Planšetiniai ir nešiojamieji kompiuteriai 2015 metais

Nešiojamųjų kompiuterių, planšečių ir įvairių hibridų kasmet gamina vis mažiau ir mažiau, bet susigaudyti tarp likusių modelių vis viena nėra lengva. Prisiminkime pagrindinius besibaigiančių metų modelius tarp žaidimų monstrų, transformerių, biudžetinių prietaisų, skaitmeninių verslininkų ir menininkų asistentų.

Nešiojamųjų kompiuterių ir planšečių rinka 2015 metais

Jei patyrę išmaniųjų telefonų gamintojai vis dar negali atsipalaiduoti dėl naujokų antplūdžio iš Kinijos, nešiojamųjų kompiuterių atveju „atsitiktinių žmonių” praktiškai nebeliko, o konkurencija pasuko kita linkme. Tarp nešiojamųjų kompiuterių gamintojų lyderių jau keletą metų bando prasibrauti „Lenovo“, tačiau pasaulinio reitingo viršūnėje vis dar tebėra griežtu stiliumi pasižymintis „Hewlett-Packard“. Tarp didžiausių nešiojamųjų kompiuterių gamintojų trečią vietą užima, taip pat verslo dizainą pamėgęs, „Dell“, o „Apple“ laptopai netapo masiniais ir užima tik apie 12 proc. rinkos. Toks jėgų pasiskirstymas neįkvepia optimizmo, nes jis akivaizdžiai parodo, kad rinkos gyvybę palaiko ponai su kaklaraiščiais ir didelių korporacijų kompiuterių pirkimai, o ne paprasti pirkėjai.

Bet tai geriau nei netikęs planšečių gamintojų reitingas su nuolatiniu lyderiu „Apple“, amžinai besivejančiu „Samsung“ ir beviltiškai atsilikusiais visais kitais. Taip yra dėl to, kad planšetės nebemadingos ir dabar jas perka jau patyrę vartotojai, norėdami pakeisti sugedusius senus modelius. Tai atsitinka nedažnai, todėl nepopuliarių prietaisų mėgėjai apsidraudžia ir perka tik patikrintų prekinių ženklų naujus modelius, pvz. „iPad“ arba „Galaxy Tab“.

Techninė pažanga

Žaidimų laptopai perėjo į „planinę ekonomiką“ – AMD numojo ranka į šiuos prietaisus ir susikoncentravo į vidurinės klasės nešiojamuosius kompiuterius, kurie moka visko po truputį, todėl jau keletą metų žaidimų aparatūra dažniausiai susideda iš „Intel“ ir „nVidia“ komponentų.

Nesant konkurencijos mobiliems kompiuteriams paprastai tenka tik trupiniai nuo stacionarų stalo, o atnaujinimai vyksta pagal planą ir yra labai reti. Pavyzdžiui, „Intel“ ilgą laiką neeksploatavo naujos kartos procesorių po nenusisekusio 2013 m „Haswell“ pavyzdžio. Tačiau 2015 metais procesorius greitai atnaujino du kartus – pirmą kartą į „Broadwell“, o po to į „Skylake“. Tokia politika supainiojo daugelį notebukų gamintojų, todėl dauguma besibaigiančių metų nešiojamųjų kompiuterių iš esmės yra senesni modeliai su šiek tiek naujesniu procesoriumi.

Padėtis su grafika teikia daugiau vilčių. Jei stacionarų vartotojai stebi mažėjančią AMD rinkos dalį ir tik spėlioja, kas nutiks po „raudonųjų“ kapituliacijos, tai nešiojamuosiuose kompiuteriuose ši situacija jau seniai tapo realybe, o pagal jos vystymosi eigą galima padaryti kai kurias išvadas.

NVIDIA beveik visiškai išstūmė AMD iš nešiojamųjų kompiuterių rinkos ir pradėjo panašėti į totalitarinį diktatorių: daug tuščių šviesios ateities pažadų ir reti, bet įspūdingi rekordai, pabrėžiantys „dabartinės vyriausybės“ prestižą.

