Deginta mediena apdailai: privalumai ir gamyba savo rankomis

Nepaisant to, kad gyvename novatoriškų technologijų amžiuje, medinis būstas nepraranda savo aktualumo ir toliau užkariauja naujus horizontus. Medinių pastatų populiarumą lemia unikalios medienos savybės, ypač jos saugumas aplinkai ir didelis atsparumas dilimui.

Tačiau dėl savo struktūros ypatumų medienai reikia tinkamos apsaugos, kuri prailgins medžiagos tarnavimo laiką, išlaikant pirmines savybes. Dabar įprasta medieną apdoroti chemikalais, kurie pasižymi antiseptinėmis ir priešgrybelinėmis savybėmis ir neleidžia medienos pažeisti vabzdžiams, pelėsiams ir kitiems mikroorganizmams, taip pat mažina medienos degumą.

Pastaruoju metu aplinkai nekenksmingų medžiagų šalininkai ėmė atkreipti dėmesį į kitą medienos apdirbimo būdą – deginimą. Nepaisant to, kad jis laikomas naujovišku, o deginta mediena – naujovė apdailos medžiagų srityje, pirmasis šio metodo panaudojimo paminėjimas datuojamas XVIII a. Būtent tada japonai pirmą kartą pasauliui papasakojo apie unikalią tolygią medžio apdirbimo Shou Sugi Ban technologiją, kuri lietuviškai reiškia „kedro varginimas“. Kaip žinia, viskas, kas nauja, yra gerai pamiršta sena, o šiandien deginta mediena vėl yra populiarumo viršūnėje. Kokie yra degintos medienos privalumai ir kaip deginti medieną namuose – mes apsvarstysime šiame straipsnyje.

Medienos deginimo technologija: istorinis fonas

Nepaisant to, kad vietiniai amatininkai pastaruoju metu atkreipė dėmesį į degintą medieną, išsivysčiusiose šalyse ji jau seniai buvo populiarumo viršūnėje. Pavyzdžiui, Naosami saloje (Japonija) deginta mediena plačiai naudojama kaip statybinė medžiaga, o būsto interjere nuolat naudojami degintos medienos gaminiai, kurių gamyboje taikoma senovės japonų „kedro varginimo“ technika Shou Sugi Ban. Medienos apdirbimas pagal šią techniką leidžia gauti ne tik ryškesnę medžiagos tekstūrą, bet ir apsaugoti ją nuo vabzdžių, irimo, ugnies. Šio medienos apsaugos būdo istorija prasidėjo XVIII amžiuje, kai japonai, galvodami apie teritorijos priešgaisrinę apsaugą, pradėjo deginti aplink Japonijos kaimus augančias japoninio kipariso (dar vadinamo japonišku kedru) plantacijas. Vėliau jie pastebėjo, kad išdegusi kipariso mediena ne tik išlaikė pirmines savybes, bet ir įgavo papildomų dekoratyvinių bei eksploatacinių savybių, tapo atspari grybeliui ir vabzdžiams. Tai buvo atspirties taškas plačiam degintos medienos naudojimui fasadų apdailai.

Nepaisant to, kad Japonija yra laikoma degintos medienos gimtine, šis medienos apdirbimo būdas buvo žinomas beveik visuose žemynuose nuo antikos laikų, kai kartu su tepimu (medienos impregnavimu karšta derva) buvo naudojamas kaip vienas efektyviausių. būdai apsaugoti medieną nuo vabzdžių ir puvimo. Taip yra dėl to, kad medžio struktūrinės savybės, veikiamos atviros ugnies, patiria tam tikrų pokyčių. Panagrinėkime juos išsamiau.

Medienos struktūriniai pokyčiai deginant

Medienos struktūra yra tokia, kad augant subkortikiniams sluoksniams, joje susidaro poros, dėl kurių pluoštinės ląstelės palaipsniui miršta. Padidėjęs konstrukcijos poringumas ir laipsniškas pluoštų poslinkis lemia vieną iš svarbiausių medienos eksploatacinių savybių – jos aukštą higroskopiškumą, tai yra gebėjimą atiduoti ir sugerti vandens daleles, priklausomai nuo skirtumo tarp jos pačios drėgmės ir kad aplinkos.

