Priklausomybė nuo procesoriaus, antroji dalis: ar yra gyvybė AMD platformoje?

Praėjusių kartą išsiaiškinome, kad žaidimams nereikia greičiausio procesoriaus ir keturių branduolių „Core i5“, veikiantis beveik bet kokiu dažniu, patenkina galingos grafikos plokštės poreikius. Gal ir AMD procesoriaus pakaks šiam tikslui? Patikrinkime ką žaidimuose gali FX ir APU A6 / A8 / A10 lustų linijos, ir išsiaiškinkime, su kokiomis vaizdo plokštėmis juos galima suderinti.

CPU našumo svarbą šiuolaikiniuose žaidimuose, paskutinį kartą nagrinėjome praėjusių metų gegužės mėn. Tada kandidatų atranka į žaidimų procesorių vaidmenį apsiribojo „Intel“ lustais, o jų varžovus iš AMD palikome vėlesniam laikui, nes mums atrodė, jog pastarieji žaidimų PC surinkimui mažai tinkami.

„Advanced Micro Devices“ procesorių padalinys jau visiškai pasišalino iš konkuravimo su „Intel“ aukšto našumo procesorių segmente, skirtame namų kompiuteriams ir darbo stotims (arba, jei kalbėti labiau optimistiškomis intonacijomis – atsitraukė persigrupavimui tam, kad sugrįžtų su Zen architektūra). Rašydami apžvalgas, netgi  labiau prieinamų procesorių su integruotu grafikos branduoliu, kurie, atrodo, turėtų patikti ekonomiškiems pirkėjams, mes nuolat turime baigti su daugybe išlygų, nepaisant koncepcijos patrauklumo ir sėkmingų techninių sprendimų, kuriuos įkūnija „raudonųjų“ APU.

Tačiau tai, ką mes sužinojome apie žaidimų priklausomybę nuo procesoriaus ir GPU, praėjusį kartą testuodami „Intel“ procesorių liniją, suteikė tam tikrą viltį dėl AMD lustų, pirmiausia – FX šeimos AM3+ platformos senesnių modelių. Gana netikėtu atradimu tapo tai, kad centrinio procesoriaus našumui reikliausi žaidimai, pirmiausia reikalauja tam tikro x86 branduolių skaičiaus, o taktinis dažnis neturi lemiamos reikšmės jau keturių branduolių procesoriuose. Kai kurie dviejų branduolių lustai, savo ruožtu, gana sėkmingai kompensavo savo apribojimų dėl a) „Hyper-Threading“ technologijos; b) aukštų taktinių dažnių.

Akivaizdu, kad AMD procesorių su Bulldozer/Piledriver/Steamroller mikroarchitektūra rinkodaros strategijos kertinis akmuo yra  didelis branduolių skaičius, kuriuos šie CPU gali pasiūlyti vartotojui, lyginant su panašios kainos „Intel“ produktais. Tačiau siaurąja prasme dviejų, keturių, šešių ir aštuonių branduolių AMD kristalai tokie yra tik atliekant operacijas su sveikais skaičiais. Kiekvienas šios struktūros vadinamasis modulis turi tik vieną slankiojo kablelio operacijų atlikimo bloką ir pora sveikų skaičių vykdymo klasterių. Esant tokiai apkrovai, AMD modulį galima prilyginti vieno branduolio „Intel“ procesoriaus su „Hyper-Threading“ technologija analogui.

Ši AMD procesorių ypatybė dar nededa ant jų kryžiaus, nes, kaip matėme anksčiau, žaidimams iš tikrųjų nereikia daugiau nei keturių pilnaverčių x86 branduolių. Vyresnieji FX linijos atstovai yra keturių branduolių procesoriai, net pagal griežtą „Intel“ skaičiavimą. Be to, kaip parodė „Intel“ lustų bandymai, tuo pat metu apdorojami keli srautai (SMT – simultaneous multi-threading), yra puikus pagalbininkas dviejų branduolių „Core i3“, kurie aukštuose dažniuose nesėkmingai konkuravo su jaunesniais „Core i5“ šeimos nariais. Taigi, yra vilties ir AMD dviejų modulių procesoriams (kuriems priskiriama dalis FX modelių ir daugelis A8/A10 šeimos APU).