Kaip ir pridera monopolistui, NVIDIA nepersistengia naujų grafikos plokščių kūrime. 2014 metų pradžioje išleido 800 serijos vaizdo plokštes su „Maxwell“ architektūra ir nuo tada dauguma grafikos spartintuvų (GeForce 820M – GTX 860M, 920M – GTX 960M) tiesiog tingiai gerina savybes iki dabartinio lygio. Pradinio lygio 920M-930M plokštes bendrovė turėjo šiek tiek atnaujinti, tiesiog tam, kad procesoriuose „Intel Skylake“ integruota grafika savo galimybėmis nepranoktų biudžetinių „GeForce“. Pradedant nuo 940-ojo modelio ir baigiant GTX 960M grafikos plokštės gavo šiek tiek paspartinimo ir tai yra viskas.

Toks požiūris nešiojamųjų kompiuterių gamintojus pastatė į kvailą situaciją, kai į naujų produktų kūrimą buvo investuota pinigų, bet jų parduoti nepavyksta, nes praėjusių metų analogai pasižymi beveik identiška (+/- 5%) sparta.

2014 metų spalį NVIDIA išleido galingas „GeForce GTX 970M“ – „980M“ ir nuo to laiko skiria dėmesio virtualios realybės technologijoms, kovodami su vaizdo trūkčiojimu naudodami G-Sync, srautinėmis transliacijomis su „GeForce Experience” – aplamai naudingais, bet, kol kas ne itin aktualiais dalykais.

Laimei, gamintojai net su turima įranga rado būdą parodyti savo geriausią pusę. Pavyzdžiui, MSI išleido futuristinį flagmaną „GT80 2QE“ su dviem aukščiausios klasės „GTX 980M“ plokštėmis, galingiausiu nešiojamiesiems kompiuteriams prieinamu „Intel Core i7“ procesoriumi, SSD RAID0 paketu greitam failų įrašymui ir žaidimų įdiegimui, bei tiksliai veikiančia mechanine klaviatūra.

Po ilgo vilkinimo inžinieriai nusprendė parodyti ką sugeba ir į nešiojamuosius kompiuterius įstengė „sukišti“ stacionarams skirtą „GeForce GTX 980“. Ne „GTX 980M“, kuri buvo sukurta specialiai mobiliesiems kompiuteriams, o staliniams skirtą modelį, kuri 2014 metų pabaigoje tapo viena iš geriausių vaizdo plokščių. NVIDIA su žaidimų nešiojamųjų kompiuterių gamintojais turėjo ilgai ir nuobodžiai dirbti tam, kad patalpinti tokią galią į kompaktišką korpusą ir numatyti visus aušinimo sistemos, maitinimo ir lustų atrankos niuansus. Bet šios pastangos atsipirko su kaupu, nes nešiojamieji kompiuteriai 2015 metais savo galia beveik susilygino su stacionarais – praktiškai be pakeitimų „GeForce GTX 980“ iš stalinių PC migravo į laptopus.

Šis pasiekimas pagimdė „ASUS GX700VO“ su skysto aušinimo sistema, atnaujintą „MSI GT72“ versiją, jau minėtą „GT80“, žaidimų „GIGABYTE“ ir nešiojamuosius kompiuterius su „Clevo“ platforma.

Blogiausias metų nešiojamasis kompiuteris ir planšetė

Blogiausius nešiojamuosius kompiuterius lengva aptikti – tokiuose normalaus dydžio modeliuose naudojami mažos galios procesoriai „Intel Pentium Nxxx“ ar net „Celeron Nxxx“. Jeigu planšetėms šie lustai dar tinka, tai kompiuteriai su tokiu našumu stebina savo vangumu.

Labiausiai nevykusiu šios šeimos atstovu 2015 metais, ko gero, yra „ASUS F751MD“ – didelis ir sunkus nešiojamasis kompiuteris su 17,3 colio blizgiu ekranu, nepadoriai lėtu „Intel Pentium N3530“ lustu, nenaudinga grafikos plokšte „NVIDIA GeForce 820M“, nes apgailėtina CPU galia neleidžia jai pasireikšti. Ir tai nepaisant to, kad šalia yra tas ASUS parduoda modelį „X751LJ“ su dvigubai talpesniu HDD ir gana sparčiu „Core i3 Broadwell“.

