Ar mes valdome savo išmaniuosius telefonus, ar jie – mus? Ekranų poveikį prilygina azartiniams lošimams
Išmanųjį telefoną dauguma mūsų tikriname vos tik atsiradus progai – laukdami eilėje, trumpam sustoję gatvėje ar net be jokios aiškios priežasties. Tyrimai rodo, kad telefonus tikriname beveik 100 kartų per dieną. Todėl išmanieji telefonai sparčiai tampa viena dažniausiai naudojamų technologijų žmonijos istorijoje ir neišvengiamai formuoja mūsų kasdienybę.
Technologijų bendrovės „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė atkreipia dėmesį, kad būtent dėl šios tendencijos įvairių įrenginių, ypač išmaniųjų telefonų, ekranų kokybė šiandien tampa ne vien techniniu, bet ir elgseną formuojančiu veiksniu.
Pasak jos, siekiama kurti greitesnius, aiškesnius ir jautresnius ekranus, kurie padėtų vartotojams efektyviau atlikti užduotis ir neskatintų ilgesnio nei būtina buvimo prie ekrano, nes tai gali nulemti įvairius trumpalaikius ar ilgalaikius nervų sistemos sutrikimus.
Šiandien išmaniuosiuose telefonuose taip pat prieinami technologiniai sprendimai, leidžiantys sąmoningiau valdyti naudojimąsi įrenginiais ir mažinti galimą neigiamą poveikį sveikatai.
„Pavyzdžiui, ekrano funkcijos, skirtos akių komfortui, padeda sumažinti mėlynosios šviesos poveikį – tam gali būti pasitelkiamas nakties režimas (angl. Night Mode) ar akių apsaugos funkcija (angl. Eye Comfort Shield). O prie ekrano praleidžiamo laiko kiekį padeda kontroliuoti naudojimosi programėlėmis limitai, kuriuos kiekvienas varototojas gali nusistatyti pagal savo poreikius“, – teigia E. Tamelytė.
Nuolatinis „scrollinimas“ skatina priklausomybę
Psichikos sveikatos specialistai ir neurologai pastebi, kad nuolatinis naršymas telefone aktyvina dopamino atlygio sistemą – tą pačią, kuri susijusi su azartiniais lošimais ar kitomis priklausomybėmis. Kiekvienas pranešimas, „patinka“ paspaudimas ar naujas vaizdas suteikia trumpą malonumo impulsą, palaipsniui treniruojant smegenis tikėtis nuolatinės stimuliacijos.
Su Pasaulio sveikatos organizacija bendradarbiaujantys specialistai perspėja, kad elgesio priklausomybės gali būti ne mažiau trikdančios nei cheminės priklausomybės.
„Vis dažniau pastebime, jog dalis žmonių telefonais naudojasi ne todėl, kad tai teiktų malonumą ar naudą, bet todėl, kad jų nebuvimas sukelia nerimą. Tai ženklas, kad išmaniųjų telefonų naudojimas, paskatintas sąmoningo pasirinkimo, virsta nevalingu nervų sistemos įpročiu“, – prideda „Samsung“ komunikacijos vadovė.
Akių gydytojai, miego specialistai ir psichiatrai vis dažniau susiduria su problemomis, kurios prieš dešimtmetį dar nebuvo tokios paplitusios. Tarp jų – miego sutrikimai dėl vėlyvo ekranų naudojimo, padidėjęs nerimas, nuolatinis vidinis nerimastingumas, dėmesio koncentracijos sunkumai bei vadinamasis fantominės vibracijos sindromas, kai žmogui atrodo, jog telefonas vibruoja, nors jokio pranešimo nėra.
Siekia ne riboti, o efektyvinti naudojimą
Tiesa, specialistai nekviečia atsisakyti telefonų. Jų žinutė kur kas tikslesnė: svarbu neleisti technologijoms perimti nervų sistemos kontrolės. Būtent čia vaidmenį atlieka konkrečios išmaniųjų funkcijos, pastaruoju metu vis labiau susijusios su dirbtiniu intelektu.
„Kai telefoną tikriname dešimtis ar šimtus kartų per dieną, reikšminga tampa kiekviena sekundė. Tam, kad pavyktų sumažinti ekrano poveikį kasdienėje veikloje, galima pasitelkti balso asistentą – jis leidžia gauti informaciją ar atlikti paprastas užduotis net nepažvelgus į ekraną. Be to, efektyvinti užduočių atlikimą telefonu gali padėti ir įvairios „Galaxy AI“ dirbtinio intelekto funkcijos – nuo žymiai paprastensės paieškos būdų, tokių, kaip pavyzdžiui, „Paieška apibraukiant“ iki patogių straipsnių vertimų, jų santraukų ir daug kitų galimybių – jos sukurtos būtent tam, kad kasdienis naudojimasis telefonu taptų dar sklandesnis, paprastesnis bei greitesnis.“
Kaip pabrėžia E. Tamelytė, technologijų kompanijų tikslas niekada neturėtų būti ilgesnio išmaniųjų telefonų naudojimosi skatinimas. Priešingai – siekis padėti žmonėms greitai atlikti tai, kas būtina, ir grįžti prie gyvenimo už ekrano ribų.
„Mes taip pat netikime, kad sprendimas yra raginti žmones naudotis telefonais mažiau ar jų atsisakyti – ši technologija jau neišvengiamai tapo žmonių kasdienio gyvenimo dalimi. Mūsų tikslas yra maksimaliai mažinti trikdžius naudojantis išmaniaisiais įrenginiais, kad žmonės galėtų aiškiai matyti, greitai veikti, o sklandžiai atlikus užduotis – ramiai padėti telefoną į šalį“, – teigia „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė.
Ji priduria, kad atsakingos technologijos šiandien yra ne tos, kurios nuolat reikalauja žmogaus dėmesio, o tos, kurios padeda jį sutelkti į tai, kas iš tiesų svarbiausia.