Klimato darbotvarė skęsta juodų dūmų debesyse iš anglimi kūrenamų elektrinių, aptarnaujančių dirbtinį intelektą.
Didelės dujų kainos ir auganti dirbtinio intelekto paklausa verčia duomenų centrų operatorius grįžti prie taršiausio kuro – anglies. Tai kenkia ankstesnei klimato darbotvarkei, kuri buvo orientuota į atsinaujinančios energijos plėtrą.
Remiantis finansinių paslaugų įmonės „Jefferies“ analitikų ataskaita, duomenų centrų operatoriai skuba nedelsiant prijungti prie tinklo vis didėjančius naujus pajėgumus, o tai artimiausioje ateityje – nuo 2026 iki 2028 m. – lems spartų tinklo apkrovos ir viso pasaulinio energetikos sektoriaus augimą. Prognozuojamas elektros energijos suvartojimo padidėjimas jau lėmė išaugusį anglimi kūrenamų elektrinių elektros energijos gamybą, kuri nuo metų pradžios išaugo beveik 20 %.
„Mes didiname savo anglimi kūrenamų elektrinių elektros energijos gamybos prognozę maždaug 11 % (dėl didesnio elektrinių panaudojimo) ir išlaikome šį rodiklį aukštame lygyje iki 2027 m. dėl palankių anglių kainų, palyginti su dujomis (ypač esamam parkui)“, – ataskaitoje teigė Jefferies.
Šios plėtros signalai jau buvo matomi prieš metus ir dar anksčiau. Analitikai perspėjo, kad dėl duomenų centrų augimo JAV auganti elektros energijos paklausa gali viršyti turimus gamybos pajėgumus, o tai gali lemti anglimi kūrenamų elektrinių, kurios jau buvo uždarytos arba buvo ruošiamos uždarymui, eksploatavimo laiko pailgėjimą.
Pavyzdžiui, Omahoje viena didelė energetikos bendrovė atšaukė planus nutraukti anglių deginimą elektros energijos gamybai, nurodydama poreikį aptarnauti netoliese esančius duomenų centrus. Bendrovė padarė išvadą, kad anglimi kūrenamų generatorių eksploatavimo nutraukimas Šiaurės Omahos elektrinėje gali sukelti elektros energijos trūkumą regione dėl didėjančio šių įrenginių energijos poreikio.
Šis pokytis akivaizdžiai turės pasekmių aplinkai. Nuolatinis anglių deginimas daro įtaką oro kokybei šalia elektrinių ir trukdo pasaulinėms pastangoms sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ kartą pavadino anglį „nešvariausia ir labiausiai teršiančia energijos gamybos forma“.
Kaip 2024 m. ataskaitoje aiškino „Morgan Stanley“ analitikai, iki 2030 m. duomenų centrai visame pasaulyje į atmosferą išmes 2,5 milijardo tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų – tris kartus daugiau nei be dirbtinio intelekto.
Dujų generatoriai jau seniai yra pageidaujamas pasirinkimas statomų duomenų centrų maitinimui, ypač atsižvelgiant į tai, kad juos galima pastatyti tiesiai vietoje vietinei gamybai. Tačiau dabartinės dujų kainos šią galimybę padarė mažiau patrauklią kuro sąnaudų atžvilgiu.
Leidinys „Financial Times“ pažymi, kad duomenų centrų operatoriai nesiekia trukdyti žaliajai energijai. Jie tiesiog teikia pirmenybę energijos šaltiniams, kurie yra lengviausiai prieinami pradiniame statybos etape, net ir projektavimo etape. Jei tai leidžia greičiau paleisti įrenginius, įmonės yra pasirengusios naudoti nešvarią elektros energiją, tačiau lieka atviros pereiti prie atsinaujinančių šaltinių, jei tai nereikalauja papildomų išlaidų.
Dabartinė federalinė politikos aplinka kelia papildomų iššūkių atsinaujinančios energijos diegimui. Trumpo administracija ėmėsi priemonių, kurios neigiamai veikia žaliosios energijos plėtrą, įskaitant vėjo energijos projektų tvirtinimo proceso įšaldymą ir naujų saulės ir vėjo energijos projektų apribojimų paskelbimą. Pareigūnai nurodo žemės naudojimo problemas ir dideles išlaidas.
Ši politika prieštarauja ankstesniems žiniasklaidos populiarintiems tyrimams, skelbiantiems, kad atsinaujinanti energija gali pigiau aprūpinti duomenų centrus energija nei iškastinis kuras ar naujos technologijos, tokios kaip maži moduliniai reaktoriai (SMR), kurios sulaukia vis daugiau dėmesio, nors ir yra iš esmės neišbandytos.
Tačiau Vašingtonas šiuo metu ignoruoja bet kokią kritiką dėl savo pozicijos ir atsisako ankstesnės klimato kaitos ideologijos. Praėjusį mėnesį JAV vidaus reikalų sekretorius Doug Burgum kalbėjo renginyje, skirtame gamtinių dujų pramonei, ir pareiškė: „Tikroji egzistencinė grėsmė dabar yra ne klimato kaitos mastas, o tai, kad galime pralaimėti dirbtinio intelekto ginklavimosi varžybas, jei neturėsime pakankamai išteklių.“
Panašiai energetikos sekretorius Chris Wright kovo mėnesį vykusioje energetikos konferencijoje pareiškė: „Trumpo administracija klimato kaitą traktuos kaip pasaulinį fizinį reiškinį, kuris yra šiuolaikinio pasaulio kūrimo šalutinis poveikis.“