Tarp planšetinių kompiuterių šio titulo verti daug kiniškų klonų, tačiau už šį laužą paprastai prašoma keliasdešimt dolerių, todėl už „ir taip tiks“ principo propagavimą nugalėtuoju skelbiame „LG G Pad II 8.3 LTE“. Prieš du metus „G Pad 8.3“ maloniai nustebino trūkumų neturėjimu, išskyrus vidutinę autonomiją. Nepaisant to, kad konkurentų modeliai per porą pastarųjų metų pasikeitė neatpažįstamai, LG į seną modelį įlitavo procesorių su 4G palaikymu, į komplektą įdėjo stylusą ir suinstaliavo „Microsoft“ programų paketą (už piniginį paskatinimą), o gautą planšetę pavadino antrosios kartos „G Pad 8.3“. Net apgalėtinas „Apple iPad mini“ atnaujinimas čia atrodo solidžiau.

Hibridai

Didžiausi gamintojai prie įprastų planšečių vis dažniau prideda klaviatūrą arba bet stylusą, nors daugeliui vartotojų to visai nereikia, tačiau yra kuo pasigirti pristatymuose. Iš visos tokių prietaisų įvairovės labai harmoningai atrodo „Microsoft“ hibridai, nes „Surface Pro 4“ ir „Surface Book“ neišsižada savo kompiuterinio paveldo, o tai reiškia, kad visos šios egzotikos konstrukcijos ypatybės bus pritaikomos praktikoje.

„Surface Pro 4“ evoliucionavo pagal laiko dvasią – gavo „Windows 10“ ir šiuolaikinį „Skylake“ procesorių. Prietaisas yra puikus pasirinkimas tiems, kuriems tik retkarčiais reikalingas kompiuteris ir todėl jiems neverta pirkti gremėzdiško transformerio.

„Surface Book“ buvo sukurtas tiems, kurie visus hibridinius nešiojamuosius kompiuterius laikė nepatogiais ir iki dabar naudojo ploną Ultrabooką arba „Apple MacBook Air“. „Microsoft“ pavyko sukurti nestandartinį įrenginį: su novatorišku planšetės montavimu plokštės prie pagrindo  – „Surface Book“ atrodo ir jaučiamas kaip nešiojamas kompiuteris. Tas specialus laikiklis leidžia prietaisą išversti iš vidaus į išorę, kaip nešiojamąjį kompiuterį-transformerį, bet jei reikia planšetės be jokių priedų – be jokių problemų galite jį išmontuoti. Mėgėjams ką nors nupiešti gamintojas įdėjo elektroninį rašiklį, o grafikos galios gerbėjams numatyta mobilioji viduriniosios klasės vaizdo plokštė.

Nors produktas gavosi įdomus, tačiau už 1500-1900 $ kainą vargu ar daug kas ryšis dėl jo atsisakyti „Apple“ gaminių, juolab, kad pastarasis gamintojas taip pat nesėdi sudėjęs rankų. 2015 metais buvo išleistas milžiniška 12,9 colių planšetė „iPad Pro“ su keturiais garsiakalbiais, originalia klaviatūra ir funkcionaliu elektroniniu rašikliu (už papildomą mokestį). Siekis tapti pagrindine elektronine kūrybingų žmonių drobe yra pagirtinas, tačiau visiems kitiems „iPad Pro“ bus tik padidinta beveidė „Apple“ planšetė per didelė pasiimti į kelionę, o dėl ekrano kraštinių 4:3 santykio nepatogi filmų peržiūrai.

„Google“ taip pat seka mados tendencijas, todėl vietoj banalių „Nexus“ planšetinių kompiuterių su naujausiais savo išmaniaisiais telefonais gamintojas į rinką išmetė hibridinę planšetę „Pixel C“. Klaviatūra kartu su juo nėra įperšama, tačiau paieškos milžinė pristatyme dažnai užsiminė, kad prieš mus daugiau nei 10 colių planšetė su „Android 6.0“. Neaišku, kodėl „žalia roboto“ vartotojai turėtų susigundyti tokia koncepcija, juk „Android“ visada buvo orientuotas į jutiklinį valdymą, o verslininkai ir žurnalistai vargu ar keis savo darbinius „MacBook“ ir „Windows“ ultrabookus į „ištemptą išmanųjį“ su grynai pramoginiu potencialu.