Kitas medienos bruožas – jos struktūros netolygumas. Taip yra dėl to, kad medžio gyvavimo metu susidaro celiuliozės polimerai, cukrūs ir dervos, kurie yra pagrindiniai jo organiniai komponentai ir sukelia pagrindinius medienos trūkumus – degumą ir palankią aplinką daugintis grybams ir bakterijoms.

Tačiau yra gana veiksmingų būdų, kaip sumažinti medienos jautrumą išorės poveikiui. Tai apima kaitinimą autoklave (termolizę) ir medienos kepimą kreozote, kurio metu mediena veikiama aukštoje temperatūroje (iki 300–400 laipsnių), prisidedant prie nestabilių hemiceliuliozės darinių naikinimo. Dėl jų susidaro lengvai degios pirolizės dujos ir dėl to užsiliepsnoja. Namuose tokio proceso atlikti beveik neįmanoma, tačiau yra ir kitų, pigesnių būdų iš dalies užkimšti poras ir pašalinti nestabiliausius polimerų darinius. Tai apima medienos deginimą.

Kodėl verta deginti medieną ir kaip tai paveiks jos eksploatacines savybes?

Deginimo metu medienos pluošto kanalai susiaurėja, taip pat užsikimšę dervomis ir degimo produktais, o tai padeda pailginti jos tarnavimo laiką.

Lietuvoje, norint apdeginti medieną ji dažnai buvo tiesiog metamos į ugnį, kuri tapo savotišku šiuolaikinės deginimo procedūros prototipu. Dažnai degdavo tik apatinė stulpų dalis, kurios statybos metu buvo sumontuotos duobėse, taip pat rąstai ir lentos grindims ir stogui. Šis reiškinys Lietuvoje buvo vadinamas „rūkymu“.

Degintos medienos privalumai

• Degintą medieną galite pasigaminti patys namuose. Norint tai padaryti, nebūtina pasitelkti specialistų, pakanka susipažinti su pagrindiniais principais ir paruošti atitinkamus įrankius;
• Tokiu būdu paruošta medžiaga įgyja aukštą priešgaisrinės saugos laipsnį, nes medienos pakartotinis užsidegimas beveik neįmanomas;
• Dėl to, kad deginant medieną, naikinami celiuliozės komponentai, kurie yra palanki maistinė terpė bakterijoms ir grybeliniams mikroorganizmams, praktiškai eliminuojama vabzdžių, pelėsių ir bakterinių mikroorganizmų galima žala;
• Degintai medienai būdingas didelis higroskopiškumas.

Deginimo procedūra ir tipai

Degtos medienos išvaizda ir dekoratyvinė vertė gali skirtis ir tiesiogiai priklausyti nuo deginimo technikos ir gylio. Priklausomai nuo deginimo gylio, žinomi trys medienos apdirbimo laipsniai:

• Pilnas deginimas yra tam tikras medienos terminis apdorojimas, kurį prasminga taikyti, kai kalbama apie didelio masto darbus. Pilnas medienos deginimas atliekamas vakuuminėse krosnyse iki 400 laipsnių temperatūroje. Mediena, kuriai buvo atlikta pilna apdegimo procedūra, naudojama itin retai, nes, nepaisant iš pradžių didelio stiprumo, ji ne tik susitraukia beveik perpus, bet ir praranda eksploatacines savybes. Tačiau ši technika buvo pritaikyta baldų gamyboje iš degintos medienos;
• Gilus deginimas yra technologija, dažniau taikome anksčiau naudotai medienai. Giliai apdeginę lentas ir sijas, pastebėsite, kad visas medžiagos storis kokybiškai įšilo, o jos paviršius įgavo išraiškingesnę išvaizdą – tokios medienos atspalvis svyruoja nuo vaivorykštinio grafito iki juodos spalvos, todėl tai įmanoma. mėgdžioti vertingas rūšis. Tokios gilios juodos spalvos pasiekti medieną kitais būdais beveik neįmanoma, todėl medžiagos vertė šiuolaikinių dizainerių akyse gerokai išaugo. Gilus medienos deginimas atliekamas atvirose krosnyse, o leistinas viršutinio medžiagos sluoksnio perdegimo gylis gali siekti 20 mm;
• Paviršinis apdegimas – populiariausias medienos terminio apdorojimo būdas namuose ir darbe, kurio esmė – tolygus medžiagos apdegimas litavimo lempa arba dujiniu degikliu, kai viršutinis sluoksnis išdega iki 5 mm. Išdeginta mediena yra poliruojama, todėl įgauna ne tik originalią tekstūrą, bet ir padidina stiprumo charakteristikas.

