Kriptovaliutos privalumai ir trūkumai

Palyginus nesenas elektroninių pinigų, kaip alternatyvos jau esantiems, atsiradimas regimai jaudina ne tik ekonomistus, bet ir eilinius piliečius – aktyvius finansinių paslaugų, funkcionuojančių globaliame interneto tinkle ir skaitmeninėje ekonomikoje, naudotojus. Būtinybė ištyrinėti elektroninių pinigų bei kriptovaliutų kilmę leidžia detaliai ištyrinėti šį fenomeną finansinio – ekonominio saugumo šiuolaikinėje pasaulinėje finansinėje sistemoje tikslu.
Pagrindinis klausimas gilesniam elektroninių pinigų bei kriptovaliutos supratimui yra jų ekonominės kilmės esmė. Virtualių valiutų tyrinėjimas kol kas nesulaukė reikiamo dėmesio. Elektroninių pinigų, neturinčio medžiaginio visuotinio ekvivalento pavidalo, reikalauja jų atsiradimo ir atsiradimo pagrindo analizės, atsižvelgiant į skaitmeninės ekonomikos formavimąsi.
Elektroninės valiutos – tai nereglamentuoti skaitmeniniai pinigai, kuriuos galima naudoti kaip atsiskaitymo priemonę, tačiau šiuos pinigus į apyvartą išleidžia ir garantuoja ne centrinis bankas. Galimos įvairios virtualios valiutos formos: nuo valiutos, naudojamos internetinių kompiuterinių žaidimų aplinkoje ir socialiniuose tinkluose, iki atsiskaitymo priemonės, kurią galima naudoti ne tik internete arba realiame gyvenime. Šiuo metu atsiranda vis daugiau galimybių virtualia valiuta atsiskaityti už prekes ir paslaugas, perkamas iš mažmenininkų, restoranuose ir pasilinksminimo vietose. Tokiems sandoriams netaikomos rinkliavos ar mokesčiai, juose nedalyvauja bankai. Visai neseniai virtuali valiuta bitkoinas padėjo pagrindą naujos kartos decentralizuotoms, tiesioginio apsikeitimo tarp vartotojų (angl. peer-to-peer) modelio virtualioms valiutoms, kurios dar dažnai vadinamos kriptovaliutomis. Išplitus bitkoinui, įkandin pasekė dešimtys kitų virtualių valiutų.¹

1. Kriptovaliutų vystymosi etapai

Kriptovaliutų vystymosi istorija prasidėjo nuo to momento, kai niekam nežinoma programuotojų grupė arba asmuo, slapyvardžiu „Satoši Nakamoto“, sukūrė pirmąją kriptovaliutą bitkoiną (bitcoin)².

1.1 Pirmasis vystymosi etapas – atsiradimas

Pirmas kriptovaliutų vystymosi etapas, savaime suprantama, buvo atsiradimas, datuojamas nuo 2009 iki 2010 metų. Kriptovaliutų pirmtaku tapo bitkoinas. Tai mokėjimo sistema, vienu metu naudojanti apskaitos vienetą ir to paties pavadinimo pinigų perdavimo protokolą³. Norint užtikrinti sistemos funkcionalumą ir apsaugą, naudojami kriptografiniai metodai. Visa informacija apie sandorius tarp adresatų prieinama laisva forma.

Pagrindinės bitkoino charakteristikos:
– visa informacija apie sandorius prieinama viešajame registre nuo pirmojo sandorio;
– atviras kodas;
– pasižymi defliacija, nes monetų išleidimą apriboja protokolas;
– sandoriai neatšaukiami;
– sandoriai nuasmeninti, naudojami tik sistemos piniginių numeriai;
– elektroninis mokėjimas tarp dviejų pusių vyksta be tarpininkų;
– yra galimybė pritraukti trečiąją pusę – garantą dėl daugybinių parašų;
– užblokuoti pajamas iš išorės nėra galimybės;
– numatomos pažangių sutarčių galimybės (su tam tikrais apribojimais);
– bitkoinai gali būti naudojami prekėms ar paslaugoms keistis su pardavėjais, kurie sutinka juos priimti;
– keitimas į įprastas valiutas vyksta per skaitmeninės valiutos keitimo internetu paslaugas, kitas mokėjimo sistemas arba keitimo biurus.

