„ChatGPT“ robotas užkariauja internetą: per sekundę parašomi straipsniai ir perspektyva pakeisti „Google“
Jei buvote tvirtai įsitikinę, kad kompiuteriai niekada nepakeis žmonių, jūsų pozicija galėjo susvyruoti šiuo metu internetą drebinant „ChatGPT“ pokalbių robotui. Praėjusių metų pabaigoje prasirodęs įrankis jau sėkmingai rašo rašinėlius už mokinius, kuria kompiuterines programas ir muziką bei per kelias sekundes išpildo praktiškai bet kokį prašymą. Tačiau ekspertai ramina – mokytojams, mokslininkams ir kitiems specialistams daug siaubo įvaręs dirbtinio intelekto (DI) šedevras dar kol kas atleidimo lapelio jums neįteiks.
„Nors jau eilę metų kalbama apie didžiulį DI potencialą, „ChatGPT“ tam tikra prasme pagavo pasaulį nepasiruošusį. Mažai kas tikėjosi, jog taip greitai sulauksime tokio galingo sprendimo, kuris, baiminantis sukčiavimo, būtų staiga pradėtas drausti mokymosi įstaigose, leistų išvengti galvos laužymo rašant kalėdinį sveikinimą ar net pajėgtų išspręsti programuotojų galvosūkius. Nepaisant to, kad pirminę visuomenės euforiją pamažu temdo išryškėję sistemos trūkumai. Visgi analitikai prognozuoja, jog panašūs sprendimai ateityje netgi galėtų pakeisti „Google“ paieškos sistemą“, – teigia „Telia“ išmaniųjų įrenginių vadovas Simonas Tilindis.
Viršijo lūkesčius
Pasak S. Tilindžio, „ChatGPT“ yra naujausias ekscentriškojo amerikiečių verslininko Elono Musko įkurtos „OpenAI“ kompanijos produktas, naudojantis kol kas pažangiausią „GPT-3“ DI kalbos modelį. Paprastai kalbant, „ChatGPT“ yra lyg virtualus liokajus, su kuriuo galite vesti pokalbį, gauti atsakymus į klausimus ir prašyti atlikti pačias įvairiausias užduotis. Įdomu tai, jog panašiai, kaip ir žmogaus atveju, kiekvienas šio roboto užklausos rezultatas yra unikalus ir nesikartoja, o „ChatGPT“ netgi geba įsiminti prieš tai buvusį pokalbį bei į tai reaguoti vykdydamas tolesnius vartotojo prašymus. Visa tai buvo pasiekta robotui apdorojus kalnus realių žmonių tekstų ir pokalbių bei jį apmokius rasti dėsningumus tarp besisiejančių žodžių ir sakinių.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, jog „GPT-3“ kalbos modelis dienos šviesą išvydo dar 2020 m. Visgi kone iškart išskirtinę jo naudojimo licenciją įsigijo „Microsoft“, tad įspūdingos šio kalbos modelio galimybės visuomenei atsivėrė tik 2022 m. lapkričio pabaigoje, debiutavus „ChatGPT“. Kadangi apsilankius chat.openai.com ir susikūrus paskyrą, šį naudingą įrankį tapo galima išbandyti visiškai nemokamai, susidomėjimas viršijo net ir pačių kūrėjų lūkesčius.
Vos per penkias dienas „ChatGPT“ pasinaudojo milijonas vartotojų, o šiuo metu svetainė dažnai netgi būna nepasiekiama, nes lankytojų skaičius viršija turimus pajėgumus. Matydami tai, „OpenAI“ vadovai prasitarė, jog sistema nemokama bus tik laikinai – ateityje jos neišvengiamai laukia apmokestinimas, bent jau kompensuosiantis milžinišką skaičiavimo resursų poreikį.
„Pirmieji „ChatGPT“ potencialą įžvelgė besimokantieji. Ši sistema per keletą sekundžių gali sukurpti sklandų rašinėlį apie žiemos atostogas, parašyti straipsnį apie chemines reakcijas ir net kompetentingai palyginti dviejų mokslininkų teorijas. „ChatGPT“ nepasimes ir tada, kai robotui pateiksite tekstinį matematikos uždavinį bei paprašysite jį paaiškinti. Ir visam tam netgi nebūtina mokėti anglų kalbą – įrankis su jumis kuo puikiausiai gali susikalbėti lietuviškai“, – nuostabą keliančias įrankio galimybes vardina pašnekovas.
