Kriptovaliutos : ateities pinigai, finansinės piramidės ar burbulai?

Kriptovaliuta – tai skaitmeninė, arba virtuali, valiuta, leidžianti anonimiškai atlikti internetinius mokėjimus tiesiogiai tarp vartotojų, nesinaudojant bankais ar kitais tarpininkais. Kriptovaliutos yra decentralizuotos, neprižiūrimos jokios šalies valdžios institucijų ir nėra leidžiamos centrinių bankų, jų operacijų kodai užšifruojami kriptografijos dėka. Kriptovaliuta atlikus finansinę operaciją, ši operacija įrašoma į tos valiutos „blokų grandinę“ (anglų k.- blockchain). „Blokų grandinė“ yra tarsi kriptovaliutos buhalterinė knyga, kurioje saugiai kaupiama informacija apie kiekvieną kada nors ta kriptovaliuta atliktą operaciją. Kriptovaliutų vienetai sukuriami vykstant technologiniam vyksmui, vadinamam „kasimu“. Kriptovaliutą norintys kasti žmonės parsisiunčia ir į kompiuterį įdiegia tam skirtas programas. Tada kompiuteris atlieka matematinius skaičiavimus, kurių metu kuriami nauji kriptovaliutų vienetai.

„Blockchain“ apibrėžiama, kaip decentralizuota vieša transakcijų saugojimo sistema. Ši technologija pirmiausia buvo panaudota bitkoinams. „Blockchain“ sistema leidžia kiekvieną bitkoinų sandorį išsaugoti pačiame tinkle. Tai reiškia, kad sandorių nefiksuoja joks tarpininkas. Nėra jokios trečiosios šalies, pavyzdžiui, finansinės institucijos, kuri saugotų bitkoinų sandorių įrašus. Kiekvienas blokas – kuriame skaitmeninių įrašų pavidalu užfiksuoti naujausi sandoriai – jungiasi prie kito bloko chronologine tvarka ir taip sudaro blokų grandinę.

1. Kriptovaliutos

1.1 Kriptovaliutų istorija

Grįžtant į praeitį, verta išskirti vieną žmogų – Satoshi Nakamoto. Jis laikomas Bitcoin valiutos kūrėju. Kad ir kaip būtų gaila – tai greičiausiai yra programuotojo ar jų grupelės pseudonimas ir niekas iš tiesų turbūt nepasakys kas ir kur yra šis IT genijus. Manoma, kad pirmieji Bitcoin valiutos savininkai jos turėjo šimtus tūkstančių, tačiau tikėtina, kad didesnę jos dalį jau yra pardavę kainai kylant į vis naujas aukštumas. Pirmoji kriptovaliuta buvo pavadinta “Bitcoin”. Jos atsiradimo istorija prasideda 2008 metų gal, kai buvo išsiųstas dokumentas kriptografijos bendruomenės el. paštais, kuris buvo pavadintas „Bitcoin: P2P elektroninių grynų pinigų sistema” (angl. Bitcoin: A Peer-to-Peer Electronic Cash System). Taigi, 2009 metais pats Satoshi Nakamoto “iškasė” pirmąjį bloką „Genesis”, už kurį gavo 50 bitcoin. Tada kriptografijos specialistas, programuotojas Hal Finney atsisiuntė Bitcoin tuo metu galiojusią programą ir iš Satoshi gavo 10 bitcoinų – pirmąją transakciją bitcoin istorijoje. Taip ir prasidėjo visas naudojamumas, pradžioje tai atsirado tarp kriptografijos specialistų, kurie kaip manoma iš tikrųjų ir sukūrė visą šį dokumentą, logiką ir sistemą. Po kiek laiko atsirado vis daugiau skirtingų kriptovaliutų, o šiuo metu jų yra daugiau nei 2,4 tūkst.