Pagrindiniai bitkoino trūkumai:
– pinigų išleidimas nekontroliuojamas;
– galima neteisėtų prekių apyvarta;
– galimos spekuliacinės operacijos su finansinės piramidės formavimu.
Bitkoino sėkmė paskatino alternatyvių valiutų atsiradimą (altcoins), tokių kaip litecoin, peercoin, primecoin ir kitų.
2010 m. pabaigoje grupė „Satošis Nakamoto“ nutraukė savo dalyvavimą projekte. Tačiau jo pasitraukimas netapo rimta problema – kiti dalyviai tęsė darbą su bitkoinų plėtra. Siekiant veiksmingesnio bitkoino funkcionavimo, buvo priimtas sistemos tobulinimo pasiūlymų formatas, pagal kurį nustatytas įprastas perspektyvių idėjų pateikimo būdas, nes bitkoinas neturi oficialios struktūros.
Pirmąjį BIP pasiūlymą (BIP 0001) 2011 m. rugpjūčio 19 d išsiuntė Amiras Taaki. Jame jis apibūdino, kas toks yra BIP. Būtent šis įvykis buvo naujo kriptovaliutos kūrimo etapo pradžia.

1.2 Antrasis vystymosi etapas – kriptovaliutų įvairovė

Antruoju kriptovaliutų vystymosi etapu galima vadinti laikotarpį nuo 2011 m. iki 2013 m. pabaigos. Iki 2011 m. vidurio buvo daug pasiūlymų pagerinti bitkoino efektyvumą, tačiau daugelio iš jų nebuvo galimybių įgyvendinti; kai kurie bendrijos nariai pradėjo kurti savo naujus projektus. Viena iš pirmųjų įgyvendintų idėjų buvo bitkoino susiejimas su DNS, kuris leido sukurti neimkoiną. Po to kūrėjai pradėjo eksperimentuoti su blokų kūrimo intervalu, atlygiu už bloką ir kitais parametrais. Šių eksperimentų rezultatas – sukurtos „GeistGeld”, „iXcoin”, „SolidCoin” ir kitos kriptovaliutos.
Vėliau buvo sukurta kriptovaliuta laitkoinas, į kurą bendrija dėjo dideles viltis.
„Mining Lightkoyn“ veikė įprastuose procesoriuose. 2011 metų vasarą buvo pristatytas nuosavybės patvirtinimo principas (Proof-of-Stake, POS) kaip atsakas į netolygų „balsų” pasiskirstymą. Vietoj atsižvelgimo į skaičiavimo išteklius, priklausančius tinklo narių daliai, „balsai” už sandorių istoriją tokioje sistemoje apskaičiuojami proporcingai monetų skaičiui, kurių nuosavybę vartotojas gali patvirtinti privačiu raktu.
Po metų buvo išleista kriptovaliuta PPCoin (Pirkoyn) hibridiniu operacijų ir nuosavybės patvirtinimui. Per šį laikotarpį taip pat prasidėjo mobiliosios kriptovaliutos programų kūrimas. 2011 m. liepos mėn. „Intervex Digital“ išleido „Bitcoins Mobile“, pirmąją „iPad“ skirtą „bitball“ programą.
2011 rugpjūčio mėn. buvo paskelbta publikacija „Anonimiškumo analizė bitkoino sistemoje”, padariusi rimtą pradžią bitkoino anonimiškumo tyrimui. Pirmajai „bitkoinų skalbyklai“ vadovavo Maikas Gogulskis (Mike Gogulski). 2011 metų vasarą buvo paskelbti bitkoinų „kasybos“ susitarimai, remiantis ASIC, kurie sutrikdė „kasybos“ infrastruktūrą (nors praėjo dar šešis mėnesiai, kol jie pasirodė tikrovėje). Pagrindinė problema su ASIC įranga yra ta, kad ji prisideda prie skaičiavimo galios konsolidavimo, kas prieštarauja pačiai bitkoino filosofijai. 2011 m. atsirado alternatyvi „Ripple“⁴ kriptovaliuta.
„Ripple‘ protokolas pirmą kartą buvo įgyvendintas 2004 m. Raino Fugerio (Ryan Fugger), kūrėjo iš Vankuverio miesto. 2005 m. R. Fugeris pradėjo kurti finansines „Ripplepay“ paslaugas saugiame internetiniame mokėjimo tinkle. Kai kurie žmonės suprato, kad skolų mainų sistema „ripple“ gali suteikti dideles galimybes kriptovaliutoms ir tuo pačiu metu išspręsti daug aktualių bitkoinų bendruomenės problemų (naudojimas centralizuotų biržų, didelis elektros energijos sunaudojimas ir ilgas sandorių laikas).