Apskritai, AMD procesorių architektūroje teoriškai nėra jokių požymių, kurie neleistų gauti pakankamą našumą tam, kad patenkinti didelės galios diskrečiųjų GPU poreikius.

Pagrindinis defektas, trukdantis Bulldozer/Piledriver/Steamroller šeimos progresą, yra sąlyginai mažas našumas taktui, net esant šiems lustams palankiems uždaviniams. Kita vertus, AMD produktai pasižymi gana aukštu taktinių dažniu, viršijančiu 4 GHz ribą su sąlyga, kad skaičiavimo apkrovos pobūdis ir dalyvaujančių branduolių skaičius leidžia išlaikyti galią tam tikro lusto tiksliniame diapazone. Kuris iš šių dviejų veiksnių bus stipresnis atliekant konkrečią užduotį – apdorojant šiuolaikinius žaidimus?

Pirmos „Priklausomybės nuo procesoriaus“ dalies išvados

Ankstesniame straipsnyje mes ieškojome atsakymų į šiuos klausimus, kurie leido susiaurinti tyrimo apimtį, – priešingu atveju didžiulę – iki kelių patogių ir daug parodančių testų:

Ar šiuolaikiniai žaidimai yra  labai jautrūs procesoriaus našumui?
Esant kokiam kadrų dažniui (ir kokiai GPU) pasireiškia priklausomybė nuo CPU?

Prisiminkine, kokias gavome išvadas. Pirma, iš devynių panaudotų AAA klasės žaidimų, mažai arba visiškai nepriklauso nuo procesoriaus našumo (Alien: Isolation, Far Cry 4, Tomb Raider). Kiti nuo šio parametro yra labai priklausomi (Thief, Company of Heroes 2, Metro: Last Light).

Tačiau, net pastarajai kategorijai procesoriaus našumas nėra veiksnys, tiesiogiai lemiantis kadrų kaitos dažnį (FPS). Reikšmingas yra balansas tarp procesoriaus, GPU ir grafikos nustatymų žaidime. Lengva orientuotis pagal empiriškai gautą taisyklę: jei su gana galingu centriniu procesoriumi suporuota GPU yra pajėgi atkurti 50-60 kadrų per sekundę arba daugiau, esant tam tikriems grafikos kokybės nustatymas (žr. lentelę su testų aprašymu), tai GPU našumas turi reikšmę. Rinkdamiesi kompiuterių komponentus pagal „geležies“ apžvalgas, geriausia pradėti nuo GPU, nes mes vaizdo plokštes testuojame su platforma, kuri akivaizdžiai viršija jų galingo procesoriaus poreikius.

Kaip parodė išsami trijų žaidimų (Battlefield 4, Thief, Metro: Last Light) analizė, pirmiausia reikalaujama keturių branduolių CPU, o jų veikimo dažnis faktiškai yra bereikšmis. Praktiniu požiūriu tai sumažina pasirinkimą iki absoliučiai bet kurio „Core i5“ modelio (kaina – nuo 187 $ už „Core i5-4460 Box“ versiją). Nei „Core i7“ su Hyper-Threading „LGA 1150“ lizdui, nei šešių ar aštuonių branduolių „LGA2011“ platformos CPU žaidimuose nesuteiks jokio pranašumo (bent jau šiuose). Dėl Hyper-threading technologijos palaikymo neblogu žaidimų procesoriumi gali būti netgi dviejų branduolių „Core i3“.

