Kriptovaliutos – ne burbulas

Pasaulio faktų knygoje (CIA World Factbook) teigiama, kad visų tradicinių pinigų pasaulyje bendra kaina yra apie 100 trilijonų dolerių, kuri yra maždaug panaši į pasaulio BVP, jei įtrauksime ir Juodąja rinka. Palyginimui, visų esamų kriptovaliutų kaina yra „tik” 450 mlrd. Tačiau šiandien kriptovaliutos nebėra vien tik skaitmeninės vertės nusakymo priemonė – tai platforma globalių decentralizuotų programų, interneto ateitis, arba Web 3.0. Vis dėlto yra skeptikų, kurie bando palyginti kripto bumą su 2000-ųjų metų „dotcom” burbulu.

Jie kartoja tai metai iš metų, bet kriptovaliutos ir toliau pritraukia vis daugiau programuotojų, kurie sukuria daugiau galimybių ir funkcijų, todėl Bitcoino kaina kyla vis aukščiau ir aukščiau, o skeptikams belieka tik slėptis po niūriomis prognozėmis, apgailestaujant dėl praleistų galimybių – beje, viena iš didžiausių investavimo galimybių žmonijos istorijoje. Jie desperatiškai nuolat pasakoja, greičiau savęs raminimui, kad „niekas niekada nenorės naudoti kriptovaliutos“ – visiškai kaip ir „šiuo telefonu, kuris turi per daug trūkumų, kad jį būtų galima rimtai laikyti komunikacijos priemone“ (Viljamas Ortonas, „Western Union“ prezidentas, 1876 m. ) arba „nėra pagrindo manyti, kad kas nors norėtų turėti kompiuterį namuose“ (Kenas Olsonas, „Digital Equipment Corp.“ įkūrėjas, 1977 m.).

Domenų „burbulo” piko metu internetinių kompanijų akcijos buvo vertinamos daugiau nei 3 trilijonais dolerių, o du trečdaliai šios sumos iškart išgaravo. Išgyvenusieji neįstengė tapti didžiausiomis ir vienomis įtakingiausių pasaulio kompanijų. Be to, interneto rinka tuo metu buvo tik Amerikos reiškinys. Kriptografinės valiutos dar nėra priartėjusios prie „dot-com” burbulo pervertinimo, be to jos yra pasaulinis reiškinys. Pridėkite prie to tai, kad pasaulio ekonomika jau praėjo du dešimtmečius trukusią infliaciją ir augimą nuo šio „burbulo“.

Be minėtų dalykų, yra dar vienas svarbus faktas, įrodantis, kad kriptovaliutos rinka nėra burbulas. 2008-2009 m. Centriniai bankai ėmėsi precedento neturinčio žingsnio siekdami išgelbėti pasaulinę finansų sistemos. Paprasčiausias šio įvykio analogija neprofesionaliais terminais yra tokia: įsivaizduokite, kad  žaidžiate „Monopolį“ ir keli žaidėjai bankrutavo. Užuot išėję iš žaidimo, jie tiesiog sugriebė naujas 500 dolerių pakuotes iš banko, taip pat paėmė švarius popieriaus lapelius ir ant jų užrašė „$ 500”. Pastaruosius taip pat įsidėjo į kišenę. Šios gelbėjimo priemonės galiausiai tapo viena iš Bitcoino atsiradimo priežasčių. Pirmame jo bloke užkoduota žinutė skelbia:

„The Times“, 2009 m. Sausio 3 d. Kancleris ruošiasi antrą kartą padėti bankams.“

Bitcoinas buvo sukurtas kaip vertės saugojimo ir keitimosi sistema, kuria bankininkai negalėtų manipuliuoti gelbėdami savo turtą, kurį turėtų prarasti dėl savo rimtų klaidų.

Šiuolaikinę bankų sistemą sunku suprasti, nes ji veikia priešingai sveikam protui ir nesutampa su daugumos žmonių nuomone, kaip turėtų veikti pinigai. Tačiau nereikia pamiršti, kad kai pinigai yra atskirti nuo fizinio turto, pavyzdžiui, aukso, ir tapo abstrakčia sąvoka, kur popierėlio vertė yra tik tikėjimas, kad kiti juos vertina taip pat. Jie tam tikru būdu sukūrė savo pasaulį su savo racionalumo įstatymais. Ir už to slypi priesakai, už kurių vykdymą atsakomybė tenka centriniams bankams: mažinti nedarbą, o kainas išlaikyti stabilias.

Dabar matome, jei centrinis bankas atliks savo užduotį, beveik kiekvienas galės dirbti iki pensinio amžiaus, o besiremiantys svyruojančia kaina verslo modeliai bus priversti pasitraukti iš rinkos. Bet ar mes tikrai to norime? Kiekvienais metais vis daugiau ir daugiau darbo vietų yra automatizuojamos, todėl žmonėms lieka vis mažiau reikšmingų darbų. Nepaisant to, centrinio banko spaudimas privers žmones išleisti savo pinigus darbo vietų kūrimui, kurios gali būti nereikalingas visuomenei – nes kitaip jums teks taikstytis su nuolatiniu santaupų nuvertėjimu, vėl gi, dėka centrinio banko politikos.

