliavimui naudojami įrengimai:

1. Keturpusio obliavimo staklės
2. Ruošinių transportavimo vežimėliai

Obliuoto ruošinio matmenys tikrinami slankmačiu, paviršiaus kokybė pagal etaloną

Pradėti obliuoti tik praleidus ir pamatavus bandomąjį ruošinį.

Obliuoto ruošinio staktai ir varčiai matmenys: 68×81, durų varčiai 68×100

Staktos gamyba

Staktos gamyba vyksta per keturis darbinius ciklus

Staktos ir varčios klijavimas ir lankstų lizdų gręžimas.

Naudojami įrengimai ir įrankiai:

1. Presas
2. Gręžimo staklės
3. Akumuliatorinis suktuvas arba orinis suktuvas su galvute medvarščiams
4. Drelė
5. Klijų užnešimo aparatas

Prieš klijuojant prese staktos ruošiniuose išgręžiami lizdai lankstams. Lizdo gylis 5±0,2 mm.

Jeigu klijuojamos staktos forma stačiakampis, tai preso spaudimo jėgos reguliavimo rankenėlė nustatoma padėtyje „stačiakampis“ slėgis 70 N/m2. Esant staktai trapecijos formos, rankenėlė padėtyje „trapecija“ slėgis 35N/m2

Tikrinamas varčios laisvumas staktoje. Laisvumas po 4mm iš visų pusių.

Skylių rankenai gręžimas varčioje.

Surinkinėjant staktą su išlyginamuoju kontraprofiliu būtina išgręžti ventiliacines angas.

Leidžiami langų surenkamų elementų nuokrypiai, mm

Varčios išorės profiliavimas

Dažymas

Įrengimai ir priemonės langų dažymui

1. Mirkymo vonia (ilgis 3500mm)
2. Pulivizatoriai
3. Plokštuminiai šlifatoriai

1.Mirkymas.

Lango staktų ir rėmų mirkymas gilumuniu gruntu WP 175 atliekamas 3,5 m‘ vonioje, išlaikant pamerktą 7s. Mirkymo temperatūra 18-25ºC ; drėgmė ≥60 % . Džiūvimas ≥4h

2. Šveitimas.

Šveitimas po mirkymo atliekamas švitriniu popieriumi Nr.280

3. Tarpinis gruntavimas

Atliekamas tarpinis gruntavimas. Padengimas purkštuvu. Įrankius valyti vandeniu. Šlapio sluoksnio storis 150µm. Dengimo temperatūra 18-25ºC. Džiūvimas 24h.

4. Siūlių hermetizavimas V-formos siūlių hermetiku. Įrankius plauti vandeniu.

5. Galutinis sluoksnis.

Galutinis sluoksnis dengiamas purkštuvu. Prieš naudojimą kruopščiai išmaišyti. Naudoti neskiestą.Įrankius valyti vandeniu. Dengimo temperatūra 18-25ºC. Santykinė oro drėgmė ≥60 % . Sluoksnio storis 150µm. Džiūvimas 24h. Paviršiaus glotnumas pagal etaloną.

Surinkimas

Įrengimai ir instrumentai:

1. Giljotina apkaustams
2. Stakliukės štapikams supjauti
3. Staklės aliuminio nuolajoms pjauti
4. Oriniai suktuvai
5. Žirklės tarpinėms
6. Orinis gręžtuvas
7. Orinis silikono pistoletas
8. Silikonavimo lopetėlė
9. Pokavimo plėvelė
10. Pneumo vinių pistoletas

1. Tarpinės sudėjimas.

Tarpinė dedama naudojant spec. žirkles. Tarpinės sujungimas daromas varčios viršuje.

2. Lango varčios kaustymas

Lango varčios kaustymui naudoti:

Įrankius- giljotiną. orinį suktuvą, orinį gręžtuvą.

3. Lango staktos kaustymas

Įrankiai: skersavimo stakliukės staktos nuolajoms supjauti; plaktukas; orinis suktuvas;

Medžiagos: medvarščiai 4×30; nuolajos staktai; antgaliai nuolajoms;

Darbo eiga: supjauti staktos nuolają, sudėti antgalius ir įkalti ją į staktą.sudėti kampinius lankstus pagal brėžinius.