Bandymo dalyviai

Pirmoje straipsnio dalyje bandymo dalyviais tapo „Haswell Refresh“ linijos atstovai LGA1150 lizdui ir „Haswell-E“ procesoriai LGA2011-v3 platformai. Tai buvo prieš devynis mėnesius – gana didelis laikotarpis kompiuterių pramonėje, tačiau mus dominančiu aspektu (žaidimų našumas poroje su diskrečiąja GPU) dvi sekančios „Intel“ architektūros iteracijos – „Broadwell“ ir „Skylake“ – į priekį pasistūmėjo tik šiek tiek. Šešių ir aštuonių branduolių, stacionarams skirti procesoriai, vis dar remiasi „Haswell“ arcitektūra, šioje kategorijoje „Intel” kol kas nepateikė nieko naujo.

Tai reiškia, kad duomenys, kuriuos mes palyginsime su AMD „akmenų“ rezultatais, yra aktualūs dabartinėmis sąlygomis ir gali būti ekstrapoliuoti „Skylake“ linijai – pakoregavus pastarosios šiek tiek kitokį dažnių tinklelį.

Prisiminsime, kaip mes pasirinkome „Intel“ komandos bandymo dalyvius ir su kokiais nustatymai juos testavome. Iš kiekvienos grupės paėmėme aukščiausio klasės modelį, kurio dažnis svyravo, arba vieną iš silpnesnių, kurį, esant būtinybei, paspartindavome. Lentelėje šie CPU išskirti paryškintu šriftu.

Trys silpnesni „Haswell“ lustai neturi „Turbo Boost“ technologijos ir, esant apkrovai, veikia pastoviu dažniu, kuris vienam procesoriui leidžia tiksliai imituoti visos jo grupės narių našumą. „Core i5“ ir „i7“ lustų su „Turbo Boost“ negalima 100 proc. pakeisti našesniais modeliais, sumažinus jų dažnį, nes tada bazinio dažnio daugiklis, priešingai nei maksimalaus, nereguliuojamas. Dėl šios priežasties, aukščiausios klasės lustus išbandėme atitinkamų modelių didžiausiu Turbo dažniu. Laimei, „Turbo Boost“ praktikoje veikia gana agresyviai ir, išskyrus esant didelei kelių srautų apkrovai, didžioji dalis „Intel“ procesorių dirba, arti viršutinės ribos esančiais dažniais.

Kadangi „Intel“ siūlo didelę „Haswell“ linijos CPU įvairovę, mes sumažinome Turbo dažnių masyvą, pašalinę sutampančias arba kaimynines, vos 100 MHz besiskiriančias, reikšmes. Mes neturėjome „Core i3-41XX“ serijos lustų, tačiau nuo „i3-43XX“ jie skiriasi tik L3 laikinosios atminties talpa, o „Pentium G3258“, nors yra formaliai „atrakintas“, dėl nežinomų priežasčių atsisakė būti spartinamas bandymų platformoje „ASUS SABERTOOTH Z97 MARK 1“, todėl  šiam lustui liko neišbandyti didesni nei 3,2 GHz dažniai.

AMD procesoriai, atrinkti antrajai „priklausomybės nuo procesoriaus“  daliai, priklauso „Caveri“, „Godavari“ arba „Vishera“ šeimoms. Pirmuosius, pagal gamintojo nomenklatūrą, reikėtų vadinti APU, ir tam yra priežasčių: lusto ploto liūto dalį užima integruotas grafikos varikliukas, o CPU komplektuojamas su dviem arba vienu „Steamroller“ mikroarchitektūros moduliais. Naujesnė ir, tikriausiai, paskutinė šios architektūros iteracija – „Excavator“ („Carrizo“ branduolys) – kol kas skirta tik AMD mobiliesiems lustams. Nepaisant visos APU modelių įvairovės, CPU požiūriu, Caveri/Godavari linija apibūdinama vos keturiomis viršutinio dažnio reikšmėmis. kiti skirtumai tarp lustų, didžiąja dalimi, yra susiję su integruotos grafikos konfigūracija.