1.2 Kriptovaliutų veikimo principas ir saugumas

Bitcoinai – pirmoji virtuali valiuta, kurios niekas negali kontroliuoti. Tai galvos skausmas vyriausybėms, komerciniams ir centriniams bankams, didėja grėsmė pinigų leidybos monopoliui. Šios valiutos veikimas yra paremtas BlockChaintechnologija. Tai yra P2P (peer-to-peer) būdu veikianti valiuta, kuomet operacija vyksta tiesiogiai tarp vartotojų, susijungusių į tinklą, išvengiant bet kokios trečiosios šalies įsikišimo. Visos piniginės operacijos bankuose vyksta dalyvaujant trims asmenims: pinigų gavėjui, pinigų siuntėjui ir bankui. Bankas saugo informaciją apie atliktą finansinę operaciją, tačiau tą informaciją gali pakeisti pats bankas arba tas, kas įsilaužia į sistemą.

Bitcoin valiuta veikia panašiu metodu, tik paprasčiau – nėra trečiojo asmens, o šiuo atveju – banko. Informacija apie operaciją saugoma tarp pinigų gavėjo, siuntėjo ir tarp visų Bitcoin valiutos naudotojų. Būtent Bitcoin naudotojai sudaro visą sistemą (tinklą), kurioje saugoma informacija. Tad jeigu kažkas norėtų įsilaužti į Bitcoin sistemą, tuomet jis turėtų įsilaužti praktiškai į visus vartotojus.

Saugumas pasireiškia tuo, kad kiekvienas Bitcoin kriptovaliutos naudotojas yra tarsi informacijos saugotojas. Pavyzdžiui, kai yra du Bitcoin naudotojai ir vienas iš jų atlieka pavedimą kitam, tokia informacija apie pavedimą sinchronizuojama su visų Bitcoin naudotojų tinklu. Tarkime, vienas iš jų kažkokiu būdu bandytų pakeisti pavedimo informaciją ir norėtų sumažinti savo pavedimo sumą. Jos pakeisti nepavyktų, nes sandoris patvirtinamas visų naudotojų ir tik tuomet, kai jis sutampa. Tad, sandoris bus laikomas negaliojančiu, nes vieno vartotojo sandorio informacija bus kitokia nei visų likusių Bitcoin naudotojų. Viską atlieka pati sistema, naudojanti specifinius algoritmus. Štai tokiu principu veikia Bitcoin valiuta.

2. Kriptovaliutų poveikis pasaulio finansų rinkoje

2.1 Teigiami aspektai

Kriptovaliutos gali teigiamai paveikti verslus, ypač nestambius, kadangi virtualios valiutos atsiskaitymo sistemą yra gerokai pigiau ir paprasčiau įdiegti nei bankinę. Be to, pervedimai kainuoja labai nedaug (dažniausiai iki 1 euro) ir nėra svarbu kokia suma yra pervedama. Tokie pavedimai yra spartesni, pigesni ir patikimesni, net jei jie vykdomi tarptautiniu lygiu. Nereikia sudarinėti jokių sutarčių ar kitų ilgai trunkančių susitarimų, kad būtų sukurta virtuali piniginė, kuria vartotojas naudojasi mokėjimams atlikti. Vartotojo piniginė nėra apmokestinama jokiais mokesčiais (kaip yra banke), o taip pat niekas kitas negali iš jos pasisavinti esamų pinigų (pavyzdžiui mokesčių inspekcija ar Sodra).

“Blockchain” technologija atvėrė naujas galimybes pavedimams, sumažino įėjimo į rinką sudėtingumą ir padidino konkurenciją. Tai yra viena saugiausių sukurtų sistemų, kuri gali būti panaudota labai daug įvarių sričių, tokių kaip kasdien naudoajmi prietaisai, automobiliai. Jei sistema būtų pritaikyta tokiems dalykams, mums nereikėtų rūpintis dėl daugelio smulkmenų kurias turime atlikti pakankamai dažnai, o sistema tiesiog pati automatiškai padarytų tai, kas yra būtina, atnaujintų pati save, tvarkytų ir skaičiuotų finansinius duomenis.