4. Lango stiklinimas

Įrankiai: Orinis silikono pistoletas; silikono lopetėlė; pneumo vinių pistoletas

Darbo eiga: parinkti stiklo paketus, įdėti į rėmą stiklo paketą užtvirtinant kampuose st. Paketų kaladėlėmis, sudėti stiklajuostes, prišaudyti jas pneumo vinimis, užtepti silokonu, užpurkšti muilo tirpalu ir nubraukti silikono perteklių silikono lopetėle.

5. Lango pokavimas

Darbo eiga: gaminys suvyniojamas vienu pokavimo plėvelės sluoksniu. Jeigu gaminys eksportuojamas į kitas valstybes, jis papildomai pokuojamas į 4mm gofrokartoną, poto dar vieną plėvelės sluoksnį.

6. Sandėliavimas

Pagamintų ir supakuotų langų sandėliavimas vykdomas ant specialių medinių ar metalinių piramidžių

7. Gabenimas

Gabenimas langų užsakovui vykdomas ant specialaus metalinio stovo langams transportuoti.Langų blokai surišami transportavimo diržais.

LANGŲ KONSTRUKCIJŲ MONTAVIMAS

Darant sujungimus iškyla ir statybinės fizikos, ir konstrukcinių-techninių problemų. Sujungimų pažeidimų priežastis sudaro apie 70% planavimo klaidų ir apie 30% montažo klaidų. Galima daryti išvadą, kad „nesuplanuotas” montažas visada sukelia problemų. Todėl turime laikytis tokio principo:

„Geras langas – tai teisingai įmontuotas langas!”

Statybinės fizikos pagrindai

Statybinė fizika apima šilumos, drėgmės ir garso izoliaciją. Šilumos ir drėgmės izoliacijos tikslai:

• sukurti gyventojui malonų ir sveiką klimatą patalpoje;
• apsaugoti statybinę konstrukciją nuo žalingo aplinkos poveikio;
• sumažinti energijos sąnaudas šildymui bei vėdinimui ir CO₂ išmetimą į aplinką, t.y. prisidėti prie pastato rentabilumo ir ekonomiškumo. 

Pastato apvalkalas skiria vidinių patalpų klimatą nuo išorinės aplinkos. Tačiau tai nėra visiškas atskyrimas: tarp šilumos ir šalčio, tarp drėgmės ir sausumo nuolat vyksta šilumos ir drėgmės srautų judėjimas – šilumos energija juda iš aukštos temperatūros sričių į žemos temperatūros sritis. Vandens garų ore dalinis slėgis taip pat išsilygina. Šiltas oras gali sukaupti daugiau drėgmės, negu šaltas. Šildymo sezono metu garų slėgio išlyginimas vyksta šaltesnės išorinės temperatūros kryptimi. Oro drėgmė šaldant gali virsti kondensatu. Rasos taško temperatūra yra oro prisotinimo laipsnis (santykinis oro drėgnumas = 100%) esant tam tikrai temperatūrai.

8pav. Rasos taško kreivė rasos taško temperatūrai nustatyti

Pagal šią diagramą galima nustatyti, prie kokios temperatūros susidaro kondensatas, esant tam tikrai patalpos temperatūrai ir oro drėgnumui. Jei patalpos temperatūra lygi 20^oC, santykinis oro drėgnumas -50%, o pastato elementų temperatūra mažesnė nei 9,3^oC, ant jų kaupiasi kondensatas.

Šis nagrinėjimas remiasi aplinkos sąlygų norma pagal DIN 4108 3 dalį:

– Vidaus temperatūra 20^oC
santykinis oro drėgnumas 50%

– Lauko temperatūra -15^oC
santykinis oro drėgnumas 80%.

Rasos taško temperatūros v_s priklausomybė nuo temperatūros ir santykinio oro drėgnio.

Pavyzdys:Esant oro temperatūrai 20^oC ir santykiniam oro drėgnumui 50% rasos taško temperatūra yra 9,3^oC.

Šilumos srautų kryptisir oro savybė atvėsus iki žemesnės nei rasos taško temperatūros kondensuotiturimą drėgmę statybinėje praktikoje turi didelę reikšmę:
– Iš šildomų patalpų šiluma juda į lauką. Šiluminio srauto dydis reikalauja nagrinėti statybinių elementų šiluminės izoliacijos savybes. Kiekviena medžiaga turi specifines šiluminės izoliacijos savybes, priklausančias nuo jos šiluminio laidumo ( ). Kiekviena sienos konstrukcija turi tam tikrą „k” vertę.

– Šiluminė izoliacija: Kenksmingų šiluminių tiltų sujungimų srityje išvengimas.

