Elektriniu sunkvežimiu per Europą – ar šiandien tai jau įmanoma?

Elektromobilių krovimo stotelių tinklas Europoje auga kasdien. Maršrutų planavimą lengvina įvairios platformos, leidžiančios greitai rasti artimiausias įkrovimo aikšteles. Tačiau kai kalba pasisuka apie elektra varomus sunkvežimius — iššūkių daugėja. Ar šiandien jau įmanoma sklandžiai eksploatuoti elektrinius vilkikus Europoje?

Krovimo galimybės sunkiasvoriams

Didieji gamintojai jau siūlo įvairių tipų elektrinius sunkvežimius, o prognozės rodo, kad iki 2030–2035 m. pusė visų naujai registruojamų tolimojo ir regioninio susisiekimo sunkvežimių Europos Sąjungoje bus elektriniai. Tačiau tam būtinas ne tik platus krovimo stotelių tinklas, bet ir didelė jų galia.

Įprastai elektriniai sunkvežimiai kraunami trimis būdais:

• naktį bazėse ar poilsio aikštelėse, naudojant 50–100 kW galios stoteles (6–8 val.);
• pakrovimo/iškrovimo vietose su 150–400 kW galia (30 min.–2 val.);
• viešosiose sunkvežimiams pritaikytose stotelėse, kurių galia siekia net iki 1 000 kW — tokiu atveju užtenka privalomos 45 min. vairuotojo pertraukos.

Atsiskaitymo sprendimai jau veikia

Nors elektriniai sunkvežimiai dar sudaro vos 2,3 proc. rinkos, jiems skirtos atsiskaitymo sistemos kai kur lenkia lengvųjų elektromobilių naudotojų galimybes. „DKV Mobility“ Baltijos šalių vadovas Artūras Michejenko sako, jog naudojantis viena „DKV +charge“ kortele galima įkrauti vilkiką visoje Europoje ir mėnesio pabaigoje gauti vieną sąskaitą. Tai veikia panašiai kaip dyzelinių sunkvežimių kuro kortelės — matomi visi pakeliui esantys įkrovimo taškai, jų jungčių tipai ir galingumas.

Reikalingi aiškūs maršrutai

Pasak DFDS A/S Lietuvos filialo vadovo Vadimo Radiuko, planuojant elektrinių sunkvežimių reisus būtina įvertinti ne tik maršruto ilgį (apie 250 km tarp įkrovimų), bet ir krovimo aikštelių infrastruktūrą, vairuotojų darbo laiką bei klientų požiūrį į tvarumą. Nors nuosavos stotelės palengvina darbą, didesnę įtaką turi infrastruktūros prieinamumas pagrindiniuose keliuose bei galimybė krauti vilkikus neatkabindant priekabų.

Šiuo metu DFDS A/S eksploatuoja 125 elektrinius vilkikus, dar 100 ketinama įsigyti artimiausiu metu. Lietuvoje jų maršrutai driekiasi Klaipėdos regione, o prireikus – iki Kauno, Šiaulių ar Liepojos.

Pavyzdys – 15 tūkst. kilometrų elektriniu vilkiku

Elektrinių vilkikų potencialą praktiškai įrodė „Mercedes“. Du „eActros 600“ modeliai, viena įkrova nuvažiuojantys per 500 km, per 45 dienas įveikė po daugiau nei 15 000 km. Startavę Frankfurte, jie pasiekė šiauriausią Europos tašką Nordkapą, vėliau keliavo iki Ispanijos pietų ir grįžo atgal. Aplankytos 22 šalys, įskaitant ir Lietuvą. Visa kelionė įveikta naudojantis tik viešosiomis įkrovimo stotelėmis, o sunkvežimių bendroji masė su kroviniu siekė 40 tonų.

Perspektyvos – optimistiškos

Šiuo metu Europoje veikia apie 6 000 viešųjų sunkvežimių įkrovimo taškų su galia virš 350 kW. Didžiausią pažangą pasiekusios Vokietija, Prancūzija, Ispanija bei Skandinavijos šalys, kuriose formuojami elektra varomų sunkvežimių koridoriai.

Prognozuojama, kad iki 2030 m. Europoje reikės bent 50 000 tokių krovimo taškų, papildomai – silpnesnių stotelių poilsio aikštelėse. Artūras Michejenko pastebi, kad sunkvežimių įkrovimo taškų daugėja sparčiai, tačiau svarbiausias klausimas — ar ekonominė logika leis plačiau naudoti elektrinius vilkikus, nes kol kas tai labiau prestižas nei konkurencinis pranašumas.