Tai paskatino Džedą Mak Kalebą (Jed McCaleb) 2011 m. sukurti naują sistemą „Ripple“. 2011 m. gegužės mėn. D. McCaleb paraleliai pradėjo kurti skaitmeninę valiutą, kurioje sandorių patvirtinimas grindžiamas dalyvių sutarimu, o ne „kasyba“, kaip ir „Bitcoin“.
2011 m. pabaigoje Alanas Reineris (Alan Reiner) pateikė pasiūlymą BIP 0010, kuriame aprašomi sandoriai su daugybiniu parašu. Tai yra sandorio, kuris siunčia pinigus iš daugybinio parašo adreso, t. y. adreso, su kuriuo susietas daugiau nei vienas privatus ECDSA raktas. Sandoriai su daugybiniu parašu aprašomi formule „m iš n“, o tai reiškia, kad adresas yra susietas su n privačiu raktu, o iš šio adreso siunčiant bitkoinus reikalingi m parašai. Šis pasiūlymas buvo įgyvendintas ir išbandytas senesnėse „Armory“ versijose, kuriose pasirašomi sandoriai ne piniginėse; 2012 m. kovo 30 d. prie bitkoinų buvo pridėti daugybiniai parašai. Šiame etape atsiranda blokchain⁵ sistema, o bendrijos nariai pradėjo siūlyti savo sprendimus, kurie užtikrintų svarbių duomenų saugumą.
2012 balandžio mėn. buvo įgyvendintas sandorių mokestis (Pay-to-scripthash, P2SH), apibrėžtas PVP 0016. Jis buvo reikalingas, norint perkelti atsakomybę už nurodytas pinigų gavimo sąlygas nuo siuntėjo gavėjui. Šio metodo privalumas yra tai, kad siuntėjas gali sudaryti savavališkai bet kokio sudėtingumo sandorį, naudojant 20 baitų maišą, kuris gana trumpas, kad jį gali būtų nuskaityti su QR kodu arba nukopijuoti ir įklijuoti. Įvairių sričių ekspertai, įskaitant ekonomistus, mokslininkus ir teisininkus, taip pat įvairių kalbų programuotojus, pradėjo jungtis prie bitkoinų bendruomenės. Tai padėjo sukurti biblioteką, leidžiančią Java programuotojams pradėti kurti programas, kurios sąveikauja su itkoinų tinklu⁶.
2017 m. buvo įdiegta CryptoNote technologija, apimanti žiedinius parašus ir vienkartinius raktus, dėl kurių neįmanoma stebėti sandorių. Išrastas alternatyvus darbo patvirtinimo principas, leidžiantis
apsaugoti valiutą nuo „kasybos“ ASIC įrangoje, ir netrukus atsirado pirmoji valiuta, pagrįsta šiuo principu – bitkoinas. Dėl sudėtingų kriptovaliutų algoritmų iš pradžių jis sulaukė daugiausia akademinės bendruomenės dėmesio. Pirmosios CryptoNote šakės taip pat buvo sukurtos universitetuose.
2012 m. rudenį daugelis bitkoino bendruomenės kūrėjų buvo užsiėmę kurdami ir tobulindami pinigines. Determinuotų piniginių idėja buvo pristatyta dar 2011 m., o netrukus buvo išleista „Electrum“ programa – pirmasis supaprastintas bitkoinas – klientas, paremtas kliento-serverio protokolu. 2012 m. vartotojams tapo prieinamos patogios ir saugios piniginės. Tuo metu atsirado paprastesnės naršyklių piniginės, taip pat neprisijungus naudojamos piniginės, o tai supaprastino duomenų perkėlimą į atsarginę kopiją. Taip pat buvo pristatytos popierinės piniginės, leidžiančios išsaugoti porą raktų ant popieriaus lapo, ir net fiziniai bitkoinai – monetos su ant jų užrašytais raktais.