Taip pat kriptovaliutos yra ypatingos tuo, jog nėra jokios infliacijos, “Bitcoin” vienetų gali būti daugiausiai 21 mln. Iki šiol yra “iškasta” apie 16 mln. Ir yra skaičiuojama, jog visi 21 mln “Bitcoinų” dar nebus iškasti apie 100 metų. Tad nei vyriausybė nei verslai negali pakeisti šio skaičiaus ar kitaip įsikišti į šią sistemą, infliacija yra neįmanoma. Šios valiutos neįmanoma padirbti ar kitaip suklastoti, ji yra virtuali ir vienetinė, tad apgavysčių atvėjų nelieka, žvelgiant iš šios pusės. Taipogi virtualiomis piniginėmis lengva naudotis ir jos sukūrimas negali būti atmestas, pavyzdžiui, bankas gali atsisakyti sukurti kredito kortelę ar tiesiog sąskaitą dėl neaiškių priežaščių, tačiau sukurti virtualią piniginę ir naudoti virtualius pinigus yra labai paprasta ir tai užtrunka 5 minutes.

Dar vienas teigiamas kriptovaliutų aspektas yra gana aukštas anonimiškumo lygis. daugeliu atvejų kiekvienas asmuo ar įmonė gali sukurti neribotą skaičių piniginių ir sąskaitų, neįvedant jokios informacijos nei asmeninės nei juridinės. Taip pat Bitkoinai renka ir saugo visa pavedimų informaciją ir jei asmuo ar įmonė pasirenka rodyti savo pajamas ar turimas lėšas, jas gali matyti visi Bitcoin vartotojai, tačiau yra ir galimybė pasirinkti visišką anonimiškumą kiekvienam pavedimui, kur yra sukuriamas atskiras ir unikalus kodas pavedimams vykdyti. Ir tai priklauso tik nuo piniginės savininko. Niekas negali prieiti prie piniginės duomenų. Pavyzdžiui “PayPal”, jei ši kompanija nusprendžia, kad vartotojas neteisingai naudojasi savo turimais pinigais, ji gali užšaldyti visas lėšas turimas jų sąskaitoje.

Svarbiausias aspektas yra absoliutus privačių duomenų saugumas. Šiais laikais daugiausiai mokėjimų yra atliekama bankine mokėjimo kortele. Dažniausiai įmonės ar intenetiniai puslapiai prašo, jog asmuo užpildytų duomenis, kurie yra ant kortelės, bet tai yra labai nesaugus būdas atsiskaityti, todėl dauguma kibernetinių vagysčių įvyksta būtent dėl šios priežasties. Atsiskaitymas kriptovaliutomis yra kurkas saugesnis, net nėra galimybės pavogti jokių asmeninių duomenų. Vartotojas turi vienetinį kodą, kurį turi tik jis ir niekas daugiau, jis negali būti surastas niekur internete, dėl to užtikrinamas saugumas. Viskas yra vartotojo rankose.

2.2 Neigiami aspektai

Vienas labiausiai neigiamų aspektų yra nepastovumas. Daugiausiai pakilimų ir kritimų yra sukurta valdžios ar didelių kompanijų, nes nuo to kokios naujienos ir žinios yra išleidžiamos, priklauso žmonių investavimas į kriptovaliutas. Labai didelė rizika yra taip pat ir investuojant į kriptovaliutas būtent dėl šios priežasties.

Pinigų plovimas taip pat yra labai paprastas naudojantis kriptovaliutomis, dėl to, kad jos yra neatsekamos. Žmogus įnešęs “nešvarius” pinigus, gali juos išleisti kaip tik nori naudodamasis kriptovaliutomis. Nelegalių veiklų finansavimas arba jų sėkmingas veikimas gali būti taipogi užtikrinamas naudojantis kriptovaliutomis. Taip daroma daugiausiai tarp teroristinių grupuočių, jie naudoja šiuos atsiskaitymo būdūs, tam kad jų niekas negalėtų susekti. Dar kriptovaliutos yra labai paplitusios internete, kuris vadinasi “Darkweb”, ten vyksta pagrindiniai narkotikų ir ginklų pardavimai, nelegalių daiktų ir paslaugų platinimas, o kaip atsiskaitymo būdą, žmonės naudoja kriptovaliutas ( dažniausiai “Bitcoin”).