Kaip deginti medieną namuose?

Kaip išsirinkti tinkamą medienos rūšį?
Pirmas dalykas, kurį turite nuspręsti prieš pradedant darbą, yra tinkamos medienos rūšies pasirinkimas. Originalioje japoniškoje medienos deginimo technologijoje Shou Sugi Ban buvo naudojamas tik kedras, tačiau laikui bėgant šios technikos patirtis laipsniškai kaupiasi, o požiūriai šiek tiek pasikeitė. Šiandien manoma, kad degintos medienos efektui sukurti tinka bet kokia mediena, tačiau tikri vizualinių malonumų žinovai pirmenybę teikia ryškiausios ir originaliausios tekstūros rūšims. Šios veislės apima minkštus spygliuočių medžius – pušį ir eglę, kurioms būdingas ryškus metinių žiedų raštas.

Ne mažiau originaliai atrodys ir deginta buko bei skroblo mediena, kuriai būdingas padidėjęs tankumas. Dėl to, kad perdega tik viršutinis sluoksnis, mediena įgauna originalių pilkų ir antracito atspalvių perteklių.

Ne mažiau populiarūs yra brangesni medžiai – klevas, alksnis ir tuopos, kurie po apdegimo įgauna garsiąją pailgą tekstūrą, taip pat maumedis ir graikinis riešutas, kurių paviršiuje formuojasi keisti, nedidelio dydžio faktūros raštai. Ruošdami medžiagą saunos ar pirties statybai ir apdailai, atkreipkite dėmesį į beržą – po deginimo jis tampa labai porėtas, dėl to įgauna mažą šiluminę talpą ir po kaitinimo liečiant nedegina odos.

Kaip paruošti medžiagą degimui?
Deginamą medžiagą reikia kruopščiai paruošti. Svarbu užtikrinti, kad jos paviršius būtų švarus, sausas ir lygus, ypatingą dėmesį skiriant, kad ant paviršiaus nebūtų drėgmės. Medienos drėgnumas turi būti ne didesnis kaip 13-15%, priešingu atveju, veikiant aukštai temperatūrai, ant medžiagos paviršiaus susidarys juostelės ir dėmės, o tai žymiai sumažins atliekamo darbo kokybę. Taip pat svarbu, kad ant medienos paviršiaus nebūtų dažų, lakų, alyvos pėdsakų, nes po apdegimo jie įgaus dėmių pavidalą ir ant paviršiaus atrodys netolygiai. Tačiau tai labai priklauso nuo ugnies poveikio laiko ir medžiagos gylio.

Svarbu! Ideali medžiaga deginimui yra šviežiai apdorota mediena, kuri nespėjo pakeisti savo spalvos ir tekstūros. Priešingu atveju turėsite iš naujo šlifuoti.

Kaip deginti medieną litavimo lempos pagalba?
Prieš pradedant deginti, reikia palaukti, kol pūtiklio antgalis parausta, o ugnis įgaus vienodą purpurinį atspalvį.

Svarbu! Geltona ugnimi negalima deginti medienos, nes tokiu atveju apdirbamos medžiagos paviršius pasidengs suodžiais.

Kad lempa kūrenama mediena atitiktų visus reikalaujamus standartus, jos gamybos procese ugnis turi būti nukreipta statmenai lentai ir laikoma taip, kad tik degiklio galas, kuriame temperatūra aukščiausia, liečiasi su medžiagos paviršiumi. Darbo metu ugnis judama lėtai vienodu greičiu, nepamirštant, kad pastarasis priklauso nuo ugnies temperatūros ir medienos sausumo laipsnio. Be to, būtina stebėti modelio vienodumą ir kontrastą. Norint palengvinti darbą, apdirbamą medžiagą rekomenduojama dėti ant taburečių, o ant jų vienu metu arti vienas kito galima padėti 4-5 lentas. Išdegtos lentos prikalamos prie sienos ta pačia tvarka, kokia gulėjo ant taburetės degimo metu.

Svarbu! Laikantis priešgaisrinės saugos taisyklių, draudžiama deginti lentas, prikaltas prie sienos.

Svarbu! Jei norite gauti kontrastingo rašto medieną, atkreipkite dėmesį į spygliuočių medieną.

Pritvirtinus lentas ant sienos, jos turi būti padengtos džiovinimo aliejumi arba nitrolaku. Taip pat galite naudoti karbamido-formaldehido lakus.