– Garso izoliacija: Reikalavimus atitinkanti garso izoliacija.

– Veikiančių jėgų perdavimas: Visos lango konstrukciją veikiančios jėgos turi būti su pakankama saugumo atsarga perduodamos į pastato konstrukciją.

– Nepralaidumas krituliams: Jokie krituliai negali patekti į patalpos vidų ar nekontroliuojamai įsiskverbti į patalpos konstrukciją.
Saulės ultravioletinių spindulių ir aukštos temperatūros poveikis siūlei pagreitina išorinio sandarinamojo sluoksnio senėjimą bei gali būti jo pažeidimų priežastimi.
Dėl sandarinamojo sluoksnio pažeidimų, jo atskylimų kampuose ar medžiagos įtrūkimų vanduo gali įsiskverbti į siūlę. Ypatingai problematiškos šiuo požiūriu yra keleto dešimtųjų milimetro dydžio kapiliarinės siūlės. Vandens skverbimąsi gali dar sustiprinti vėjo poveikis, nes lietaus vanduo įstumiamas į išorinio sandarinamojo sluoksnio pažeistas vietas.

9 pav. Sujungimų tarp lango ir pastato konstrukcijos apkrovos

Sujungimų funkcinės plokštumos.

Lange galima išskirti tokias funkcines plokštumas (žiūrint iš vidaus į išorę):

• Vidaus erdvės atskyrimo nuo išorės plokštuma.
• Sritis, kuri atlieka šilumos ir garso izoliacijos, taip pat veikiančių jėgų – Sritis, kuri atlieka šilumos
• Apsaugos nuo atmosferos poveikio plokštuma.

Šios plokštumos planuojant turi būti išlaikomos pradedant nuo lango iki su juo besiribojančios statybinės konstrukcijos. Tai labai svarbu montuojant langą, kad būtų išvengta šių plokštumų funkcijų pažeidimų, sukeltų per šalia esančias sritis prasiskverbiančios drėgmės.

10 pav. Vidaus erdvės atskyrimas nuo išorės

Atskiriant vidaus erdvę nuo išorės, t.y. šiltą ir šaltą puses, remiamasi tokiais principais:

1. Atskyrimas turi būti atliekamas šiltojoje pusėje. Jei patalpos temperatūra 20^oC, o santykinė oro drėgmė 50 % – pagal DIN 4108 nurodymus – šios patalpos rasos taško temperatūra yra 9,3^oC. Orui atvėsus žemiau šios temperatūros susidaro kondensatas. Todėl konstruktyvinis patalpos ir išorės atskyrimas turi būti atliekamas esant aukštesnei nei 10^oC temperatūrai, kad patalpos viduje ir siūlėse nesusidarytų kondensatas.
2. Skiriamoji plokštuma tarp šiltosios ir šaltosios pusės turi būti mažiau pralaidi garų difuzijai, negu į šaltąją pusę nuo jos esantys sluoksniai, kad nesudarytų kondensatas.
3. Skiriamoji plokštuma turi būti be pertrūkių siūlėse ar pan., jeigu nėra užtikrinama, kad per siūles patenkanti drėgmė bus išvesta į išorę nepadariusi žalos.
4. Skiriamoji plokštuma turi būti nepralaidi vėjui. Ji turi atitikti DIN 4108 2 dalies reikalavimus dėl langų išorinėje sienoje sandarinimo. Tada ji gali atlikti taip pat vėjo barjero (apsaugos nuo atmosferos poveikio) funkciją.
5. Šių skiriamųjų plokštumų išlaikymas atitinka technikos reikalavimus. Jei jis nėra išdėstytas darbų aprašyme, vykdytojas turi apie tai raštu informuoti statybos užsakovą.

Kad būtų išvengta drėgmės sukeliamų nuostolių, turi būti įvykdyta ši sąlyga: Sistema „Langas-siūlė-siena” iš vidaus turi būti sandaresnė nei iš išorės !

Sujungiamų konstrukcijų principai.

• Vienos pakopos sandarinimo sistema: Lietaus ir vėjo barjerai gali sutapti.
• Dviejų pakopų sandarinimo sistema: Lietaus ir vėjo barjerai atskiriami. Tai teigiamai veikia siūles. Vėjo barjeras gali būti perstumtas iki vidaus ir išorės atskyrimo plokštumos.

Apsaugos nuo atmosferos poveikio plokštuma.Vėjo ir lietaus barjerai.