Tuo pat metu, kainos galėtų būti daug žemesnės, nei yra dabar, nes žmonės su didele skolos našta negali sau leisti pirkti namą už pusę milijono dolerių. Bet vietoj kainų mažinimo tiek, kokias rinka yra pasirengusi „suvirškinti“, centrinis bankas per intervencijas jas dar labiau išpučia, finansinėms institucijoms suteikdamas likvidumą ir finansinius svertus, kurie reikalingi norint išlaikyti šių namų kainą, nors jie stovi tušti, neparduoti, pamažu griūna. Tuo tarpu daugybė žmonių yra priversti nuomotis būstą išpūstomis kainomis arba gyvena su tėvais. Nuosavą būstą turinčių asmenų procentas pasaulyje yra rekordiškai žemas, nenaudojami namai pūva, bet kainos išlieka aukštos dėl centrinių bankų „magijos“. 2018 metais pats laikas suabejoti tokios centrinių bankų politikos naudingumu, bet vietoj to, kad peržiūrėti realių žmonių tikro gyvenimo sąlygas, bankininkai vertina ekonomiką kaip didelę lygtį su daugybe skaičių, ir tai paprastai praeina, nes asmenys, kurie centrinių bankų nuomone privalo turėti galią, išlaiko savo galią. Viskas kaip įprasta.

Pasak centrinio banko, ekonominė idėja yra svarbesnė už ekonomines realijas.

Bet grįžkime prie mūsų straipsnio temos. Centrinis bankas pasiekia savo tikslus, daugiausia manipuliuodamas pinigų verte. Pinigų vertė yra palūkanų norma, kuri mokama sukuriant naujus pinigus paskolos išdavimo metu. Jei bankas suteikia 100 dolerių paskolą su 5% palūkanomis, šie penki doleriai yra kaina, kurią turite sumokėti už šiuos pinigus. Tačiau bankas sukūrė tik 100, o ne 105 naujus dolerius – taigi jums reikia kažkur kitur rasti 5 dolerius tam, kad grąžintumėte bankui. 2008 m. daugeliui žmonių iškilo sunkumų ieškant šių papildomų pinigų, kuriuos jie turėjo sumokėti bankams. Dėl to daugelis jų bankrutavo, o tai dar labiau apsunkino paskolų aptarnavimą dar daugiau žmonių. Likvidumas baigėsi, pinigų srautas buvo nutrauktas, o norėdami išlaikyti ekonomikos veikimą centriniai bankai turėjo įsikišti, nustatydami 0% palūkanų normas ir taip sukurdami trilijonus naujų pinigų.

Kadangi naujų pinigų kaina buvo nulinė, o žmonėms, turintiems prieigą prie jų, reikėjo juos išleisti – arba stebėti jų vertės sumažėjimą – žmonės pradėjo investuoti šiuos naujus pinigus į vertybinių popierių rinkas, akcijas, nekilnojamąjį turtą ir kitą ilgalaikį turtą, o tai, savo ruožtu, padidino jų kainą iki padebesių. Tačiau realioji šio turto vertė neaugo (dėl pervertinimo susidarė „burbulas“, dėl kurio žlugo finansų sektorius) dėl centrinio banko politikos pinigai tapo nenaudingi.

Pinigų masė padvigubėjo per mažiau nei dešimt metų. Dabar, kai tradiciniai investiciniai aktyvai grįžo į prieš krizę buvusį lygį, rinkoje yra trilijonai naujų pinigų doleriais, už kuriuos reikia ką nors nusipirkti. Ir dalis iš šių pinigų neseniai investuota į kriptografines valiutas. Tiesą sakant, tai yra gera žinia ekonomikai kaip visumai, nes jei tradiciniai pinigai ir toliau „pūstų burbulus“ akcijų ir nekilnojamojo turto rinkose, mes rizikuotumėm vėl patirti naują masinę griūtį. Akcijos šiandien yra pernelyg pervertintas lyginant su šių bendrovių pelnu, o jei kainos ir toliau kils, ilgalaikiai investuotojai susidurs su beprecedente rizika, kurios jų investicijos niekada neatpirks.

Kriptovaliutų kainos ir toliau pastebimai svyruoja, , nes yra tam tikrų neaiškumų dėl jų ateities, taip pat dėl to, kad didžiulė tradicinių pinigų suma nuolat patenka į rinką ir iš jos pasitraukia. Be to, kriptografinės valiutos vis dar turi nedidelę dalį, palyginti su įprastais pinigais, kad spekuliantai gali lengvai manipuliuoti rinka. Tokios manipuliacijos įvyksta tada, kai dideli investuotojai platina nepalankius gandus, tada parduoti dalį savo santaupų ir paskatina masinę paniką tarp smulkių investuotojų, o kainai pasiekus žemiausią lygį vėl įsigyja kriptovaliutos, taip padidindami savo turtą.

