Mokslininkai užčiuopė devintąją Saulės sistemos planetą — didesnę už Neptūną ir 700 kartų toliau nuo Saulės nei Žemė

Mokslininkus jau seniai neramina mintis, kad mūsų sistemoje gali egzistuoti dar viena planeta — toli už Neptūno orbitos. 2006 metais Plutonui buvo atimtas planetos statusas dėl per mažo jo dydžio, tad Saulės sistemoje liko aštuonios planetos. Tačiau kai kurios nepaaiškinamos dangaus kūnų orbitinio judėjimo ypatybės už Neptūno orbitos leidžia manyti, jog galimai egzistuoja „devintoji“ planeta. Vis dėlto šių duomenų nepakako tam, kad būtų patvirtintas tolimos planetos buvimas.

Dar 2021 metais britų astronomas Maiklas Rouenas-Robinsonas (Michael Rowan-Robinson) išanalizavo senus NASA infraraudonųjų spindulių astronominio palydovo IRAS duomenis, užfiksuotus 1983 metais. Mokslininkas pastebėjo galimą devintosios planetos kandidatę — objektą, kurio masė galėtų būti 3–5 kartus didesnė nei Žemės, esantį maždaug 225 astronominių vienetų (1 a. e. — tai atstumas nuo Žemės iki Saulės) atstumu nuo Saulės. Patvirtinti šiuos duomenis ilgą laiką nepavyko, kol tarptautinė mokslininkų grupė iš Japonijos, Australijos ir Taivano neišanalizavo kitų archyvinių stebėjimų ir nerado panašių požymių.

Tyrėjai išnagrinėjo 2006 metų duomenis, surinktus japonų palydovo AKARI infraraudonųjų spindulių diapazone. Palyginę IRAS ir AKARI stebėjimus, jie užfiksavo galimą didelio objekto poslinkį maždaug vienu laipsniu danguje. Šis poslinkis įvyko per 23 metus tarp dviejų to paties dangaus ruožo nuotraukų. Toks kampinis pasislinkimas gali atitikti tolimos planetos padėtį, kurios orbita gerokai viršija mums žinomų planetų orbitų dydžius.

Preliminari analizė rodo, kad hipotetinė devintoji planeta gali būti 5–10 kartų masyvesnė už Žemę — daugiau nei ankstesnės prognozės. Ji skrieja aplink Saulę itin ištęsta orbita, kurios didžiausias nutolimas siekia iki 1120 a. e. (apie 105 mlrd. km), o mažiausias — apie 280 a. e. Palyginimui: Neptūnas, aštuntoji Saulės sistemos planeta, nutolęs nuo Saulės vos 30 a. e. (apie 4,5 mlrd. km).

Tai — kol kas įtikinamiausias devintosios planetos egzistavimo įrodymas. Gali būti, jog ji susiformavo mūsų sistemos viduje, arba buvo „pagauta“ Saulės, kai pro šalį praskriejo kita žvaigždė. Bet kuriuo atveju, šio objekto egzistavimo patvirtinimas būtų reikšmingas atradimas šiuolaikinei astronomijai.

Deja, naujesni infraraudonųjų spindulių dangaus stebėjimai, atlikti NASA teleskopu WISE (Wide-field Infrared Survey Explorer), šio objekto neaptiko. Neturint tikslių žinių apie jo orbitą, neįmanoma pasakyti, kur jis šiuo metu galėtų būti.