Pagal šiuos teigiamus ir neigiamus aspektus galima spręsti, jog kriptovaliutos galėtų būti šviesi ateitis pasaulio finansų rinkoje, jei būtų užpildytos spragos, kurios sukelia nepastovumą ar nelegalių veiklų rėmimą. Pinigų sutaupymas, padidėjęs keitimasis ir tarptautiniai pardavimai naudojantis kriptovaliutomis yra pastebimi daugėlio mokslininkų ir akademikų, todėl virtualios valiutos turi potencialo pakeisti arba papildyti dabartinius atsiskaitymo būdus. Taip pat bankams yra daug ko pasimokyti iš šios mokėjimų sistemos ir pritaikyti ją sau.

3. Kriptovaliutų rinka

Kriptovaliutų rinka yra begalo didelė, joje yra apie 2.4 tūkst. Įvairių kriptovaliutų. Populiariausios yra “Bitcoin”, “Litecoin”, “Etherium”. Jos yra pačios brangiausios ir daugiausiai žmonių jomis disponuoja, perka, parduoda ir į jas investuoja. Pagrindinė kriptovaliutų rinkų nestabilumo priežastis yra gandai, valstybių valdžių nuosprendžiai ir įmonių požiūris į kriptovaliutą kaip atsiskaitymo būdą ir pritaikymą savo veikloje. Šie aspektai labiausiai paskatina kriptovaliutas kilti arba leistis, jų kainos svyruoja kiekvieną sekundę, todėl yra beveik neįmanoma nuspėti ar 100% tiksliai įvertinti kriptovaliutų ateitį, tačiau galima apžvelgti kriptovaliutų istoriją ir dabartinius ateities planus, kurie paveiks šiąs rinkas. Šiuo metu visų kriptovaliutų vertė sieka 412 580 672 400 jungtinių valstijų dolerių sumą.

3.1 Rinkos ypatumai

Šiame paveiksle yra pavaizduota kaip keitėsi kriptovaliutų bendra rinka nuo 2013 Gegužės iki 2018 Gegužės mėnesio. Matyti, jog susidomėjimas virtualia valiuta atsirado kažkur 2017 Gegužę, tuomet žmonės pradėjo gilintis kas yra kriptovaliutos ir investavo į jas. Pats didžiausias susidomėjimas ir investavimas vyko 2017 metų Lapkričio-Gruodžio mėnesiais. Tuo metu, daugėlio kriptovaliutų kursai neadekvačiai kilo, ypač “Bitcoin”, ši valiuta pasiekė net 19.500 dolerių sumą už vieną vienetą. Tačiau ties šia riba įvyko didelis lužis visoje virtualių pinigų rinkoje. 2017 Gruodžio pabaigoje investavimas kelioms dienoms aprimo. Buvo atliktas tyrimas, Kanados universiteto studentų, kodėl būtent rinka aprimo ir jie padarė išvadas, jog daugelis žmonių tiesiog norėjo pataupyti, o dar daugiau išsigryninti į realius iš virtualių pinigų, tas sukėlė šį didelį lūžį rinkoje. Tuo metu per pora dienų “Bitcoin” kaina nuo 19.500$ krito iki 10.000$, kitos kriptovaliutos nukentėjo kiek mažiau, tačiau taipogi vidutiniškai apie 20% ar 30%. Šio kritimo metu dar didesnis paskatinimas kursų kritimui buvo iš žiniasklaidos, tuomet žmonės sužinoję kas vyksta rinkoje, bijojo, kad praras visas savo investicijas, taipogi ėmė grynintis pinigus, ko pasekoje rinka dar labiau traukėsi. Tuo metu kai investavimas ir visos rinkos pasiekė viršunę, kriptovaliutų vertė buvo 780 mlrd. JAV dolerių, tad nesunku suskaičiuoti, koks didelis rinkoms nuostolis buvo, 360 mlrd. JAV dolerių, kurį sukėlė greičiausiai pasaulinės šventės.

3.2 Investuotojų elgesys ir pasekmės

Kriptovaliutų finansų rinkose yra sudėtingos struktūros ir dinamikos, su kuriomis susiduria visi rinkos atstovai, taip pat svarbus ir kiekvieno asmens elgesys, pavyzdžiui imitacija, savarankiškai organizuota kooperacija ir teigiami atsiliepimai. Tokie reiškiniai daro įtaką kainų dinamikai ir gali lemti vidinės kilmės vystymosi tendencijų nestabilumus.