1.3 Trečiasis vystymosi etapas – kriptovaliutų paplitimas

Trečias kriptovaliutų vystymosi etapas truko nuo 2014 m. ir iki 2016 m. pabaigos. 2014 m. bitkoino kursas labai kito, kriptovaliutų pasaulyje vyko svarbūs įvykiai. Kriptovaliutas pradėjo priimti stambiausi pasaulio prekybininkai, o bitkoinai – startuoliai pradėjo pritraukti didžiules investicijas – šimtus milijonų JAV dolerių. Bet pradžioje ne viskas vyko taip sklandžiai. Vienu iš pagrindinių įvykių buvo Japonijos bitkoinų biržos Mt.Gox žlugimas – ji buvo trečia pagal prekybos apimtį pasaulyje. 2014 m. birža uždraudė vartotojams „išmesti“ savo lėšas – tokių priemonių buvo imtasi dėl staigaus bitkoinų kurso kritimo. BTC kaina pirmą savaitę vasarį sumažėjo 300 dolerių – nuo 940 iki 655 dolerių⁷. Vasario 25 d. buvo išjungta Mt.Gox svetainė, o iš oficialaus tviterio visi pranešimai buvo pašalinti – įmonė iš tikrųjų nutraukė savo darbą. Ekspertai mano, kad pagrindinė šios biržos žlugimo priežastis – nuolatinės programišių serverių atakos, taip pat griežtesnė įstatymų nuostata dėl kriptovaliutų skirtingose ​​pasaulio šalyse.
2014 m. didžiausias pasaulyje elektroninių pinigų operatorius „PayPal“ paskelbė apie bendradarbiavimą su didžiausiais bitkoinų mokėjimo paslaugų teikėjais pasaulyje „BitPay“, ‚Coinbase ir GoCoin“⁸ . Japonijoje įsigaliojo įstatymo projektas dėl bitkoino ir kitų kriptovaliutų statuso kaip mokėjimo priemonės. Virtualiosios valiutos pripažinimas yra susijęs su keletu sunkumų, nes jos naudojimas nėra reguliuojamas jokiomis taisyklėmis, o kurse galimi ryškūs pokyčiai.
Vidinė bitkoinų, taip pat Ripple, Litcoin ir kitų kriptovaliutų apyvarta Japonijoje 2015 m. pasiekė 185 mlrd. jenų (1,67 mlrd. dolerių). Tikimasi, kad iki 2020 m. jis padidės iki 1 trln jenų⁹ .
2016 m. balandžio mėn. įvyko aikštelės „OpenBazaar“ paleidimas, kurioje prekyba vykdyta išskirtinai kriptovaliuta. Iš pradžių ji buvo sumanyta kaip veiksminga priemonė kovoti su problemomis, atsirandančiomis didžiosiose rinkose. Tačiau palaipsniui dėmesys buvo perkeltas prie smulkių prekybininkų. Šiandien jau galima pasakyti, kad projektas buvo pakankamai sėkmingas. Apribojimai, su kuriais susidurta pradiniuose etapuose, laipsniškai buvo pašalinti. Planuojama išleisti atnaujintą versiją, kurios kokybė bus žymiai aukštesnė. Apie sėkmingą verslą sako 3 mln. dolerių investicijų dydis. Pradėjusi bendradarbiauti su servisu „ShapeShift“ platforma pradėjo priimti mokėjimus ir kita populiaria kriptovaliuta¹⁰.

