Taškinis masažas

Jau nuo senų senovės kinų medicinoje ligų gydymui ir profilaktikai taikomas masažas – net atskirai nuo adatų terapijos. Organizmo funkcijoms stimuliuoti arba, atvirkščiai, slopinti kūno paviršius veikiamas vieno ar kelių pirštų galais. Masažuojami lokalūs ir atokesni biologiškai aktyvus taškai.

Dabar taškinis masažas plačiai taikomas ir mūsų šalyje ir užsienyje. Garsių mokslininkų nuomone, teigiamas masažo poveikis yra susijęs su odos, raumenų, kraujagyslių sienelių nervinių galūnėlių dirginimu. Kyla įvairios refleksinės reakcijos – išsiplečia kraujagyslės, sparčiau teka kraujas ir limfa, audiniai geriau aprūpinami krauju ir maisto medžiagomis.

Reikia pridurti, jog nėra bendros taškinio masažo metodikos. Taip pat nėra vienos nuomonės, kaip parinkti biologiškai aktyvius taškus ir jų derinius. Skirtingi ir taškų, kuriuos reikia masažuoti, nustatymo kriterijai.

Kad gydymas būtų efektyvesnis, statmenai kūno daliai laikomo piršto galu būtina masažuoti eilės tvarka nurodytus taškus. Taškinį masažą daryti bet kaip – net kenksminga organizmui, ypač vaiko. Biologiškai aktyvus taškai yra nebūtinai ties pažeistu organu. Pavyzdžiui, inkstu skausmą galima numalšinti stipriai prispaudus sulenktą mažylį pirštą prie tam tikros pėdos vietos, o širdies veikla pagerės, jei šitaip prispausime tam tikrą rankos vietą; specifinis taškas hemorojui gydyti yra galvoje; peties skausmą galima sumažinti masažuojant pėdos tašką. Kairiosios kūno pusės skausmui malšinti masažuojami dešiniosios pusės biologiniškiai aktyvus taškai. Tas pats taškas gali tikti kelioms ligoms gydyti ir, atvirkščiai, vienai ligai gydyti masažuojami keli taškai, arba vedinamieji meridianai.

Nereikia manyti, kad taškinis masažas – tai panacėja nuo visu ligų. Juo efektyviai gydomi tik funkciniai sutrikimai. Jis yra papildoma priemonė gydant konservatyviai, darant gydomąją gimnastiką, racionaliai maitinantis ir kt. Todėl nesigydykite patys – iš pradžių pasitarkite su gydytoju.

TAŠKINIS MASAŽO METODIKA

Žinome, kad taškinis masažas yra refleksinio masažo rūšys. Jo esmė – mechaninis poveikis pirštų (pirštais) biologiškai aktyviems taškams, per centrinę nervų sistemą refleksiškai susijusiems su įvairiais vidaus organais ir funkcinėmis sistemomis.

Ar teisingai surastas taškas, rodo reakcija į spaudymą. Ji dažniausiai pasireiškia raumenų gėla, plėšimo, tirpimo jausmu, skausmu. Pagal tam tikro taško (zonos) skausmingumą kartais galima įtarti vieno ar kito organo pažeidimą. Suprantama, apie savo „diagnozę“ reikia pasakyti gydytojui, kuris nustatys ligą ir prireikus paskirs reikiamą gydymą, patars, kaip daryti masažą.

Taškinio masažo technika labai įvairi: trynimas, gluostymas, spaudymas, vibracija, gnaibymas ir kt.

