Elektroninė prekyba per pandemiją Baltijos šalyse: kas keičiasi?

Koronavirusas milijardus žmonių visame pasaulyje privertė pakeisti savo įpročius – nuo mokymosi ir darbo per nuotolį iki kasdienių produktų įsigijimo internetu. Šiandien el. prekyba išgyvena pakilimo laikotarpį, tačiau tam įtakos daro kur kas daugiau nei tik pasaulinė pandemija.

Trys priežastys, kodėl žmonės perka internetu

Pasak „Ria.com Marketplaces“ valdybos nario Artemo Umanetso, šiandien galima išskirti tris pagrindines priežastis, kodėl žmonės po šios pandemijos internetu apsipirks dar dažniau nei iki šiol: „Visų pirma, siaučiant pandemijai, tai yra daug saugiau, patogiau ir padeda mažinti kontaktų skaičių. Antra, apsipirkti internetu – greičiau ir trečia – pigiau. Mūsų duomenimis, elektroninė prekyba šiuo metu auga išskirtinai sparčiai – galima kalbėti net apie 25-30 proc. visose išsivysčiusiose šalyse. Tendencija neabejotinai išliks ir nugalėjus virusą.“

Tiesa, tokius pokyčius lėmė būtent pandemija. Žmonės, kurie anksčiau internetu naudojosi paprasčiausiems veiksmams: parašyti, paskaityti naujienas, pažiūrėti nuotraukas, dabar neturi kito pasirinkimo, tik aktyviau naudotis internetinėmis paslaugomis. Pavyzdžiui, mokytojai ir universitetų dėstytojai per kelias savaites turėjo išmokti pamokas ir paskaitas vesti nuotoliniu būdu, pasitelkdami gana sudėtingas sistemas, didelė dalis žmonių, kurie anksčiau niekada nesinaudojo internetinėmis parduotuvėmis – atrado jų patogumą ir šiandienos fone – saugumą. Tai lems elektroninės prekybos bumą ir po karantino sušvelninimo. 

Baltijos šalyse – daugiau elektroninių parduotuvių ir jų klientų

Šiais metais DPD atlikto tyrimo duomenimis, net 76 proc. aktyvių internetinių pirkėjų Estijoje mano, kad pirkiniai internetu pirmiausia taupo laiką, 66 proc. mano, kad taip sutaupo lėšų, o 55 proc. teigia, kad elektroninė prekyba padeda išvengti streso, kuris patiriamas lankantis įprastose parduotuvėse. Estijos el. prekybos asociacija dar šią savaitę paskelbė, kad prekyba internetu per šį laikotarpį ūgtelėjo net 85 proc. 

„Panašios tendencijos stebimos ir Latvijoje – čia jau ir 2019 m. internetinė prekyba, palyginus su 2018-aisiais, ūgtelėjo 17 proc. iki 250 mln. eurų, tad po koronaviruso epidemijos šie skaičiai neabejotinai šoktels“, – svarsto A. Umanetsas. 

Remiantis verslumo ir plėtros agentūros „Versli Lietuva“ duomenimis, ir Lietuvoje 2019 m. buvo juntamas elektroninės komercijos šuolis. Šiame segmente visame pasaulyje vartotojai išleido beveik 3,5 trilijonų JAV dolerių ir tai – net 18 proc. daugiau nei 2018 m. Pokyčiai fiksuoti ir Lietuvoje – praeitais metais čia daugėjo elektroninių parduotuvių, o prekyba siekė apie 800 mln. eurų per metus. Tikėtina, kad ir šie skaičiai gerokai išaugs būtent per pandemijos, karantino laikotarpį. 

Tiesa, dar iki karantino buvo skaičiuojama, kad vos ketvirtadalis mažų ir vidutinių įmonių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje turėjo internetinės prekybos kanalą. Neabejojama, kad per šį laikotarpį skaičiai gerokai ūgtelėjo – tai matome iš iniciatyvų, padedančių verslams greitai persikelti į elektroninę erdvę. Natūralu, kad būtent tos įmonės, kurios nespės ar negalės savo produktais prekiauti internetinėje erdvėje, pajus didžiausią krizės poveikį.

Maisto produktai ir automobiliai?

Žinoma, maisto produktų, apčiuopiamų gėrybių (rūbai, statybos, augintinių prekės ir pan.) segmentai yra paklausiausi. Tačiau net ir tokių, atrodytų, nebūtinų prekių, kaip automobilių, pardavimai taip pat neatsilieka. Bet kokiu atveju, svarbiausia yra užtikrinti kliento patogumą ir galimybes tokiomis sąlygomis apsipirkti kiek įmanoma saugiau.

„Pavyzdžiui, internetinėje svetainėje „Auto.ria.com“ mes patikriname automobilį remdamiesi 16 parametrų. Klientui suteikiame kiek įmanoma platesnę ir tikslesnę informaciją, kad jam pirkimo sprendimą priimti būtų gerokai lengviau, nereikėtų važiuoti, bendrauti su žmonėmis ir rizikuoti užsikrėsti“, – sako A. Umanetsas