„Vishera“ branduolys yra AMD FX linijos vystymosi viršūnė, tačiau AMD šiuo metu (kol gerbėjai laukia Zen architektūros) yra sutelkusi dėmesį į hibridinius procesorius, stacionariems kompiuteriams skirti CPU su dviem arba keturiais moduliais ir be integruoto GPU, sustojo ties „Piledriver“ architektūra, kurios paveldėtojai yra „Steamroller“ ir „Excavator“. Taigi, AMD FX lustai neturi vėliau įvesto x86 konvejerio optimizavimo, jau nekalbant apie kitus platformos senėjimo požymius. Visų pirma, FX nepalaiko PCIe magistralės 3.0 versijos.

AMD procesorius testavome pagal metodiką, parengtą su „Intel‘ lustais. Mes pasirinkome po vieną našiausią lustą iš kiekvienos procesorių kategorijos. Taktinis dažnis buvo užfiksuotas ir suderintas su viršutine riba, būdinga atitinkamam serijos modeliui. Elementai, nuo kaimyninių tesiskiriantys 100 MHz, buvo atmesti (išskyrus „A10-7870K“, kuris atsitiktinai buvo išbandytas ne 4.0 ir 4.1 GHz dažniu – nusprendėme išsaugoti papildomus duomenis).

Beje, mes taip ir neįstengėme „FX-9590“ paleisti 5 GHz dažniu, dėl jo nepasotinamo energijos suvartojimo. Šiuo atžvilgiu, dar turėjome šiokių tokių vilčių su aušintuvu „Thermalright Archon“, bet pagrindinė plokštė „AsRock Fatal1ty 990FX Professional“ negalėjo suteikti reikiamos CPU maitinimo įtampos, todėl mes turėjome pasitenkinti 4,7 GHz.

„Kabini“ šeimos APU testavimas buvo pasmerktas iš anksto todėl, kad „Socket AM1“ platforma palaiko tik „PCIe 2.0 x4“ sąsają diskrečiosios GPU pajungimui. Be to, 1,3-2,2 GHz dažnių diapazonai neleis šiems lustams konkuruoti su kuo nors galingesniu už „Intel Atom“.

Testavimo stendai

Pirmoje šio straipsnio dalyje mes pasirinkome keturis žaidimus iš bandymų komplekto, kurie yra jautriausi procesoriaus našumui: „Battlefield 4”, „Thief”, „Company of Heroes 2” ir „Metro: Last Light”. „Celeron“ ir „Core i7“ gautų rezultatų skirtumai svyruoja nuo 47 iki 107 proc. Žodžiu, kaip pamatysime vėliau, AMD pagaminti  vieno modulio APU, šiame teste nusileis žemiau už dviejų branduolių „Celeron“ su „Haswell“ mikroarchitektūra.

Žaidimų nustatymai buvo parinkti taip, kad teste naudojant gana galingą GPU (GeForce GTX 980) kadrų kaitos dažnis, esant 1920 × 1080 rezoliucijai, išliktų 60-80 FPS diapazone, o naudojant, santykinai silpną „GeForce GTX 660“, nenukristų žemiau 30 FPS.

Dėl suderinamumo su rezultatais, gautais ankstesniame „priklausomybės nuo procesoriaus“  skyriuje, AMD platforma buvo išbandyta, su tuo metu aktualiomis, NVIDIA tvarkyklėmis.

Battlefield 4

Pradėkime nuo, AMD gana optimistiško testo, kuris pasirodė besąs „Battlefield 4“, nepaisant gana aukšto kadrų dažnio (kuris paprastai apkrovą „pastumia“ į CPU pusę). Ankstesni „Intel“ platformos bandymai parodė: viskas, ko reikia BF 4 – tai keturi x86 branduoliai, kurie taip pat gali būti pakeisti dual-core „Core i3“ su „Hyper-Threading“ palaikymu.

