Italams – mūsų fintech inovacijos, lietuviams – širdies persodinimo naujovės

Nors šiuo metu Italija lietuviams yra šešta pagal importo apimtis šalis ir 15-oji eksporto rinka, abiejų valstybių atstovai sutaria: tarpusavio prekyboje vis dar dominuoja tradiciniai produktai, o naujais sprendimais dalinamasi per mažai. Tačiau, apjungus inovatyvių įmonių ir mokslininkų pajėgas, galima gauti abipusės naudos ir padidinti abiejų šalių konkurencingumą: Lietuva galėtų eksportuoti naujoves finansinių technologijų srityje, o Italija –  dalintis pasaulinio lygio išradimais biomedicinoje.

„Pagal kuriamą BVP Italija yra aštunta pasaulio ekonomika, aktyviai bendradarbiaujanti su visomis šalimis. Europoje ji – ketvirtoji aktyviausia eksportuotoja, į priekį praleidusi tik Vokietiją, Nyderlandus ir Prancūziją. Tačiau Italija galėtų aktyviau perimti žinias iš Lietuvos finansinių paslaugų sektoriaus, o lietuvių įmonėms 60 milijonų gyventojų turinti Italijos rinka galėtų tapti sėkminga paslaugų eksporto šalimi, – sako Italijos-Lietuvos prekybos rūmų prezidentė dr. Ieva Gaižutytė. – Savo ruožtu, pažengęs Lietuvos biotechnologijų sektorius galėtų pasinaudoti Italijos mokslininkų  pasiekimais  – tai ne tik prisidėtų prie lietuvių sveikatos stiprinimo, bet ir pritrauktų į Lietuvą medicinos turizmo tikslais atvyksiančių žmonių.“

Lietuviškiems fintech startuoliams Italija siūlo plėtros galimybes

Biomedicina ir finansinės technologijos – būtent šios temos tapo pagrindinės „Italijos – Lietuvos ekonomikos  forume 2019”. Kaip  minėjo dr. I. Gaižutytė, mūsų šalies fintech įmonėms didžiulė Italijos rinka galėtų tapti sėkmingo žinių eksporto šalimi.

„Lietuvoje sukurta palanki teisinė ir verslo aplinka, kuri per kelerius metus padėjo pritraukti ir įsteigti beveik 200 fintech įmonių, aplink kurias buriasi daug aukštos kvalifikacijos specialistų, kaupiamos naujausios žinios. Mūsų gebėjimą kurti modernius finansinius produktus galime pritaikyti ir didesnėse rinkose, o Italija galėtų tapti sėkmingo verslo plėtros šalimi“, – teigė dr. I. Gaižutytė.

Kaip skelbia Lietuvos bankas, finansinių technologijų įmonių skatinimas didina konkurenciją finansų sektoriuje, išplečia gyventojų pasirinkimą – šiuo metu Lietuvoje net 81 proc. Lietuvos gyventojų momentinius mokėjimus vertina kaip patrauklią ir būtiną paslaugą, o kas dešimtas lietuvis mokėjimus atlieka telefonu. Finansinių technologijų rinka pastaruosius trejus metus Lietuvoje augo po 40 proc. kasmet.

„Tai – puikus įrodymas, kad gyventojams reikia modernių paslaugų, o lietuviai galėtų sėkmingai pritaikyti savo sukurtus produktus didesnėse rinkose, pavyzdžiui – Italijoje“, – siūlė advokatas Ugo Meucci, Italijos – Lietuvos prekybos rūmų generalinis sekretorius.

Jo pastebėjimu, abi šalys galėtų aktyviau plėtoti bendrus projektus tose srityse, kurios atneša aukščiausią pridėtinę vertę, taip stiprinant konkurencingumą Europos ir globalioje rinkoje.

