Išmaniųjų telefonų patriotizmas: „iPhone“, „Galaxy“ ir kitų užsienio prekių ženklų tiekimas į Kiniją krito beveik 50 %
Užsienio išmaniųjų telefonų gamintojai toliau praranda pozicijas Kinijos rinkoje. Remiantis Kinijos informacinių ir ryšių technologijų akademijos (CAICT) ataskaita, 2025 m. kovo mėn. nekiniškų prekių ženklų išmaniųjų telefonų tiekimo apimtys sumažėjo 49,6 %, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, akivaizdžiai rodydamos vietinių gamintojų pozicijų stiprėjimą.
„Apple“, kaip pažymi „9to5Mac“, turbūt labiau nei kiti jaučia spaudimą šioje rinkoje. 2025 m. pirmąjį ketvirtį bendrovės pajamos Kinijoje sumažėjo 11 %, palyginti su praėjusiais metais, o 2024 m. pirmąjį ketvirtį – 13 %. Per pastaruosius 12 finansinių ketvirčių „Apple“ Kinijoje augimą demonstravo tik tris kartus, o naujausi duomenys tik patvirtina neigiamą tendenciją.
Nors apie „Apple“ sunkumus Kinijos rinkoje kalbėta jau nemažai, naujausia statistika rodo, kad problemas patiria ne tik ši amerikiečių bendrovė, bet ir kiti užsienio išmaniųjų telefonų gamintojai. CAICT ataskaitoje pažymima, kad panašus kritimas buvo stebimas 2025 m. sausį, kai užsienio išmaniųjų telefonų tiekimas sumažėjo 21 %, sudarydamas 4,3 mln. vienetų, palyginti su 5,5 mln. vienetų prieš metus.
Analitikai viena iš tokio staigaus kritimo sieja su Kinijos vyriausybės sausį pradėta išmaniųjų telefonų subsidijų programa. Programa taikoma įrenginiams, kainuojantiems iki 6000 juanių (apie 832 USD), kas automatiškai išbraukia daugumą „iPhone“ modelių, tačiau daro kinų prekių ženklų pasiūlymus, turinčius panašias charakteristikas, bet žymiai mažesnę kainą, itin patrauklius.
Remiantis analitinės bendrovės „Counterpoint Research“ duomenimis, programa jau davė pastebimų rezultatų. Bendras išmaniųjų telefonų pardavimų augimas Kinijoje siekė 2,5 % per metus, o „Huawei“ pardavimai išaugo įspūdingais 28,5 %, tuo tarpu „Apple“ sumažėjo 7,7 %. „Rinkos konkurencija tampa vis aštresnė, ypač atsižvelgiant į vietinių gamintojų valstybines paramas, – pažymi analitikai. – Todėl tokiomis sąlygomis užsienio prekių ženklams, ypač aukščiausios klasės segmente, darosi vis sudėtingiau išlaikyti savo pozicijas.“