Žinant tai nenuostabu, kad AMD procesoriai su keturiais ar daugiau branduolių suteikia beveik tokį pat FPS. Tik silpnesni „AMD FX 4000” serijos atstovai susitvarko šiek tiek blogiau nei kiti. Labai žemus rezultatus pademonstravo dviejų branduolių „AMD A6“ – nepriklausomai nuo taktinio dažnio.

Company of Heroes 2

CoH 2 – gana „sunkus“ žaidimas, net atjungus visos scenos glotninimą, ir „Intel“ procesorių trestų rezultatai rodo, kad būtent šis komponentas visų pirma apriboja FPS. Žaidimas „mėgsta“ didelius taktinius dažnius, taip pat daug branduolių: esant vienodam dažniui, poros branduolių pridėjimas (iki šešių) FPS priverčia šauti į viršų. „Core i3“ procesorių „Hyper-threading“ dar kartą įrodė savo naudingumą.

Konkuruojančio prekės ženklo gerbėjų  liūdesiui, „Core i3“ ir žemos įtampos „Core i5“ variantai yra daugiausia, su kuo  šiame bandyme gali lygintis AMD procesoriai, tai tinka ir aštuonių branduolių FX lustams. Keturių ir šešių branduolių FX kartu su „APU A10“ šeima yra tinkami varžovai tik „Pentium“ ir „Celeron“.

Komentuoti dviejų branduolių A6 našumą šiame žaidime, mes tikriausiai baigsime: visuose testuose matoma tendencija, kad A6, nepriklausomai nuo dažnio, grafikos plokštei leidžia atkurti du kartus mažiau FPS, nei dviejų branduolių „Celeron“ su „Haswell“ branduoliu.

Metro: Last Light

Kaip ir „Battlefield 4“, šiame žaidime branduolių skaičius yra labai svarbus. Tarp keturių ir aštuonių branduolių „Intel Haswell“ šeimos procesorių tik „Core i5“, kurio dažnių intervalas turi mažesnę pradinę ribą nei „Core i7“ (dėl žemos įtampos modifikacijų), demonstruoja silpnai išreikštą FPS ryšį su dažniu.

Dviejų branduolių „Intel“ procesoriai – atvirkščiai, sėkmingai kompensuoja lygiagretumo trūkumą taktinio dažnio augimu – net iki to, kad „Core i3“, esant dažniams, atitinkantiems „vyresnes“ modifikacijas, jau lipa ant kulnų silpniausiems „Core i5“. Lustai „Pentium“ ir „Celeron“ be „Hyper-Threading“ paramos ir dėl riboto dažnio, tenkinasi daug kuklesniais rezultatais.

AMD komandoje aštuonių branduolių procesoriai vėl pradėjo teikti vilčių, įsikūrę maždaug tarp „Core i5“ ir labiausiai overclockintų „Core i3“. A10 ir keturių branduolių FX lemtis – kova už vietą po saule su „Pentium“ ir „Celeron“. Šešių branduolių „AMD FX“ linija stovi maždaug per vidurį tarp dviejų ankstesnių dalyvių grupių.

Thief

„Thief“ pagal priklausomybės nuo procesoriaus pobūdį mažai tesiskiria nuo „Metro: Last Light“. Bet kuris „Intel“ CPU su keturiais (ar daugiau) fizinių branduolių yra pakankamai geras šiam žaidimui. Dual-core likimą nusprendžia taktinis dažnis. „Hyper-Threading“ dėka, „Core i3“ veikdamas aukštesniu dažniu, pasiekia „vyresnių kolegų“ lygį.