Bioninės širdies išradėjas: „Nereikėtų laukti donorų, o gyvenimo kokybė po transplantacijos pagerėtų.“

„Su Lietuvos mokslininkais ir medikais noriai bendradarbiautume, taikydami naujas technologijas kardiochirurgijoje. Taip galėtume sumažinti širdies persodinimo laukiančių pacientų eiles ir pagerinti žmonių gyvenimo kokybę po operacijų“, – sakė bioninę širdį sukūręs prof. Gino Gerosa, pasaulyje pripažintų išradimų autorius, apdovanotas prestižine „Alexis Carrel Award“ premija.

2007 m. G. Gerosa buvo pirmasis Italijoje, kuris implantavo dirbtinę širdį 54 metų pacientui – šis žmogus sėkmingai gyvena iki šiol, o 2011 m., atsiradus donorui, jam buvo persodinta natūrali žmogaus širdis.

Apie 7000 širdies operacijų gyvenime atlikęs kardiochirurgas pernai tapo pirmuoju pasaulyje, pašalinusiu 70-mečio paciento širdies dalį, nestabdydamas sutraukiamojo raumens veiklos ir pasitelkdamas mikroinvazinę techniką, kurios metu nenaudojamas skalpelis. Tęsdamas inovacinę veiklą, dabar chirurgas su savo komanda muša širdies transplantacijos rekordus Italijoje: 2016 m. tokių operacijų buvo atlikta 39, 2017 m. –  40, o 2018 m. – 31.

Prof. G. Gerosa nuomone, būtų prasminga suvienyti jėgas su aukštos kvalifikacijos mūsų šalies kardiologais ir Lietuvoje įsteigti pažangiausią širdies chirurgijos centrą Baltijos ir kaimyninių šalių regione.

Tarpusavio prekybos proveržį mato inovacijų taikyme

„Rengdami Italijos – Lietuvos verslo forumus, siekiame supažindinti verslo ir mokslo  atstovus su geriausiais abiejų šalių pasiekimais, o proveržio pasiekti gali padėti susitelkimas į žinių ekonomiką“,  –  sakė Dr. Ieva Gaižutytė. – Būtent inovatyvioms idėjoms įgyvendinti Europos Sąjunga skiria tikslinę paramą, o apjungus mokslininkų, verslininkų ir investuotojų pajėgas, būtų galima pasiekti abipusės naudos.“

Tačiau, jos teigimu, šiuo metu tarpusavio prekyboje vyrauja tradiciniai produktai. LR Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. sausį-rugsėjį Lietuvos-Italijos prekybos apyvarta siekė 1,579 mlrd. Eur. Iš jų Lietuvos importo iš Italijos apimtys siekė 1,087 mlrd. Eur, o Lietuvos eksporto į Italiją apimtys buvo dvigubai mažesnės – 491,9 mln. Eur. Tiesa, Lietuvos eksportas į Italiją auga sparčiau: per pastaruosius 5 metus Lietuvos eksportas į Italiją padidėjo beveik 50 proc., o Lietuvos importas iš Italijos išaugo 16 proc. Iš viso Lietuvos-Italijos prekybos apyvarta išaugo ketvirtadaliu (24,5 proc.).

Lietuva į Italiją daugiausiai eksportuoja pieno produktus (14,6 proc.), medieną ir medienos gaminius (10,9 proc.), baldus (9,1 proc.), žuvies ir jūros gėrybių produktus (8,9 proc.), taip pat elektros mašinas, įrenginius bei jų dalis (8,3 proc.).

Lietuva iš Italijos daugiausiai importuoja mašinas ir mechaninius įrenginius (26 proc. nuo visų Lietuvos importo iš Italijos apimčių), plastikus ir jų dirbinius (6 proc.), transporto priemones ir jų dalis (6 proc.), elektros mašinas ir įrenginius (5 proc.), nealkoholinius ir alkoholinius gėrimus (4,5 proc.).

Deginta mediena, medinės ir klijuotos sijos ligni.lt