Kodėl brangsta kriptovaliutos?

Kriptovaliutų ekonomikoje vyksta daug įdomių ir paslaptingų, iki šiol nematytų  reiškinių, kuriuos ne visada paprasta suprasti, todėl daugelį kankina įvairūs klausimai. Šiandien pabandysime į keletą iš jų atsakyti.

Situacijos žavesys yra tai, kad didžioji dauguma žmonių, išskyrus, galbūt, kelis unikalius žmonijos atstovus, yra tokioje pačioje padėtyje, prieš iššūkį, kurį mūsų civilizacijai metė blokchain technologija.

Nėra jokios elgesio su kriptovaliuta patirties – iš kur ji galėjo atsirasti! Nėra pavyzdžių, kuriais remiantis būtų galima planuoti savo elgesį – viskas vyksta pirmą kartą! Nėra ko paklausti, o jei ir rasite išdrįsusį pasisakyti – neaišku, ar galite pasitikėti juo, ar ekspertas iš tiesų pasižymi giliu srities supratimu.

Laukinis kriptovaliutų pasaulis neapaugo nusistovėjusiomis tradicijomis, aiškiais priežasties-padarinio santykiais ir specialistais, kurių darbas būtų detaliai išdėstyti įvykių prasmę paprastiems mirtingiesiems, kurių dauguma ne tik neturi supratimo apie blokchain technologiją, bet ir vidaus degimo variklį – mokyklų programose nagrinėjamo prietaisą.

Atrodo, kad būtų geriausia pasitraukti į šalį, kaip po naujos „Windows“ versijos pasirodymo, ir laukti, kol viskas nurims, klaidas ištaisys, o vartotojo patirtį išanalizuos. Tačiau kriptovaliutų atveju kalba eina apie pinigus ir likti nuošalyje reiškia negauti galimo lengvo uždarbio. Todėl nelieka nieko kito, kaip tik pačiam rinkti žinias po trupinėlį ir jas kritiškai įvertinus, priimti atitinkamus sprendimus. Siūlyčiau tokį metodą – susiaurinti paieškos lauką iki vieno dalyko, atidžiai ištirti visą turimą informaciją ir prognozes.

Kriptovaliutų kainų augimo priežastys

Yra dvi priežastys, dėl kurių kriptografinės valiutos kursas auga:

• Plečiasi ICO ( initial coin offering – pirminis monetų pasiūlymas) pateiktų funkcijų naudotojų ratas;
• Spekuliacinis pūtimasis kainos burbulo, kuris yra pasmerktas sprogti.

Paleidus naują ICO į rinką, jo kainą savavališkai nustato monetos išleidimą inicijavę asmenys. Šiuo metu visuotinai priimtas naujos kriptovaliutos (žetonas, tokenas, kriptovaliuta, monenta – šiame kontekste yra sinonimai) paleidimo į pasaulį metodas yra ICO organizavimas.

Iniciatorius, išleidžiantis žetoną, suteikia jam tam tikrą prasmę. Žetonas kažkam dėl tam tikrų priežasčių, ir iki tam tikro laipsnio reikalingas, – tikina iniciatorius, ir pagal savo supratimą apie žetonų naudojimą, paskiria jo pradinę kainą. Nustatyta kaina galioja iki ICO laikotarpio uždarymo arba iki žetono patekimo į  biržas. Tada įsijungia rinkos pasiūlos ir paklausos mechanizmas ir naujos kriptovaliutos kaina patenka į kritovaliutos rinkos žaidėjų turbulentinį sprendimų srautą.

Ekonominis projekto modelis, kurio pagrindu dalimi yra žetonai, daugeliu atvejų lemia monetos likimą. Priklausomai nuo monetai suteikto funkcionalumo, ji gali tapti sertifikatu į kokią nors teisę – gauti pajamas, valdyti turtą, gauti prekių ar paslaugų, taip pat būti projekto dėkingumo už gautą finansavimą simboliu, be jokių įsipareigojimų iš projekto pusės.

Jei žetono projektavimo metu pavyksta įdiegti pakankamai reikšmingų dalykų, o vykdant ICO pasiekti žmones ir paaiškinti kodėl ir kaip galima naudoti naują kriptovaliutą, tuomet žmonės, galbūt, pradės naudoti monetą, atsiras jos poreikis ir kaina pakils į viršų. Augančią kriptovaliutos kainą pastebės spekuliantai, kuriems nerūpi projekto funkcionalumas, tačiau džiugina galimybė užsidirbti iš kylančios naujos žvaigždės, ir jie, pirkdami monetas biržoje, pastums kursą dar į aukštesnį lygį.

Augantis kriptovaliutos kursas atkreipia daugybės skirtingų žmonių dėmesį – kažką domina tik pelningumas, kitus kainos augimas džiugina papildomomis monetos naudojimo galimybėmis. Kriptovaliutos turėtojų gretos auga, ir kartu su juo pakyla ir tas paramos lygis, nuo kurio į žaidimą įsijungia spekuliantai. Pagal kūrėjų numatytą paskirtį virtualius pinigus vartojančius savininkus galima priskirti prie ilgalaikių investuotojų, kurie mato naudą, pavyzdžiui, kriptovaliutos savybėje išsaugoti ir didinti vertę. Šiame kontekste, spekuliantais vadiname žaidėjus, einančius per kripto ekonomikos minų lauką ir pasirengusius su pirmuoju pavojaus signalu iššokti iš traukinio. Iššokti iš vieno, kad įšoktų į kitą ir uždirbtų dar šiek tiek pinigų.

Vartotojai ir spekuliantai – du veiksniai, veikiantys kriptovaliutų kainą. Nuo jų santykio priklauso kurso svyravimo amplitudė ir nepramušamo palaikymo lygis. Kuo didesnė monetų tiražo dalis yra naudotojų rankose, tuo mažesnė panikos riziką, tuo sklandesnė augimo kreivė, tinkamesnė reakciją į galimus nesklandumus įgyvendinant projektą, paleidusį monetą į rinką.

Nelengva suprojektuoti neprieštaringą kriptovaliutą, objektyviai naudingą ir galinčią užtikrinti ilgalaikę vartotojų grupių augimą. Atlaikyti spekuliatyviai nusiteikusių investuotojų antplūdį – dar sunkiau. Beprotiškas net ir pačių stipriausių kriptovalitų kurso svyravimas demonstruoja, kad nė vienai iš jų iki šiol nepavyko padidinti naudotojų dalies pakankamai, kad spekuliantų žaidimai nekeltų pavojaus konservatyvių investuotojų pasitikėjimui.

Augant vienos ar kitos kriptovaliutos kapitalizacijai dėl vartotojų skaičiaus didėjimo ir, galbūt, jos taikymo sritims, pagal nagrinėjamą modelį, kurso svyravimo lygis taps mažesnis, spekuliantų susidomėjimas proporcingai sumažės išaugus manipuliavimo kursu sąnaudoms, ir tai bus signalas, kad konkreti kriptovaliuta pasiekė savo brandą. Investuotojo požiūrio, kriptovaliutos branda nereiškia jos mirties, kaip didelį pelną žadančios investicinės priemonės. Nereikia nusiminti – nuobodūs laikai ekonomikoje, atrodo, praėjo, o iki blockchain dominavimo visame pasaulyje dar toli, todėl dar nevėlu susikrauti kapitalą.