Aštuonių branduolių „AMD FX“ vėl nusirito iki „Core i3“ oponento statuso. Viršutiniame dažnių diapazone, „Intel“ linijos atstovai net viršija rezultatus, prieinamus maksimaliai paspartintiems AMD „akmenims“. Geros naujienos yra tai, kad šešių branduolių FX mažai skiriasi nuo panašaus dažnio aštuonių branduolių „kolegų”. A10 lustai kartu su keturių branduolių „AMD FX“, veikiau yra palyginami su „Pentium“, nei „Celeron“, – tai taip pat šiek tiek labiau teigiamas rezultatas, palyginti su tuo, kaip šie procesoriai pasirodė ankstesniuose testuose.

Išvados

Idėja surengti tokio didelio masto AMD procesorių bandymą žaidimų testuose rėmėsi įdomiais rezultatais, kuriuos mes gavome ankstesnėje „priklausomybės nuo procesoriaus“ dalyje. Pagrindinė išvada, kuri pagrįsta „Intel“ CPU bandymų rezultatais ir kuri pastūmėjo mus išbandyti AMD lustus: keturių branduolių buvimas procesoriuje neleidžia atsirasti „butelio kaklelio“ efektui su juo susijusioje renderingo konvejerio dalyje. Dėl šios priežasties, norint surinkti subalansuotą žaidimų kompiuterį su „Intel“ platforma, procesoriaus pasirinkimas yra paprastas: tinka bet kuris „Core i5“ linijos CPU iš dabartinių pasiūlymų su „Haswell“, „Broadwell“ ar „Skylake“ branduoliais.

Ryškiausias dalykas yra tai, kad trys iš keturių žaidimų (iš rinkinio, kurį mes naudojame diskrečiųjų grafikos plokščių testavimui), kur CPU našumas vaidina svarbų vaidmenį, taktinis dažnis tikrai nėra svarbus veiksnys „Intel“ procesoriams su keturiais ar daugiau branduolių. Jei pažvelgsime į kadrų kaitos dažnio priklausomybės nuo CPU grafikus, tai „Core i5“ atveju, ne aukščiau 3,4 GHz lygio, įvyksta funkcijos lūžis: toliau didinant dažnį mažėja FPS prieaugis.

Šis faktas tapo postūmiu atlikti panašius konkuruojančios bendrovės CPU testus. Nėra jokių abejonių, kad dabartinė AMD produktų linija našiausioje stacionarių kompiuterių kategorijoje negali pateikti lygių konkurentų „Intel“ lustams, tačiau tol, kol viskas ko reikia žaidimams yra pakankamai galingas procesorius, mes tikėjomės, kad juo taip pat galėtų būti ir AMD lustas. Ypač perspektyviai atrodė FX-8000/9000 linijos atstovai. Kaip teisingai skaičiuoti branduolius „Bulldozer“ architektūroje ir jos dariniuose (Piledriver, Steamroller, Excavator) – diskutuotinas klausimas, bet net ir naudojant pačius griežčiausius kriterijus (neatsižvelgiant į konvejerio etapus, atskirus tarp kiekvieno modulio branduolių) bet kuris AMD aštuonių branduolių CPU gali būti vertinamas kaip analogiškas keturių branduolių „Intel“.

Taigi, kiek mūsų prielaidos buvo patvirtintos praktikoje? Bandymų rezultatams prireiks komentarų  tam, kad atsakyti į šį klausimą. Padarysime tai etapais.

Pirmiausia tapo aišku, kad, kalbant apie žaidimus, aštuonių branduolių procesorius „AMD FX“ turi didelį pranašumą prieš šešių ir keturių branduolių FX procesorių variantus ir hibridinių A seriją. Šešių branduolių FX su tuo pačiu dažniu pozicija gana nenuspėjama: kai kuriuose žaidimuose jie pasirodo ne geriau nei jų keturių branduolių kolegos (CoH 2), kitoje – nenusileidžia aštuonių branduolių (Thief, Battlefield 4) arba yra per vidurį (Metro: Last Light).

