Mokėjimų programėlių rinka auga – per 5 metus sieks 4 trilijonus eurų
Įprasti bankai finansinėms operacijoms atlikti šiandien reikalingi vis mažiau. Sparčiai auganti pasaulio finansinių technologijų („FinTech“) rinka vartotojams siūlo naujus būdus mokėjimams ir kitoms piniginėms transakcijoms atlikti. Lietuvos bankas prognozuoja, kad iki 2023 metų globali mobiliųjų mokėjimų rinka gali išaugti maždaug trečdaliu, o jos apimtys po penkerių metų pasiekti daugiau nei 4 trilijonus eurų. Nors didžiausias augimas numatomas Azijos rinkose, tačiau nuo jų neatsilieka ir lietuviai.
Fintech rinka smarkiai kaista
Nors dažnai vyrauja įsitikinimas, kad dauguma pasaulį keičiančių technologinių inovacijų gimsta JAV Silicio slėnio kompanijose, tačiau šiandien fintech sektoriaus geografija yra gerokai platesnė. Europoje finansinių technologijų rinka taip pat yra itin aktyvi, o šalia Londono, Amsterdamo ir Stokholmo, vienu iš Senojo kontinento fintech centrų vis dažniau minimas ir Vilnius. Lietuvos banko duomenimis, fintech įmonėms 2017 m. buvo suteiktos 35 licencijos, t. y., beveik dvigubai daugiau nei 2016 m.
Daugelis ekspertų mano, kad dėl finansinių technologijų inovacijų ir rinkos plėtros įprastas pinigines jau greitai galėsime visai pamiršti – su savimi tereikės turėti išmanųjį telefoną, kuriame bus įdiegtos atitinkamos finansinės programėlės. Jau dabar tokiu metodu naudojasi vis daugiau žmonių, tačiau, ekspertų teigimu, jau ne už kalnų – tikra mokėjimų revoliucija, kuriai pamatus deda dabartiniai fintech rinkos dalyviai.
Mobilūs mokėjimai – ateitis
Mobiliųjų mokėjimo platformų vystymo Lietuvoje imasi ne tik naujai susikūrę startuoliai, bet ir ilgametę patirtį bankinių IT sistemų kūrime turinčios įmonės. Beveik trisdešimt metų veikianti IT paslaugų finansinėms institucijoms bendrovė „Forbis“ nėra linkusi iš šalies stebėti finansų sektoriuje vykstančius pokyčius, todėl jos dukterinė įmonė „Argentum Mobile“ ėmėsi kurti programėlę „Contomobile“ – mobiliųjų mokėjimų aplikaciją, skirtą tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.
„Šiandien akivaizdu, kad ateitis yra mobiliaisiais įrenginiais atliekami mokėjimai ir panašios funkcijos, o tradiciniai bankai neturi kitos išeities kaip tik dalintis rinka su finansinių technologijų bendrovėmis. Tikimės, kad mūsų daugiametė patirtis vystant bankines sistemas leis vartotojams pasiūlyti patogią mokėjimų programėlę ir internetinį savitarnos portalą. Mūsų nuolatos tobulinamą produktą jau galima parsisiųsti iš mobiliųjų aplikacijų parduotuvių. Tai nesudėtinga asmeninių finansų ir mokėjimų valdymo programėlė, kuria galima atlikti vietinius ir tarptautinius pervedimus ar valiutos konversiją, taip pat netrukus pasiūlysime momentinius SEPA mokėjimus, o stacionariuosiuose įrenginiuose bus galima naudotis internetiniu savitarnos portalu. Tikimės, kad ateityje tai taps patogia alternatyva tradicinei bankininkystei“, sako – „Argentum Mobile“ direktorė Jelena Michailova.
Pokyčius remia ir Europos Sąjunga
Mobiliųjų mokėjimo platformų bendrovėms atviras finansų rinkas skatina ir Europos Sąjunga. Nuo šių metų pradžios įsigaliojusi ES antroji mokėjimo paslaugų direktyva (PSD2) atrišo rankas mokėjimo paslaugų tiekėjams aktyviau dalyvauti Europos mokėjimų rinkoje ir konkuruoti su tradiciniais bankais. Stambiausios pasaulyje vadybos organizacijos „Accenture“ duomenimis, iki 2020 metų nauji paslaugų tiekėjai užims jau apie 16 proc. ES elektroninių mokėjimų rinkos.
„Ateityje ši dalis gali tik dar labiau didėti. Tai labai tikėtina, mat esami pavyzdžiai rodo, kad vartotojai pakankamai greitai prisitaiko prie naujovių, jei jos jiems yra patogios, leidžia sutaupyti pinigų ir laiko. Mokėjimai jau dabar vyksta betarpiškai, čia ir dabar, nepriklausomai nuo paros meto ir nevaržant valstybių sienoms, nes vartotojai šiandien nori vieno paprasto dalyko – galimybės patogiai ir greitai atsiskaitinėti telefonu. Prie šių pokyčių taikomės ir mes – tiek atsižvelgdami į ES direktyvas, tiek siūlydami naujoves iš savo pusės. Manau, kad kol kas mums tikrai neblogai sekasi“, – sako J. Michailova.