Tyrimas parodė, kad ilgalaikis ausinių nešiojimas gali paveikti žmogaus organizmą kenksmingomis cheminėmis medžiagomis

Jei ankstyvaisiais technologinės pažangos etapais melomanus dar kažkiek trikdė gremėzdiškos ausinės ar laidų buvimas, šiandien jos tapo kompaktiškesnės ir bevielės. Tačiau Europos tyrėjai teigia, kad beveik visų šiuolaikinių ausinių korpuso plastikinės dalys turi medžiagų, kurios gali „prasiskverbti“ į žmogaus organizmą ir turėti neigiamą poveikį sveikatai ilgalaikio kontakto su oda metu.

Tokią išvadą pateikė Vengrijoje atlikto tyrimo „ToxFree LIFE for All“ autoriai, analizavę populiarių, nepigių prekės ženklų, tokių kaip Bose, Panasonic, Samsung ir Sennheiser, ausinių pavyzdžius. Vargu ar šių gamintojų būtų galima įtarti taupant korpuso cheminės sudėties sąskaita, tačiau, tyrimo autorių teigimu, jame esančios medžiagos ilgalaikio kontakto su oda atveju gali sukelti neigiamų pasekmių vartotojams. Kalbama būtent apie kietas ant ausinių esančias dalis, pavyzdžiui, lankelį, kurios kaitinant, mechaniškai veikiant ar kontaktuojant su prakaitu gali išskirti kenksmingas medžiagas.

98 % tyrime dalyvavusių ausinių pavyzdžių buvo aptiktas bisfenolis A, o daugiau nei trijuose ketvirtadaliuose – jį pakeičiantis bisfenolis S. Šių medžiagų poveikis žmogaus organizmui panašus į estrogeno: vyrams jos gali skatinti moteriškesnių bruožų formavimąsi, o mergaitėms – ankstyvesnį lytinį brendimą. Tačiau pavojingiausiu poveikiu laikoma didėjanti onkologinių ligų rizika.

Vis dėlto dauguma potencialiai pavojingų medžiagų tirtų ausinių korpuso detalėse buvo aptiktos tik „pėdsakiniais kiekiais“, todėl realiomis naudojimo sąlygomis jos greičiausiai negalėtų padaryti reikšmingos žalos žmogui. Ausinių naudotojams rekomenduojama kiek įmanoma sumažinti plastikinių dalių kontaktą su atvira oda. Jei ausinės tam tikru metu nenaudojamos pagal paskirtį, geriau jas nusiimti, o ne laikyti ant kaklo.