Įkandin mokinių ir studentų į „ChatGPT“ netrukus sugužėjo ir daugybė apsukrių asmenų. Jie internete pradėjo dalintis schemomis, kaip įdarbinus šį pokalbių robotą prasimanyti pinigų iš produktų aprašymų kūrimo, garso takelių komponavimo ir nesudėtingų programų kodo rašymo.
Plagijavimo grėsmė ir abejonės dėl patikimumo
Į suolus po Naujųjų grįžusiems mokiniams švenčiant rašto darbų rašymo pabaigą, į tai suskubo sureaguoti švietimo įstaigos. Niujorko valstybinių mokyklų vadovybė prieš keletą dienų priėmė sprendimą „ChatGPT“ blokuoti įstaigų vidiniuose tinkluose, tai motyvuodama tuo, jog roboto greitai pateikiami atsakymai kenkia kritinio mąstymo ir problemų sprendimo gebėjimų formavimui.
„Įpilti žibalo į laužą nusprendė ir pats E. Muskas. „Twitter“ tinkle pasidalinęs šia naujiena, „OpenAI“ įkūrėjas paskelbė namų darbų eros pabaigą. Tačiau euforiją šiek tiek sumažino išsamesni sistemos bandymai ir apžvalgininkų pastebėjimai. Nors iš pirmo žvilgsnio „ChatGPT“ parašytas rašinėlis ar esė atrodo sklandūs ir atitinkantys temą, atidžiau paskaičius, jų turinys kartais atrodo banalus, neprasmingas ir nevisiškai tikslus. Galų gale, juk kiekvienas programos pateiktas žodis tėra itin pažangiais algoritmais paremtų skaičiavimų išraiška, tad ir pasitelkus specialius tam skirtus tikrinimo įrankius ganėtinai nesudėtingai galima aptikti plagijavimą naudojant „ChatGPT“, – teigia „Telia“ atstovas.
Vis dėlto didžiausia šio revoliucinio įrankio problema – informacijos patikimumas. Ganėtinai dažnai pokalbių robotas pateikia klaidingus duomenis ir nenurodo jų šaltinio, tad kol kas savarankiškai nepatikrinus „ChatGPT“ patikėtos užduoties, galima nudegti per įvairius egzaminus ar sulaukti kritikos, skelbiant šią informaciją viešai.
Eilėje pakeisti „Google“
Nors „OpenAI“ vadovas Semas Altmanas perspėja, kad „ChatGPT“ kol kas negalima aklai pasikliauti bei kad sistema neretai tik sukuria klaidinantį DI didybės įspūdį, analitikams tai netrukdo prognozuoti, jog panašūs įrankiai ilgainiui pakeis dabartinius paieškos variklius. Tokią pokalbių robotų ateitį piešia ir realūs pavyzdžiai – dar gerokai prieš „ChatGPT“ pasirodymą „GPT-3“ kalbos modelį testavusi „Microsoft“ neseniai paskelbė „ChatGPT“ panaudosianti „Bing“ paieškoje.
„Kam ieškoti internetinėse svetainėse, kur pigiausia apsidrausti savo automobilį ar kaip sukurti įrašo socialiniuose tinkluose antraštę, jei šiuos darbus atlikti už mus galima paprašyti pokalbių roboto? Tad „ChatGPT“ ir kiti panašūs produktai atrodo kaip dar vienas natūralus paieškos sistemų evoliucijos laiptelis. Klausimas, tik kada šie įrankiai pasieks pakankamą vykdomų užduočių tikslumą ir kaip greitai perlipsime psichologinius barjerus, kad galėtume jais pasitikėti taip, kaip šiuo metu pasitikime aukščiausiai reitinguojamais paieškos šaltiniais. Bent jau šiuo metu „ChatGPT“ gali atlikti tik patariamąją ar mechaninį darbą mažinančią funkciją, o ne visapusiškai pakeisti kurios nors srities specialistą“, – reziumuoja išmaniųjų įrenginių vadovas.