1.4 Ketvirtasis vystymosi etapas – kriptovaliutos įsigalėjimas

Ketvirtasis krptovaliutos pripažinimo etapas ir centrinių bankų reguliavimo pradžia turi naujoviškumo efektą. Centriniai bankai aktyviai studijuoja ir bando Blockchain sistemos technologiją, taip pat atskiros šalys savo valstybių teritorijose įveda kriptovaliutą. Reikia pažymėti, kad šiuo metu vykdoma aktyvi prekyba kriptovaliuta: pavyzdžiui, Hongkongo birža „Bitfinex“ laikoma viena iš didžiausių paslaugų teikėjų prekyba kriptovaliuta – ji įtraukta į pasaulinių lyderių sąrašą pagal vykdomų operacijų apimtį¹¹.

2. Technologiniai kriptovaliutų egzistavimo pagrindai
Daugelis jau pradeda suprasti, kad dėl savo politinių, ekonominių, humanitarinių ir teisinių pranašumų bitkoinų ir Blockchain technologijos tampa galingiausia inovacija, galinčia radikaliai pakeisti daugelį gyvenimo aspektų pasaulinėje bendruomenėje. Kriptovaliutos pagrindas yra Blockchain technologija – skaitmeninis registras, kuriame chronologiškai ir viešai įskaitomi visi sandoriai bitcoin tinkle¹² .
Blockchain 1.0 – tai valiuta. Kriptovaliutos naudojamos įvairiose programose, susijusiose su pinigais, pvz., pervedimų sistemomis ir skaitmeniniais mokėjimais.
Blockchain 2.0 – tai kontraktas. Visų klasių ekonominių, rinkos ir finansinių ištisos klasės priedų, kurių pagrindu yra blockchain sistema, dirba su įvairiais finansinių instrumentų tipais – akcijomis, obligacijomis, laidavimais, teisiniais titulais, išmaniaisiais aktais ir racionaliais kontraktais.
Blockchain 3.0 – tai programos, kurių taikymo sritis išeina už pinigų skaičiavimo, finansų ir rinkos rėmų. Jos plinta į valstybės valdymo, sveikatos apsaugos, mokslo, švietimo, kultūros ir meno sferas.¹³ Pagrindinė blockchain savybė yra algoritmų ir matematinių skaičiavimų naudojimas, taip pat „žmogaus“ ir žmogaus faktorius nebuvimas sistemai priimant sprendimą¹⁴. Nors šiuo metu dauguma blockchain sistemų tvarko finansinius sandorius, apskritai pastarieji gali būti nagrinėjami tik kaip autonominiai tam tikros sistemos pokyčiai. Pavyzdžiui, blockchain gali būti naudojama norint registruoti dokumentus ir apsaugoti juos nuo pakeitimų. Visi blockchain sandoriai yra laikomi viename registre. Kadangi sandoriai sunumeruoti pagal laiką, esama sistemos būklė (vartotojų balanso rinkinys finansinio blockchain atveju) yra nustatoma tik šiuo sandorių registru. Visos sistemos pokyčių išsaugojimo istorija turi savo privalumų, pvz., galimybę nustatyti sistemos būklę bet kuriuo momentu. Idealiu atveju, sandorių apdorojimas pagal blockchain technologiją turi atitikti šias savybes:
– sandoriai turi būti suderinti su esama sistemos būkle, tai yra, jei finansinio sandorio metu balansas tam tikro individo A sudaro 1000 dol., jis negali mokėti individui B 10 000 dol.;
– sandoriai turi būti autorizuoti, tai yra, tik А turi turėti raktą sandorių vykdymui A vardu;
-sandoriai turi būti nepakeisi, tai yra, po to, kai sandoris įrašytas į registrą, jo negalima keisti (pvz., jei sandorių registre įrašyta, kad A moka B 100 dol., piktadariams neturi būti galimybės pakeisti mokėjimo sumą, jos siuntėjo ar gavėjo);
– sandoriai turi būti baigtiniai, tai yra, kai sandoris įrašytas į registrą, jo neįmanoma išbraukti, nes iš esmės tai grąžintų pinigus siuntėjui;
– atsparumas cenzūrai, tai yra, jei sandoris tenkina visas blockchain taisykles, jis turi būti galutinai į jį įtrauktas.
Autorizacijos problema išspręsta naudojant kriptografijas su atviru raktu¹⁵. Kiekvienam sistemos vartotojui išduodami slaptas ir atviras raktai; atviras raktas gali būti be problemų paskelbtas norint nustatyti vartotojo skaitmeninę asmenybę, nes slapto kodo neįmanoma išvedinėti iš viešojo. Pvz., Jei А nori pervesti 100 dol. B, jis (arba jo patikimas agentas) pasirašo atitinkamą sandorį skaitmeniniu parašu, kuriame naudojamas jo slaptasis raktas. Nes:
– teisingas parašas gali būti tik asmens, kuris žino slaptą A raktą;
– parašas tampa neteisingu keičiant kokį nors pasirašomo sandorio parametrą.