Nepaisant to, tokios manipuliacijos labai skiriasi nuo centrinių bankų veiksmų, nes remiasi tik neišprusimu smulkių investuotojų, kurie gali patikėti paniką keliančiais gandais ir nuspręsti imtis veiksmų. Kai centriniai bankai pradeda manipuliuoti pinigų ir turto verte, vidutinis investuotojas nieko negali padaryti. Rinkos pokyčiai nepriklauso nuo jūsų veiksmų, o jūs tiesiog turite prisitaikyti prie naujos realybės, sukurtos centrinio banko. Štai kodėl tiek daug žmonių investuoja savo pinigus į kriptovaliutas, nes gali būti tikri, kad turi tam tikrą įtaką rinkos judėjimui.

Problema ta, kad žmonės vis dar mąsto dolerių požiūriu. Jie mato, kad Bitcoino kaina pakilo iki $ 15 tūkstančių, ir galvoja: „O, tai turbūt didžiausia kaina, daugiau ji nekils“. Ir jie parduoda savo kriptovaliutas ir tikisi, kad kiti atliks tą patį. Šios kliūtys – grynai psichologinės, ir nors tai mažai tikėtina, kad tas pats Bitcoinas kada nors pasieks tą pačią legendinę vieno milijono dolerių ribą, kriptovaliutų rinkos ilgalaikiai lūkesčiai išlieka labai teigiami, kadangi smulkieji investuotojai yra pavargę nuo tradicinių pinigų, kurių negali kontroliuoti. Kai bandysite įvertinti kriptografines valiutas doleriais, nepamirškite, kad įprasti pinigai nieko nekainuoja. Tikroji visų kriptovaliutų vertė turėtų būti, ir kada nors bus daugiau, nei visos turimos standartinių pinigų atsargos – tai yra daugiau nei 100 trilijonų dolerių. Ir tai nebus „burbulas”, o tik nauja ekonominė paradigma.

Pažvelkite į institucijas, kurios yra būtinos norint palaikyti įprastų pinigų ekonomiką. Reikia universitetų specialistų rengimui. Reikia licencijavimo, reguliavimo, tikrinimo įstaigų, skirtų specialistų sertifikavimui. Reikia teisėsaugos, kad rastų ir nubaustų pažeidėjus. Reikia teisininkų ir teismų, kad nustatytų kaltininkus ir išspręstų ginčus. Jums reikia bankų, buhalterių ir finansininkų, kurie nustatytų plėtros būdus, sąskaitų tvarkymą ir finansinių priemonių kūrimą. Norint sujungti pirkėjus ir pardavėjus, reikia keitiklių ir prekybininkų. Jums reikia tūkstančių ir tūkstančių puslapių įstatymų, mokesčių konsultantų ir agentų, kurie palaikytų visų šių institucijų finansavimą. Kasmet Visos šios funkcijos kainuoja trilijonus dolerių, ir jūs turite tikėtis, kad visi dalyviai bus sąžiningi ir nebandys apgauti sistemos, siekdami praturtinti save astronominiais atlyginimais ir premijomis, kurias jie gauna kaip kompensaciją už jų kompetenciją.

Tuo tarpu norint palaikyti kripto ekonomiką reikalingas tik išmanusis telefonas ir Wi-Fi. Pasaulyje yra daug šalių, kad tiesiog neturi reikiamų išteklių sukurti visas reikalingas įprastos ekonomikos institucijas. Ir net išsivysčiusiose šalyse šios institucijos yra užvaldytos korupcijos. Kriptovaliutos gali užtikrinti neišsivysčiusių šalių augimą ir stabilumą, nereikalaujant didelių pokyčių infrastruktūroje, o turtingose ​​šalyse išnaikinti didžiąją dalį sąlygų korupcijai. Kriptovaliutos – tai ateitis ir jos leis pasaulis klestėtų, kaip niekada anksčiau. Norint, kad ši ateitis taptų realybe, centriniai bankai ir reguliatoriai turės išnykti, o žmonės turi suprasti šios technologijos privalumus ir priimti ją į savo kasdienį gyvenimą.

Tai nebūtų buvę įmanoma, jeigu bankai nebūtų taip aktyviai devalvavę savo valiutų. Tačiau jų įsikišimas reiškia, kad kriptovaliutos negali būti burbulas, kriptovaliutos negali būti pervertintos – bent jau kalbant apie dolerius. Kadangi bankai gali tiesiog padvigubinti apyvartoje esančių dolerių kiekį, siekdami išlaikyti savo galią, pinigai neturi vertės, o jų vienintelis tikslas yra išsaugoti bankų galią. Kuo daugiau naudosite jų pinigus, tuo stipresnė bus jų galia.

Šaltinis: http://www.etherepoch.com/blog/2017/09/05/crypto-isnt-bubble-fiat-money-worthless/

Išvertė: http://seopaslaugos.com/