Atminkite, kad ilgalaikis tiesioginių saulės spindulių poveikis sumažina pūtikliu deginamos medienos kontrastą, todėl nerekomenduojama jo naudoti saulėtoje pusėje esančių namų išorinėms sienoms apkalti. Vidutiniškai medienos kontrastas tokiomis sąlygomis sumažės po dviejų mėnesių.

Kaip deginti medieną dujiniu degikliu?
Dujinis degiklis naudojamas tik paviršiniam medienos deginimui. Taip yra dėl to, kad gilesnis medienos laikymas ugnyje, kaip taisyklė, nėra vienodas, o tai prisideda prie netolygaus gaminio apdirbimo storio ir pločio.

Deginant medieną dujiniu degikliu, jos paviršiaus susiliečia tik su šviesiai mėlynos spalvos degiklio kraštu. Tuo pačiu metu judesių intensyvumas, greitis ir apimtis yra panašūs kaip ir dažymo metu. Medžiagos apdirbimo metu degimo gylį galima lengvai valdyti pagal jo spalvos pasikeitimo laipsnį.

Išdeginus detalę jos paviršius sudrėkinamas rankiniu purkštuvu. Laiko intervalas tarp deginimo ir purškimo turi būti vienodas kiekvienai medienos daliai, todėl svarbu kiekvieną dalį apdoroti nuosekliai. Medienai atvėsus, būtina nuvalyti degimo metu susidariusius suodžius ir degėsius. Norėdami tai padaryti, naudokite žalvarinius šepečius, kurie švelniai pašalina suodžius, nepažeidžiant medžiagos paviršiaus. Mechaninio apdirbimo procese galima papildomai atlikti dirbtinį medienos sendinimą

Svarbu! Baldų ir apdailos medžiagų, pagamintų iš degintos medienos, spalviniai sprendimai išsiskiria savo įvairove ir yra realizuojami naudojant akrilinius dažus. Jei jums labiau patinka spygliuočių mediena, ypač pušis, atkreipkite dėmesį į dramblio kaulo akrilinius dažus, kurie tepami išilgai pluoštų.

Apdoroję medžiagą, galite pereiti prie gaminių montavimo. Degtos medienos konstrukcijai nereikia papildomos apsaugos, tačiau, kaip rodo praktika, apsaugos priemonės yra taikomos, o jos atliekamos daugiausia siekiant išsaugoti originalias eksploatacines ir dekoratyvines medžiagos savybes, tokias kaip spalva, kontrastas ir bendra išvaizda. Vidaus apdailai skirtą degintą medieną rekomenduojama padengti sėmenų arba kanapių aliejumi, kuris tepamas keliais sluoksniais. Išorės mediena ir kitos išorės apdailos medžiagos padengiamos dviem sluoksniais bespalvio nitroceliuliozinio lako, pridedant sintetinio vaško, kurie užtepami aerografiniu šepečiu arba teptuku.

Svarbu! Norint apsaugoti fasado medieną, būtina naudoti sintetinį vašką, jokiu būdu nekeičiant jo natūraliu vašku, nes pastarasis dėl savo eksploatacinių savybių po apdorojimo nepraras lipnumo. Prieš naudojant techninį laką, jį reikia ištirpinti iki 40-45 laipsnių įkaitintame terpentine.

Degta mediena interjere

Degtos medienos įvedimas į plačią gamybą leido išspręsti aktualius interjero ir eksterjero dizaino klausimus. Jei interjero dizainas apima degintos medienos naudojimą durims, vidaus pertvaroms ir grindims gaminti, tai išorinėje linijoje siūlomos medžiagos pergolių, balkonų, terasų ir stogelių statybai. Degtos medienos baldų komplektas, kurį sudaro deginto medžio stalas ir kėdžių komplektas, kartu su termo medienos apdailos medžiagomis leidžia sukurti nepakartojamą harmoniją dekoruojamoje vietoje.

Iki šiol deginta mediena išlieka viena mados tendencijų ne tik statybose, bet ir baldų pramonėje.
Šiuolaikiniai dizaineriai išmoko panaudoti apanglėjusius medinius baldus beveik visomis stilistinėmis kryptimis su įspūdingu estetiniu efektu ir šiandien jie taps organišku įvairių dizaino koncepcijų papildymu – nuo ​​klasikos iki itin modernios eklektikos.