3. Blockchain sistemos klasifikacija

Blockchain sistemas galima suskirstyti į šiuos tipus: atvira, uždara kombinuota. Atvira blockchain – tai tokio tipo blockchain, kurioje nėra blokų skaitymo apribojimo, kurioje visiškai nėra stebėjimo organo („liberalusis“ valdymo sistemos tipas).
Uždara blockchain – tai tokio tipo blockchainema, kurioje yra tiesioginis priėjimas prie duomenų, formuojančių ekosistemą organizacijomis, kuriose yra kontroliuojantis organas. Blockchain paskirties kaip paskirstomojo registro nėra, bet atsiranda tinklo pažeidžiamumo nuo programišių atakų galimybė.
Galima išskirti trečiąjį blockchain technologijos tipą, kuriam būdingi visi kitų tipų privalumai ir trūkumai, tai – kombinuotas. Kombinuotas blockchain sistemos tipas, kuriame vyksta identifikavimas tinkle, taip pat galima tinklo klientų prieiga prie tam tikros informacijos atskleidimo grupių, pavyzdžiui, klientas gali peržiūrėti savo ir / ar kito asmens sandorius ir (arba) tik antraštes. Šiame tipe yra kontroliuojantis organas, kuris matys visą informaciją apie sandorius. Šio tipo privalumai yra tokie, kad jame yra registro platintojo elementas, jis yra labiau apsaugotas nuo programišių atakų ir jame yra kontrolės organas, kuris yra labai svarbus valstybei, nes tai padeda kovoti su nusikalstamu būdu gaunamomis pajamomis ir finansiniu terorizmu¹⁶.