Gluostymas. Nykščio vidiniu paviršiumi (ar didžiojo piršto pagalvėle) daromi sukamieji (rotaciniai) judesiai. Taip dažniausiai masažuojama galva, veidas, kaklas, rankos. Šiuo būdu užbaigiamos visos procedūros.

a – gluostimas rankos didžiuoju pirštu stipininio riešo sąnario srityje

b – gluostimas didžiuoju rankos pirštu pilvo srityje

c – rankos taško vibracija didžiuoju pirštu

Trynimas. Trinama nykščio ar didžiojo piršto pagalvėle pagal laikrodžio rodyklę. Taip masažuoti galima delno pamatu ar kraštu. Plaštakos dedamos lygiagrečiai ir slenkama nuo juosmens kaklo link. Trinama atskirai, dažniausiai po visų kitų taškinio masažo būdų.

a – trynimas rankos didžiuoju pirštu krūtinės srityje

c – trynimas rankos didžiuoju pirštu šlaunies srityje

Maigymas (spaudimas). Maigoma (spaudoma) vieno ar abiejų nykščių galais (simetriškus taškus), tai pat didžiuoju pirštu ar smiliumi. Daromi žiediniai, sukamieji judesiai pirštu. Iš pradžių spaudoma lėtai ir silpnai, palengva vis stipriau, kol atsiranda vis stipriau, kol atsiranda plėšimo jausmas, paskui vėl silpniau. Maigant smarkiai veikiami biologiniai aktyvus taškai.

a – simetriškų taškų spaudymas nykščiais

d – spaudymas rankos didžiuoju pirštu nugaroje

Gnaibymas (gnybis). Gnaiboma trimis (smiliumi, nykščiu ir didžiuoju) dešinės rankos pirštais. Biologiškai aktyvių taškų vietos oda suimama i klostę ir maigoma (spaudžiama, sukama). Masažuojama greitai, su pertrūkiais 3-4 kartus. Masažavimo vietoje paprastai atsiranda tirpimo, p

c

b – „gnybis“ dilbio srityje

c – „gnybis“ nugaroje

d – simetriškų taškų spaudimas nykščiais lėšimo jausmas.

Vibracija. Sparčiai vibruojama nykščių ar didžiuoju pirštu. Pirštas nuo masažuojamo taško neatitraukiamas. Šį būdą galima patobulinti – ant masažuojančios plaštakos uždėti kitą, kad stipriau spaustų stambius raumenis.

a – vibracija rankos didžiuoju pirštu blauzdos srityje

c – spaudymas ir vibracija nykščių juosmens srityje

Nuo dirginimo pobūdžio priklauso efektas: raminamasis (slopinamasis) ar jaudinamasis (tonizuojamasis).

Kai taškinis masažas turi būti raminamasis, spaudžiama nepertraukiamai, lėtai, giliai. Sukamieji judesiai daromi tolygiai, nestumdant odos. Piršto galu taškas vibruojamas pamažu vis stipriau, paskui daroma pauzė neatitraukiant piršto nuo odos, ir vėl vibruojama.

Taškinio masažo slopinamasis variantas taikomas, kai būna įvairių vietų kontraktūra, skausmas, tam tikri kraujotakoj sutrikimai, tai pat raumenims atpalauduoti, vaikams masažuoti ir kt. Vienas taškas veikiamas iki 1,5 minutės.

Tuonizuojamasis taškinis masažas – kai kiekvienas taškas veikiamas smarkiai ir trumpai (20-30 sek.) Taškinis masažas derinamas su stipriu trynimu. Po kiekvieno veiksmo pirštas greitai atitraukiamas. Taip kartojama 3-4 kartus. Galima daryti pertraukiamąją vibraciją. Tonizuojamasis masažas daromas prieš rytinę mankštą, tonusui padidinti ir pagal indikacijas.

TAŠKINIO MASAŽO KONTRAINDIKACIJOS:

  • Apendicitas
  • Neštumas
  • Miokardo infaktas
  • Širdies ydos
  • Sunkios galvos smegenu skraujagysliu skrezoze
  • Hipertonitas
  • Onkologijas

Aprašytieji masažo būdai yra sąlygiški. Pavyzdžiui, sunku pasakyti, koks bus veiksmas – slopinamasis ar jaudinamasis – darant „dūrį“ ar spaudant, nes skirtinga kiekvieno masažisto jėga, judesiu gilumas. Svarbu padėtis, spaudymo į tašką kryptis ir kt. Tai ypač turi įtakos masažuojantis pačiam. Be to, kiekvienas žmogus reaguoja nevienodai. Reakcija priklauso ir nuo skausmo pobūdžio ligos stadijos, žmogaus individualių ypatybių.