Pašto sektorius Lietuvoje suka nauju keliu: laiškų mažėja, siuntinių daugėja
Pašto rinka Lietuvoje išgyvena didelius pokyčius. Popieriniai laiškai sparčiai nyksta, o siuntiniai tampa pagrindiniu pašto srautu. Šiuos pokyčius skatina auganti e. prekyba ir besikeičiantys gyventojų įpročiai. Tuo pačiu valstybė tebėra priversta skirti milijonus eurų universaliajai pašto paslaugai finansuoti – nors ši paslauga šiandien sudaro vos kiek daugiau nei 6 proc. rinkos.
Laiškų mažėja perpus
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, per dvejus metus Lietuvoje išsiunčiamų popierinių laiškų kiekis sumažėjo nuo 46,5 mln. 2021-aisiais iki 29 mln. šiemet. Paslaugų struktūrą keičia auganti elektroninė prekyba, skaitmenizacija ir naujos infrastruktūros sprendimai.
Apie pokyčius diskutuota RRT organizuotoje konferencijoje „Pašto sektoriaus transformacija ir ateities logistika“. Joje pabrėžta, kad sektorius jau seniai nebėra vien tik valstybinės įmonės rankose — šiandien jį sudaro tokios bendrovės kaip „Omniva“, „DPD“, „Venipak“, „uDrop“ ir kiti žaidėjai.
Pašto paslaugų ašis – siuntiniai
„Šiandien pagrindinis pašto sektoriaus variklis – siuntiniai, o ne laiškai. Pastarieji nyksta dėl skaitmenizacijos, o mums, kaip reguliuotojui, svarbiausia užtikrinti, kad siuntos būtų pristatomos greitai, kokybiškai ir už prieinamą kainą“, – sakė RRT Geležinkelių ir pašto reguliavimo grupės vyr. patarėja Ernesta Vagonienė.
Lietuvos pašto Tinklo padalinio vadovė Giedrė Vaitekūnaitė taip pat atkreipė dėmesį į augantį paštomatų poreikį. Planuojama, kad paštomatai bus įrengti visose gyvenvietėse, kuriose gyvena bent 500 gyventojų, bet kol kas jų dar nėra. Šiuo metu tokių gyvenviečių Lietuvoje – apie 300.
Keturi pašto sektoriaus ateities prioritetai
RRT tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius išskyrė keturias kryptis, kurios lems sektoriaus ateitį:
- užtikrinti paslaugų prieinamumą visoje šalyje, ypač regionuose;
- įgyvendinti trijų dienų standartą — siunta iš Lietuvos turi pasiekti bet kurią Europos vietą per 72 val.;
- kurti bendrą, visiems prieinamą paštomatų ir paslaugų tinklą;
- spartinti skaitmenizaciją ir mažinti skaitmeninę atskirtį.
Europos tendencijos: masto ekonomika ir kova dėl kainos
Pasak „Copenhagen Economics“ direktoriaus Mindaugo Cerpickio, korespondencijos mažėjimas neišvengiamas visoje Europoje, o e. prekyba augina siuntinių srautus. B2C segmente vis dar svarbiausias veiksnys – pristatymo kaina, o C2C siuntas gyventojai dažniausiai renkasi atsiimti paštomatuose.
„Konkurencinis spaudimas stiprėja, todėl operatoriai privalo ieškoti efektyvesnių sprendimų – nuo išmaniojo tinklo planavimo iki naujų technologijų diegimo. Tai lenktynės tarp tradicinių pašto paslaugų teikėjų ir pasaulinių e. prekybos gigantų“, – pastebi M. Cerpickis.
Ar universalioji paslauga turi ateitį?
RRT vadovė Jūratė Šovienė pabrėžė, kad nors sektorius tampa vis konkurencingesnis, apie 6 proc. rinkos vis dar sudaro valstybės subsidijuojama universalioji pašto paslauga.
„Šiemet pradėjome pašto rinkos tyrimą, kuris padės įvertinti, ar ši paslauga gali išlikti kokybiška be valstybės finansavimo. Tikslas – kad kiekvienas Lietuvos gyventojas galėtų naudotis kokybiškomis pašto paslaugomis bet kurioje vietovėje rinkos sąlygomis“, – sakė J. Šovienė.
Ji taip pat akcentavo būtinybę mažinti skaitmeninę atskirtį, kad visi gyventojai, nepriklausomai nuo amžiaus ar vietovės, gebėtų naudotis tiek pašto, tiek kitomis viešosiomis skaitmeninėmis paslaugomis.
Rinkos transformacija atspindi ir valstybės pokyčius
Pašto sektoriaus virsmas — tai ne tik technologinis, bet ir politinis klausimas. Balansuojant tarp paslaugų prieinamumo, efektyvumo ir konkurencijos, ši rinka tampa pavyzdžiu, kaip valstybė turėtų organizuoti viešąsias paslaugas sparčiai skaitmenėjančioje visuomenėje.