„YouTube“ pilna nelegalaus turinio
„Adalytics“ tyrimas atskleidė, kad „YouTube“ išlieka viena pagrindinių platformų, kur platinamas piratinis turinys. Platformoje galima rasti net filmų, kurie dar rodomi kino teatruose ar tik ruošiasi premjerai. Bendras tokio turinio peržiūrų skaičius viršijo 250 milijonų.
Remiantis tyrimo duomenimis, nuo 2024 m. liepos iki 2025 m. gegužės „YouTube“ buvo aptikta daugiau nei 9 tūkstančiai vaizdo įrašų, galimai pažeidžiančių autorių teises. Tarp jų – žinomų studijų pilnametražiai filmai, populiarūs serialai, „Netflix“ ekskliuzyvai ir net sporto rungtynių transliacijos. Vienas iš pavyzdžių – filmas „Lilo ir Stičas“ („Lilo & Stitch“) – gyvo veiksmo „Disney“ filmo perdirbinys, oficialiai išleistas 2025 m. gegužės 23 d. Nepaisant to, „YouTube“ jis jau peržiūrėtas daugiau nei 200 tūkstančių kartų, o tai studijai galimai padarė kelių milijonų dolerių žalą, rašo „TechSpot“.
Žinoma, kad kovai su pažeidimais „YouTube“ naudoja „Content ID“ sistemą, kuri automatiškai tikrina įkeliamus vaizdo įrašus ir lygina juos su autorinių teisių duomenų baze. Tačiau „Adalytics“ įkūrėjas Krzysztofas Franaszekas teigė, kad sistema gali veikti netinkamai, todėl nemaža dalis piratinio turinio lieka platformoje.
„YouTube“ atstovas Jackas Malonas savo ruožtu pranešė, kad per pastaruosius metus „Content ID“ sistema aptiko 2,2 milijardo potencialiai pažeidžiančių vaizdo įrašų. Jo teigimu, apie 90 % tokių įrašų lieka platformoje, tačiau su reklama, kurios pajamos atitenka autorinių teisių savininkams. Likę 10 % pašalinami pagal teisėsaugos prašymus.
Malonas taip pat pažymėjo, kad „Adalytics“ tyrimą reikėtų vertinti atsargiai, nes jis gali būti dalis pačios įmonės rinkodaros strategijos. Jis pabrėžė, kad vadinti visus rastus vaizdo įrašus „nelegaliais“ nėra visiškai teisinga, nes galutinis sprendimas visada priklauso autorinių teisių subjektams.
Franaszekas paaiškino, kad „Adalytics“ tyrimas, galima sakyti, prasidėjo atsitiktinai – po to, kai įmonės klientai pastebėjo, kad iki 60 % internetinės reklamos biudžeto išleidžiama vaizdo įrašams, kurie vėliau pašalinami sistemos. Tačiau po šių įrašų pašalinimo visa informacija apie reklamos rodymus taip pat išnyksta, o tai apsunkina reklamos efektyvumo analizę.