Lyginant su „Core i5“, procesoriai FX, esant aukštiems dažniams, iš tiesų pasirodė gana gerai, ypač turint omenyje, kad „Vishera“ – gana senas branduolys, dvejomis kartomis atsiliekantis nuo naujausios AMD architektūros. Bet apskritai, jokių netikėtų rezultatų šie AMD lustai nepademonstravo. Tarp keturių našumo testų, kuriuos mes panaudojome, yra AMD labai teigiamas pavyzdys – „Battlefield 4“, kuriame aštuonių branduolių FX dirbo ne blogiau nei „Intel Core i5“ ir „Core i7“. Kituose žaidimuose (CoH2, Thief, Metro: Last Light) FX tik artėja prie našumo, kuriuo dirba „Core i5“ lustai (įskaitant versijas su sumažintu TDP!) ir turi konkuruoti su „Core i3“.

Beje, jei FX linija vis dėl to būtų atnaujinta į „Steamroller“ architektūrą, netgi tada, vargu ar tai žymiai pagerintų AMD poziciją šiame testų rinkinyje. Pavyzdžiui, „Battlefield 4“ išskiria keturių branduolių FX su „Piledriver“ ir keturių branduolių APU A seriją su „Steamroller“ architektūra, bet kituose žaidimuose rezultatai yra praktiškai tokie pat. FX taip pat galėtų sustiprinti savo pozicijas dėl aukštesnio dažnio, bet 32 nm gamybos technologijoje šios galimybės praktiškai išsemtos.

Kita nuvilianti išvada yra tai, kad AMD lustai ne taip aktyviai reaguoja į jų dažnio padidėjimą, kaip, pavyzdžiui, „Core i3“, kuriam šis veiksnys, didele dalimi, leidžia kompensuoti fizinių branduolių trūkumą.
Quad-Core „AMD FX“ ir A serijos visuose bandymuose, išskyrus „Battelfield 4“, buvo tame pačiame lygyje kaip „Celeron“ ir „Pentium“. Vėlgi, dažnio kilimas neleidžia jiems atsigriebti.

Vieno modulio (Dual-Core) A6  serijos APU žaidimuose parodė labai prastą našumą: kadrų dažnis yra maždaug du kartus mažesnis nei GPU (GeForce GTX 980) bandyme gali išsivystyti su jaunesniaisiais Quad-core procesoriais.

Dabar pažiūrėkime, kaip šios tendencijos įtakoja pirkimo ir atnaujinimo rekomendacijas. Mes orientuojamės į šiuolaikinius AAA klasės žaidimus, pasirinkus aukščiausius grafikos kokybės parametrus ir 1920 × 1080 rezoliuciją (su įjungtu arba išjungtu Anti aliasing – priklausomai nuo žaidimo) bei „GeForce GTX 980“ lygio vaizdo plokštę. Pastaroji kartu su „Intel Core i5“ ar geresniu 3,4 GHz CPU, šiuose žaidimuose gali parodyti nuo 60 iki 90 fps lygį.

Kas nutiks, jei „Core i5“ procesorių pakeisime AMD flagmanu „FX-9590“? Visuose žaidimų testuose, išskyrus „Battlefield 4“, mes prarasime nuo 10 iki 15 FPS. Todėl, aštuonių branduolių „AMD FX“ platformai mes galime patarti apsiriboti „GTX 960“ arba „Radeon R9 380X“ lygio grafikos plokšte: viskas, kas yra aukščiau, jau turi tikimybę „atsiremti“ į procesoriaus našumą. Į tai turėtų atkreipti dėmesį „geležies“ su AM3+ lizdu savininkai. Priklausomai nuo polinkių, Jums derėtų arba dar pasėdėti su sena platforma (jei reikia, atnaujinti arba užturbinti procesorių), arba atėjo laikas ją pakeisti kuo nors labiau tinkamu.