4. Kriptovaliutų privalumai ir trūkumai

Kriptovaliuta bitkoinas yra populiari visame pasaulyje ir virtualių vietų, kuriose galima atsiskaityti šia valiuta, yra nemažai. Lietuvoje kol kas atsiskaitymo galimybių kiekis yra gana ribotas, tačiau laikui bėgant jų pasirinkimas taps kur kas didesnis.
Visai nebūtina apsiriboti vien tik mūsų šalies pardavėjais – virtualių vietų, kuriose galima apsipirkti, egzistuoja visame pasaulyje. Paprastai ieškoma tokios kriptovaliutos, kuri būtų pakankamai stabili, ir reikia pripažinti, kad bitkoinas yra viena tokių valiutų, kurios vertė smarkiai nenukrenta. Vieno bitkoino vertė eurais yra gana nemaža – vieniems tai yra privalumas, kitiems trūkumas.
Įsigyti kriptovaliutos galima greitai ir paprastai – tam naudojama įprasta valiuta, kuri paverčiama virtualiais pinigais. Turima kriptovaliuta saugoma virtualioje piniginėje, ir paprastai yra teigiama, kad jos laikymas virtualioje erdvėje yra kur kas saugesnis nei įprastoje piniginėje. Svarbu pasirūpinti, kad virtualios piniginės slaptažodis būtų pakankamai stiprus.
Pasirinkus atsiskaitymą bitkoinais ir šiuos pinigus nusiuntus gavėjui, to nebegalima atšaukti, todėl reikia būti pakankamai atidiems bei atsargiems.
Naudojantis virtualia valiuta galima išvengti įvairių banko mokesčių, todėl galima patogiai atsiskaityti pasirenkant ne tik savo šalies, bet taip pat ir užsienio pardavėjus.
Naudotis šia kriptovaliuta yra visiškai legalu, todėl galima nesibaiminti, kad pirkėjas įsivels į neteisėtą veiklą.
Bitkoino vertė nepriklauso nuo pasaulinės ekonominės situacijos, todėl galima būti ramiems, kad dėl tam tikrų pasaulį krečiančių įvykių gali sumažėti bitkoino vertė¹⁷.

Literatūra

1. Bankai.lt. https://www.bankai.lt/valiutos/valiutu-naujienos/kas-yra-kriptovaliutos-kaip-pradeti-ir-kokie-pavojai-1219.html.

2. Babkin, A; Burkaltseva, D; Pshenichnikov,V; Tyulin,A., CRYPTOCURRENCY AND BLOCKCHAIN TECHNOLOGY IN DIGITAL ECONOMY: DEVELOPMENT GENESIS , 2017.
3.BitFury Group. Proof of stake versus proof of work. 2015. URL: http://bitfury.com/content/4-white- papers-research/2-proof-of-stake-vs-proof-ofwork/pos-vs- pow-1.0.2.pdf.

4. History of Cryptocurrency, Part I: From Bitcoin’s Inception to the Crypto-Boom. URL: https://cointelegraph.com/news/history-of-cryptocurre ncy-from-bitcoins-inception-to-the-crypto-boom.
5. Kaip užsidirbti pinigų. Prieiga internete: http://www.kaip-uzsidirbti-pinigu.com/blog-kriptovaliutos-privalumai-ir-trukumai

6. Nokomoto S. Bitcoin: A Peer-to-Peer Electronic Cash System. Prieiga internete https://bitcoin.org/bitcoin.pdf [9] BitFury Group. Proof of stake versus proof of work. 2015. URL: http://bitfury.com/content/4-white- papers-research/2-proof-of-stake-vs-proof-ofwork/pos-vs- pow-1.0.2.pdf.[

7.V.V. Pshenichnikov, A.V. Babkin, Electronic money as a factor in the development of the digital economy, St. Petersburg State Polytechnical University Journal. Economics, 10 (1) (2017) 32—42. DOI: 10.18721/JE.10103.
8. Ripple – realaus laiko pavedimų platforma, valiutos keitykla bei kripto-valiuta viename.(https://ecoin.lt/ripple-kas-tai).

9. Verslo žinios. Lietuviška kriptovaliuta ir blockchain sistema jau egzistuoja: https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2017/11/22/lietuviska-kriptovaliuta-ir-blockchain-sistema–jau-egzistuoja#ixzz50s5QDOIv

10. Žymiausi kriptovaliutų pasaulio įvykiai praėjusiais metais : https://bankcomat.com/news/Samye-znamenatel-nyesobytija-kriptovaljutnogo-mira-za-proshedshij-godchast-II.html.
11. В Японии криптовалюта стала официальным платежным средством. URL: http://www.ros balt.ru/business/2017/04/01/1603901.html.
12. Издательства деловой и профессиональной литературы. URL: https://olbuss.ru/uplo ad/books/blockchain.pdf.
13. Буркальцева Д.Д., Тюлин А.С. Bitcoin: теория и практика для Российской Федерации // Перспективы науки — 2016: матер. III Междунар. заоч. конкурса научно-исслед. работ / науч. ред. А.В. Гумеров. С. 41—49.
14. Правовое регулирование криптовалютного бизнеса. URL: http://axon.partners/wp-content/uplo ads/2017/02/Global-Issues-of-Bitcoin-BusinessesRegulation.pdf.