Juolab, kad hibridai 2015 metais nustojo būti egzotika. „Lenovo“ vietoj epizodinių flagmanų „Yoga Pro“ pristatė visą jų liniją. Transformuojami nešiojamieji kompiuteriai prasideda ypač pigia „IdeaPad Yoga 100“ serija, po jos seka 300, 500 ir 700 serijos, o liniją užbaigia pažangiausias „Yoga 900“.

Kinai 360 laipsnių ekrano pasukimą pritaikė net verslo klasės „ThinkPad“. Nors tokie pokyčiai ne visada reikalingi praktikoje, tačiau „Lenovo“ kova dėl savo produktų universalumo mums patinka ir daug daugiau žada nei beveidžių pigių dėžių štampavimas.

Klasikiniai planšetiniai ir nešiojamieji kompiuteriai

Jei perskaičius aukščiau pateiktą informaciją Jums atrodo, jog gamintojai užsiima nesąmonėmis, vietoj to, kad kurtų įprastus nešiojamuosius ir planšetinius kompiuteris su šiuolaikine įranga, tai sekantys modeliai Jums patiks.

„Teisingos“ ir maksimaliai pažangios „Android“ planšetės, be abejo, yra „Sony Xperia Z4 Tablet“ ir „Samsung Galaxy Tab S2“. Japonai surinko beveik bekompromisį modelį su aukštos rezoliucijos ekranu, su galingu procesoriumi „Snapdragon 810“ (kuris čia net neperkaista), stereo garsiakalbiais ir vandeniui atspariu korpusu. Už šį malonumą Lietuvoje prašo apie 700 €, bet ji yra viena iš „kiečiausių“ 10 colių planšečių.

2015 metais „Samsung“ stovykloje suveikė refleksas „jei nežinai kaip elgtis – kartok paskui „Apple“, po ko korėjiečiai išleido keletą planšečių su „iPad“ atitinkančiomis ekrano proporcijomis bei matmenimis, bet su firminiais komponentais, t.y. procesoriumi iš praėjusių metų „Galaxy Note 4“ ir „Super AMOLED“ matrica. Visa tai sukišus į itin ploną korpusą, gavosi korėjietiško stiliaus „iPad“ su įspūdingu ekranu.

Tačiau „Apple“ imitacijose jau seniai neprilygstami yra Kinijos gamintojai, todėl visi ieškantys galingo planšetinio kompiuterio su ekrano „knygos“ kraštinių santykiu gali drąsiai eiti į internetines parduotuves ir pirkti „Xiaomi MiPad 2“ – net modelis su 64 GB atminties kainuos vos 260 dolerių. Egzotikos mėgėjai galės pasirinkti netgi variantą su „Windows 10“.

Tarp nešiojamųjų kompiuterių galima išskirti „Apple MacBook Pro“ su „Force Touch“ palaikančiu touchpadu, kuris siūlo naujas valdymo galimybes, o visus galingų ir plonų modelių privalumus naujiena taip pat išsaugojo. Vangus „Intel“ procesorių atnaujinimas, žinoma, mažai motyvuoja atsinaujinti senesnių modelių savininkus, tačiau „Apple“ kompiuteriai iš tiesų yra geri, jei nekreipsime dėmesio į kainą. Savo „sektantus“ amerikiečių bendrovė šiemet nustebino išvaizdžiu, tačiau gana lėtu ir turinčiu vienintelę USB C jungtį „MacBook“.

Tarp klasikinių nešiojamųjų kompiuterių 2015 metais pirmiausia norisi išskirti atnaujintus „Dell XPS 13“ ir 15. Dėl „berėmių” ekranų, jie tapo kompaktiškesni lyginant su tokios pat įstrižainės konkurentais, o juose naudojami procesoriai yra naujausi iš „Intel“ siūlomų. Su vaizdu bei autonomija problemų taip pat nėra.

Bene geriausią 7 colių planšetę šiais metais pristatė kinų „Huawei“. Gana apleistoje kompaktiškų planšetinių kompiuterių rinkoje „MediaPad X2“ maloniai nustebino.

Nenusiminkite, jei šie metai Jūsų niekuo nenudžiugino – jau sausio pradžioje prasideda paroda „CES 2016“, kurioje bus pristatyti geriausi ir labiausiai laukiami ateinančių metų planšetiniai bei nešiojamieji kompiuteriai.