Bolonijos universiteto studentų (Financial and Market Risk Management, and University of Bologna) atliktame kiekybinės analizės tyrime “Ar kriptovaliutos yra financiniai burbulai?” naudojama Teigiamo ir neigiamo finansinio burbulo metodologija, kurioje teigiamo burbulo kilmė yra matoma iš nepastovaus rinkos kainų augimo greičio, kurį lemia pernelyg optimistiškas investuotojų laukimas. Finansinio burbulo atveju žmonės per daug tikisi ateinančių pajamų nei iš tiesų yra realioje rinkoje ir ekonominėje realybėje. Tai skatina vidutinį investuotoją ir tas sukelia skirtumą tarp rinkos turto kainos atsižvelgiant į jos realią pagrindinę vertę. Tokia pati dinamika atsiranda neigiamuose burbuluose, kuriame investuotojų nuotaikos pesimistinės ir yra tik nuostolių matymas iš investuotojų pusės, tuomet rinkos turto kaina yra žemesnė nei yra jos reali vertė. Teigiamo arba neigiamo burbulo susidarymo metu, rinkos kainos tampa nestabilios ir labai jautrios išoriniams veiksniams tokiems kaip žiniasklaidos naujienoms, gandams. Dėl šių priežasčių gali susidaryti įvykių grandinė, dėl kurios visa rinka ir kainos gali žlugti.

Pasaulinių studijų ir geografijos Hofstra universiteto sukurta diagrama, (3 paveikslas) rodo, kriptovaliutų rinkos ypatybes iki šių dienų. Galima matyti, jog yra keturios fazes:

Pirma yra protingumo fazė, kurioje investuoja dažniausiai protingi ir patyrę investuotojai, numatę galimas dideles pajamas, nes tuo metu rinka po truputį plečiasi, kainos nežymiai kyla ir rinka išlieka labai stabili.

Antra fazė yra supratimo fazė, kurioje jau esami investuotojai, pakilus kainoms išparduoda savo turimas kriptovaliutas, uždirbę tam tikrą sumą pinigų. Tuomet išpardavimo metu, rinkos kainos nežymiai krinta, bet po to vėl pradeda kilti.

Trečia fazė vadinama manijos fazė, kurioje atsiranda didelis žiniasklaidos dėmesys. Daug žmonių sužino apie šias galimybes ir investavimą, tuomet juos užplūsta entuziazmas, godumas, o kainoms dar labiau kylant žmonėms susidaro įspūdis, jog tai neturi pabaigos ir kainų kylimas niekada nesustos ir tai yra begalo lengvas uždarbis.

Ketvirta fazė, griuvimo fazė, įvyko tuomet, kai, imant “Bitcoin” pavyzdį, jis siekė jau beveik 20.000 tūkst. Dolerių, daugelis žmonių nusprendė atsiimti savo investicijas ir uždarbį ir tiesiog stebėti, kaip rinka elgsis toliau, jau po 20.000 tūkst. JAV dolerių ribos peržengimo.

Rinka krito, bet su kainų kritimu atsirado daug vilčių, nes kai kaina krenta, vidutiniai investuotojai pradeda investuoti ir tikisi, jog rinkos kainos pasieks dar didesnes aukštumas. Bet dėja rinka tapusi per daug nestabili, smuko daugiau nei keliais šimtais procentų, per labai trumpą laiką.

Teigiamo ir neigiamo burbulą šioje sitacijoje nesunku įžvelgti, kai investuotojai pagauti manijos ir optimizmo, su dideliais lūkesčiais investuoja pinigus ne visada apdairiai, o po to neigiamas burbulas taip pat susidaro, kai kainos jau šiek tiek krito, nuo aukščiausios ribos. Pesimizmas, žiniasklaida ir gandai turėjo savo įtakos ir investuotojams, tad tuo metu rinka patyrė didelius nuostolius. Tie žmonės kurie investavo pradinėse fazėse, neabejotinai praturtėjo ir turėjo galimybę uždirbti labai daug pinigų, tačiau tie kurie įėjo į rinką tik trečioje fazėje, daugiausiai patyrė nuostolius, pagauti teigiamo burbulo pūtimosi.