Pirkti naują kompiuterį su AM3+ platforma, žinoma, abejotinas variantas, kadangi jos tolesnės plėtros perspektyvos jau išnaudotos, o tiems, kurie mėgsta AMD, verta palaukti Zen architektūros produktų. Dabar galima imti naują „AMD FX“ procesorių su atitinkama pagrindine plokšte, bet tik tada, jei tiksliai žinote, ką darote. Pavyzdžiui, aštuonių branduolių lustai gerai pasirodo kelių srautų sveikųjų skaičių apkrovoje: daugialypės terpės turinio kodavimas ir dekodavimas, vaizdo redagavimas ir kt. Jei būtent to jums reikia, plius neblogas 3D našumas, tai „FX-8320“ (taktinis dažnis – iki 4 GHz) su privalomu vėlesniu spartinimu už 130 $ kainą (pagal newegg.com) pirkti labiau apsimoka, nei, pavyzdžiui, „Core i3-4360“ ( iki 3,8 GHz) su „Haswell“ branduoliu ($ 149), arba naują „i3-6300“ (3.8 GHz, ($ 155) su „Skylake“ mikroarchitektūra. „AMD FX“ versijos su aukštais taktiniais dažniais iki „FX-9590“ (5 GHz, $ 230) – nėra labai racionalus pasirinkimas, nes visi šios linijos lustai turi atrakintą daugiklis ir yra puikiai turbinami.

Quad-Core FX šeimos CPU žaidimų kompiuteriui su sąlyginai galinga grafikos plokšte tinka ne geriau, nei „Celeron“ arba „Pentium“ lustams. Kaip buvo parodyta ankstesnėje straipsnio dalyje, „Celeron“ našumo pradeda trūkti su „GeForce GTX 660“ klasės vaizdo plokšte. Taigi, šiuolaikinėse aplikacijose keturių branduolių „AMD FX“ procesoriui gerą kompaniją sudarys vaizdo plokštės „GTX 750 Ti“, „Radeon R7 260X“ arba „R7 360“. Patikslinsime, kad FX vis dėl to yra spartesni nei „Celeron“, todėl šio procesorių galimybių riba bus „GTX 950“, „R7 270“ ir „R9 370“. Tačiau dabar pirkti naują kompiuterį su Quad-core „AMD FX“ serijos CPU būtų labai keista. Top modelis „FX-4350“ (4.3 GHz dažnis, $ 90) ir jauniausias „FX-4300“ (iki 4 GHz, $ 85) yra brangesni už aukščiausios klasės „Pentium G3258“ (iki 3,2 GHz, $ 70) arba „G4400“ (iki 3 3 GHz, $ 65), o rezultatas žaidimuose bus maždaug toks pat.

Šešių branduolių „FX-6000” serija žaidimų našumo kontekste yra katė maiše. Tam tikrais atvejais, gausite tuos pačius rezultatus, kaip ir su aštuonių branduolių procesoriumi. Bet galima ir kita situacija, kai šeši „Piledriver“ branduoliai yra ne geriau nei keturi, o štai aštuoni – visiškai kitas reikalas. Taigi, jei jūs dėl kokios nors priežasties norite rinktis AMD FX platformą, tai geriau taikytis į aštuonių branduolių procesorių.

Tie patys apribojimai, kaip ir quad-core „AMD FX“ atveju, taikomi ir APU A8/A10 serijoms, o tai gerokai susiaurina jų perspektyvas naudoti kartu su atskira grafikos plokšte. Beje, visos pirmiau išvardytos vaizdo plokštės pasižymi žymiai didesniu grafikos našumu, net lyginant su galingiausiomis „AMD A10“ konfigūracijomis, todėl grafikos posistemės atnaujinimas šioje platformoje nėra beprasmis.

Hibridiniai A6 serijos procesoriai turi tokį menką našumą, kad geriau juos palikti dirbti su integruotu grafikos branduoliu ir apie diskrečiąją vaizdo plokštę net negalvoti.

Straipsnio autorius: Valerijus Kosikhin. Originalas rusų kalba: http://www.3dnews.ru/929285/