1 Bankai.lt. https://www.bankai.lt/valiutos/valiutu-naujienos/kas-yra-kriptovaliutos-kaip-pradeti-ir-kokie-pavojai-1219.html

2 Nokomoto S. Bitcoin: A Peer-to-Peer Electronic Cash System. URL: https://bitcoin.org/bitcoin.pdf [9] BitFury Group. Proof of stake versus proof of work. 2015. URL: http://bitfury.com/content/4-white- papers-research/2-proof-of-stake-vs-proof-ofwork/pos-vs- pow-1.0.2.pdf [

3 V.V. Pshenichnikov, A.V. Babkin, Electronic money as a factor in the development of the digital economy, St. Petersburg State Polytechnical University Journal. Economics, 10 (1) (2017) 32—42. DOI: 10.18721/JE.10103

4 Ripple – realaus laiko pavedimų platforma, valiutos keitykla bei kripto-valiuta viename.(https://ecoin.lt/ripple-kas-tai)

5 „Blockchain“ – decentralizuota vieša transakcijų saugojimo sistema – leidžia užfiksuoti kiekvieną įvykusį veiksmą „Geens“ platformoje: https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2017/11/22/lietuviska-kriptovaliuta-ir-blockchain-sistema–jau-egzistuoja#ixzz50s5QDOIv

6 Babkin, A; Burkaltseva, D; Pshenichnikov,V; Tyulin,A., CRYPTOCURRENCY AND BLOCKCHAIN TECHNOLOGY IN DIGITAL ECONOMY: DEVELOPMENT GENESIS ,2017.

7 History of Cryptocurrency, Part I: From Bitcoin’s Inception to the Crypto-Boom. URL: https://cointelegraph.com/news/history-of-cryptocurre ncy-from-bitcoins-inception-to-the-crypto-boom

8 Žymiausi kriptovaliutų pasaulio įvykiai praėjusiais metais : https://bankcomat.com/news/Samye-znamenatel-nyesobytija-kriptovaljutnogo-mira-za-proshedshij-godchast-II.html.

9 В Японии криптовалюта стала официальным платежным средством. URL: http://www.ros balt.ru/business/2017/04/01/1603901.html

10 В Японии криптовалюта стала официальным платежным средством. URL: http://www.ros balt.ru/business/2017/04/01/1603901.html

11 В Японии криптовалюта стала официальным платежным средством. URL: http://www.ros balt.ru/business/2017/04/01/1603901.html

12 Nokomoto S. Bitcoin: A Peer-to-Peer Electronic Cash System. URL: https://bitcoin.org/bitcoin.pdf

13 Издательства деловой и профессиональной литературы. URL: https://olbuss.ru/uplo ad/books/blockchain.pdf

14 Буркальцева Д.Д., Тюлин А.С. Bitcoin: теория и практика для Российской Федерации // Перспективы науки — 2016: матер. III Междунар. заоч. конкурса научно-исслед. работ / науч. ред. А.В. Гумеров. С. 41—49.

15 BitFury Group. Proof of stake versus proof of work. 2015. URL: http://bitfury.com/content/4-white- papers-research/2-proof-of-stake-vs-proof-ofwork/pos-vs- pow-1.0.2.pdf.

16 Правовое регулирование криптовалютного бизнеса. URL: http://axon.partners/wp-content/uplo ads/2017/02/Global-Issues-of-Bitcoin-BusinessesRegulation.pdf.

17Kriptovaliutos privalumai ir trūkumai. Prieiga internete: http://www.kaip-uzsidirbti-pinigu.com/blog-kriptovaliutos-privalumai-ir-trukumai