3.3 Ekonominio burbulo tikimybės matavimas

Buvo naudota metodologija, skirtinga nuo kitų ir skirta būtent aptikti finansiniams burbulams, kurią jie pritaikė “Bitcoin” ir “Ether” kriptovaliutų tyrimui, ieškant spekuliacinių burbulų imant laikotarpį nuo 2016 Gruodžio iki 2017 Gruodžio. Naudojama statistinis modelis, sukurtas PSY, ir “Log Periodic Power Law” (LPPL) modelis, sukurtas Johanesen’o, Ledoit’o ir Sornett’o. Kad užtikrinti patikimumą, buvo naudojami skirtingos versijos JLS modelio, “Ordinary Least Square (OLS), “Generalised Least Squares” (GLS) ir “Maximum Likelihood Estimation” (MLE). Pritaikę šiuos modelius tyrimui, nustatyti ar yra nestabilumai ir burbulų tikybė, buvo gauti tokie rezultatai:

Bitkoinų tyrimo rezultatai pirmose trijose diagramose rodo JLS modelio rezultatus skirtingomis versijomis (OLS, GLS ir MLE). Kairė ašis reiškia turto vertę pavaizduotą mėlynai, o dešinė ašis rodo kiek yra LPPL signalų, kurie yra pažymėti juodai, imant laiko atžvilgiu. Raudonai yra pažymėta LPPL pritaikymas. Paskutinės dvi diagramos, rodo, PSY modelio rezultatus.

Kairė ašis rodo turto vertę pavaizduotą mėlynai, o dešinė ašis rodo BSADF statistikos vertę. Žalia kreivė rodo BSADF statistiką. Raudona kreivė yra 95% kritinė atitinkamos statistikos reikšmė.

Abiejuose JLS ir PSY modeliuose yra matomi stiprūs burbulų požymiai, prasidedantys nuo Gegužės ir Rugsėjo 2017 metų. JLS taip pat nuspėja kritinį burbulo tašką kažkur 2017 metų Gruodžio 15d.

Toks pat tyrimas buvo atliktas ir su “Ether” kriptovaliuta.

Visos reikšmės diagramose yra tokios pat kaip “Bitcoin” tyrimo. “Ether” kriptovaliutos rezultatai rodo, kad JLS ir PSY modeliai aptiko burbulo galimybę tarp Balandžio ir Gegužės mėnesio 2017 metų. JLS taip pat nuspėja, kad kritinis taškas gali būti vidury liepos 2017 metų, atitinkamai “Ether” valiutos kritimas buvo Liepos 12d. 2017 metų. Taip pat aštrus pakilimas Lapkričio mėnesį 2017 metų, yra per trumpas, kad būtų daręsis finansinis burbulas, tačiau tai gali būti ateities burbulas, kuris ir įvyko, kai “Ether” nuo 1250 JAV dolerių kainos krito iki 600 JAV dolerių, tuo pat metu kaip “Bitcoin”. Paveiksle yra burbulų signalų suvestinė šioms dviems kriptovaliutoms.

4. “Bitcoin” burbulas- didžiausias istorijoje

Amerikos banko Merrill Lynch (BAML) tyrėjų komanda, sprendė, kad “Bitcoin” kriptovaliuta yra vienas didžiausių, per visą istoriją, susidariusių burbulų. Komanda vadovaujama generalinio investicijų strategisto Michael’o Hartnett’o, sukūrė, esamos rinkos, palyginimus su kitomis, per istoriją, buvusiomis žymiomis finansinėmis manijomis, diagramą, kurioje yra lyginama Misisipės kompanijos, Pietų jūros kompanijos, buvusios 18 amžiuje, aukso, JAV 1929 metų akcijų biržos bei olandų tulpių burbulu 1637 metais.

Šioje diagramoje pavaizduota didžiausi susidarę burbulai istorijoje ir matomi sutapimai yra tokie, jog nuo pradžios iki piko yra trijų metų laikotarpis. Po trijų metų kainos patiria kritimą. Kaip galima pastebėti, “Bitcoin” yra net 20 kartų didesnis burbulas nei buvo tulpių burbulas kuris siekė 40. Tai yra žymus skirtumas.

Išvados

Kriptovaliutos, kaip naujas atsiskaitymo būdas bei investicijų niša, turi tikrai didelį potencialą, ypač smulkiajame versle. Tai yra puiki alternatyva gryniesiems pinigams, net ir bankams, nes atsiskaitymas šiais virtualiais pinigais yra itin paprastas ir greitas, tačiau kalbant apie kriptovaliutų rinką, ji yra tapo rizikinga. Daugėlis žmonių kriptovaliutomis naudojasi ne kaip atsiskaitymo būdu, bet kaip priemone, kuria galima spekuliuoti, o tas sukelia nestabilumus, kurie yra pagrindinis minusas kriptovaliutų rinkoje.

“Blockchain” technologija yra viena saugiausių pasaulyje pinigų pervedimo sistemų, kuri galėtų būti panaudota daugėlyje sričių, tokių kaip namų aplinkoje, transporto priemonėse, išmaniuosiuose įrenginiuose. Tinkamai pritaikyta ši sistema iš tiesų galėtų palengvinti ir pakeisti žmonių kasdienybę.

“Peer-to-peer” pinigų pervedimo būdas ir “”blockchain” technologijų augimas lėmė investuotojų ir kriptovaliutų plėtimąsi bei skaičiaus didėjimą. Kriptovaliutų prekiavimas ir keitimąsis, skatinamas paprastų investuotojų, nuo kurių priklauso rinkų kainos bei nuotaikos rinkoje, tampa nestabilus ir rizikingas. Taip pat šiuo anonimišku pinigų perdavimo būdu gali naudotis visi, įskaitant ir nelegalias veiklas vykdantys asmenys.

Kriptovaliutų rinkos paremtos nuotaikomis, tad nestabilumas sukėlė vieną didžiausių pasaulyje finansinių burbulų, kuris sprogo. Palyginti su kitais buvusiais finansiniais burbulais tai yra 5-tas, pagal patirtus nuostolius, sprogimas. Taip pat galima teigti, jog tai yra ir finansinė piramidė, todėl kad pirmieji investuotojai į kriptovaliutas turėjo labai didele galimybę susikrauti kalnus pinigų, tačiau nauji investuotojai turėjo elgtis itin atsargiai ir didžioji dalis tų investuotojų prarado savo pinigus, taipogi dėl šio finansinio burbulo sprogimo.

Kriptovaliutos: ateities pinigai, finansinės piramidės ar ekonomikos burbulai, visi šie trys klausimai turi teigiamus atsakymus, nes su šiek tiek priežiūros ir tinkamo pritaikymo, tai gali tapti ateities pinigai. Finansinės piramidės, taip pat teisigas apibūdinimas, nes kuo daugiau žmonių investuoja į tai, kuo labiau plečiasi vartotojų grupė, tuo labiau lobsta pirmieji investuotojai ir tuo sunkiau naujiems. Kad tai yra ekonominis burbulas irgi yra tiesos, nes skaičiavimai rodo, burbulų požymius, taip pat tai atsitiko ir realioje rinkoje.

Literatūra

  1. https://www.bankai.lt/valiutos/valiutu-naujienos/bitcoin-istorija-kasyklos-kainos-pokyciai-ateitis-1241.html
  2. https://www.kriptovaliutos.lt/info/kas-yra-bitcoin-kriptovaliuta/
  3. http://www.cauchyinvestments.com/wp-content/uploads/2018/01/Cryptocurrencies-Economic-Benefits-and-Risks.pdf
  4. http://eprints.ugd.edu.mk/18707/1/Cryptocurrencies.pdf
  5. https://www.coindesk.com/price/
  6. https://medium.com/cryptomover/is-bitcoin-in-a-bubble-f44ff6247300
  7. https://www.coindesk.com/bank-of-america-bitcoin-bubble-is-already-popping/
  8. https://www.bloomberg.com/news/articles/2018-05-14/bitcoin-climbs-from-three-week-low-as-lambos-take-manhattan
  9. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5819458/
  10. http://ijarcsms.com/docs/paper/volume6/issue1/V6I1-0018.pdf
  11. http://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0195200

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Jei tam neprieštaraujate, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikimą bet kada galėsite atšaukti interneto naršyklėje ištrindami įrašytus slapukus. Sutinku Sužinoti daugiau